Now Reading
Individualūs natūralios kosmetikos specialistės patarimai. Augalinės ir sintetinės medžiagos: kas povojingiau?

Individualūs natūralios kosmetikos specialistės patarimai. Augalinės ir sintetinės medžiagos: kas povojingiau?

Individualūs natūralios kosmetikos specialistės patarimai. Augalinės ir sintetinės medžiagos: kas povojingiau?

Laikas.lt

Pristatome UAB „Kvapų namai“ gamybos vadovę, natūralios kosmetikos specialistę Rūtą Daunoravičienę, kuri patars jums kaip prižiūrėti veido odą, kokią kosmetiką geriausiai rinktis individualiais atvejais, plačiau papasakos apie odos priežiūrą natūraliomis priemonėmis ir t. t.

Sveiki, aš čia tokiu gal „ne į temą“ klausimu, bet, kaip suprantu, Jūs labai daug žinote tiek apie gamtą, tiek apie įvairius augalus – juk natūrali kosmetika būtent iš jų ir gaminama. Paskutiniuoju metu vis šnekama apie tai, kaip gerai valgyti pienes. Bet jos juk karčios! O tai, kas kartu, gamtoje – nuodas. Garšvos – irgi nuodas, bet visi jas valgo salotose, geria arbatas, verda sriubas ir giriasi, kaip jos padeda sulieknėti bei kovoti su skrandžio problemomis. Ar tai – žmonių nežinojimas ar vis dėlto net ir nuodai organizmui reikalingi? Atsiprašau, kad trukdau su kvailais klausimais…

I.I.

Aš asmeniškai linkusi labiau nepasitikėti sintetinėmis medžiagomis, o ne natūraliai esančiomis gamtoje ar augaluose. Su augalais žmogus gyvena nuo pat savo atsiradimo, t.y. kelis milijonus metų. Mes apskritai egzistuojame tik augalų dėka – kvėpuojame jų pagamintu deguonimi, mintame jais, jais rengiamės, iš jų namus statomės, daiktus ir vaistus gaminamės ir t.t. Žmonija sukaupusi daug empirinių ir mokslo duomenų apie augalines medžiagas, nors, kaip sakoma, „kuo giliau į mišką – tuo daugiau malkų”. Žinome, kad dar labai daug ko nežinome.

Tuo tarpu sintetines medžiagas laboratorijose kurti ir jas intensyviai savo aplinkoje naudoti pradėjome tik prieš keletą dešimtmečių, žmogaus sąveikos su sintetinėmis medžiagomis istorija labai trumpa. Neaiškios kilmės ligų ir civilizacijos ligų proveržis gali būti ženklas, kad visuotinė chemizacija – nesaugus ir klaidingas kelias. Cheminių medžiagų judėjimo valstybinis ir tarpvalstybinis monitoringas (gamyba, prekyba, naudojimas) pradėtas vos prieš kelis metus. Tiriamas atskirų medžiagų poveikis aplinkai žmogaus sveikatai, tačiau nežinoma, kaip pamatuoti medžiagų kompozicijų poveikį – juk mus supa įvairiausios medžiagos maiste, kosmetikoje, vaistuose, gyvenamųjų namų paviršiuose, ore ir t.t.

Grįžtant prie augalų, tai nuodus nuo vaistų skiria tik dozė. Žmonės neminta vien pienėmis ir garšvomis nuo ryto iki vakaro. Tai puikūs natūralūs maisto papildai (mikroelementai, vitaminai) tikriausia tų žodžių prasme.

Batonas gali pasirodyti visai saugus maistas, lyg ir neturintis jokių nuodų, tačiau jei valgytume jį ir tik jį diena iš dienos, labai greitai nusibaigtume nuo avitaminozės sukeltų komplikacijų. Arba turėtume saujomis ryti sintetinius papildus, kad gautume trūkstamų medžiagų, kurių batone nėra. Tai gal verčiau rinktis natūralų maistą ir natūralius papildus, dar vis augančius „po kojomis” (dėkui Aukščiausiajam Viršininkui), o ne laukti, kol koks galvotas verslininkas pasiūlys kokį abejotinos vertės pakaitalą?

See Also
Kaip išsirinkti tobulą piniginę? 3 patarimai


Natūralios kosmetikos specialistė Rūta Daunoravičienė jūsų klausimų laukia el. p. [email protected].

View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt

Scroll To Top