„Mars One“ – ekspedicija be atgalinio bilieto (foto)

Laikas.lt
Rūta Bučiūnaitė
Justės Urbonavičiūtės nuotr.

Dar 1969-taisiais, 500 milijonų žiūrovų visame pasaulyje – iki tol rekordinė tiesioginės TV transliacijos auditorija – stebėjo pirmuosius Neilo Armstrongo žingsnius mėnulyje. Šiandien, vos vienas kitas kanadiečių astronauto Chriso Hadfieldo mokomųjų klipų apie dantų valymąsi ir sumuštinių gaminimą tarptautinėje kosminėje stotyje viršija 500 tūkstančių „Youtube'o“ peržiūrų. Tad ar gali būti taip, kad misija į Marsą be bilieto atgal 2023-iaisiais vėl prikaustys prie ekranų visą planetą, tapdama didžiausiu realybės šou žmonijos istorijoje?

Vokiečių verslininkas Basas Lansdorpas kartu su dešimties žmonių komanda ir penkiolika mokslininkų patarėjų jau dvejus metus dirba prie projekto, kuris skeptikams vis dar atrodo neįmanomas – „Mars One“. Vienas laukiamiausių šių metų „Login“ konferencijos svečių penktadienį tikino dalyvius, jog jo utopinė idėja dvidešimties metų bėgyje tikrai bus įgyvendinta. B. Lansdorpo paskaita susilaukė anšlago, nusileidžiančio nebent Steve'ui Wozniakui, ir po pusvalanžio prezentacijos ir klausimų lietaus, tinkamiausias epitetas šiam vyrukui apibūdinti tegali būti: „Visiškas kosmosas...“

„Mars One“ planas toks: 2013 m. pabaigoje pradedamos peržiūrėti virš 40 000 aplikacijų iš viso pasaulio, kurių jau susilaukė ekspedicija, ir atrenkami 24 savanoriai. Suskirstyti komandomis jie dar mažiausiai 7 metus treniruojasi kosmoso sąlygas simuliuojančioje aplinkoje bei kremta astronomijos, inžinerijos ir medicinos vadovėlius, kol Marsas nuo 2016-ųjų ruošiamas jų atvykimui. Galiausiai 2023 m. žiūrovų balsas lems, kuris ketvertukas laimės amžiną tremtį į kosmosą. Iki 2033 m. B. Lansdorpas tikisi Marso populiaciją padidinti iki dvidešimties ir įsteigti čia naują žmonių koloniją.

„Mars One“ privalumas yra tas, kad misija remiasi jau išrasta ir išbandyta technologija, - su kone pamišėlišku užsidegimu projekto sumanytojas pasakojo „Logino“ auditorijai. – Jau radome pirmuosius partnerius kiekvienai kelionės funkcijai ir etapui. Šis projektas yra tarptautinis, todėl nesame politiškai prisirišę prie jokios vienos šalies-tiekėjos, ir konkurencija šiek tiek sumažins jo kainą. NASA apskaičiavo, kad Marso ekspedicijai po 18 metų pasiruošimo jiems reikia 100 bilijonų dolerių. Tačiau ESA ir NASA yra du be galo biurokratiniai mechanizmai. Teko išgirsti tarp kosminių kompanijų sklandantį pokštą: kiek kainuoja vieno kilogramo išsiuntimas į kosmosą? Atsakymas – tūkstantį kilogramų popieriaus. Be to, raketa, galinti pargabenti žmones atgal į Žemę, paprasčiausiai dar nėra pagaminta, kol tuo tarpu palaikyti jų gyvybę kosmose yra pilnai įmanoma. Atsisakius kelionės atgal, pirmojo ketvertuko įkurdinimo Marse visam laikui kaina krenta iki 6 bilijonų dolerių, o kiekvienos papildomos komandos atsiuntimas kainuos 4 bilijonus.“

Tačiau net ir 6 bilijonai privačiam verslui yra visiškai utopinis įstatinis kapitalas, tad kartu su misijos patarėju Paulu Romeru, vienu iš kultinio „The Big Brother“ kūrėjų, „Mars One“ planuoja finansavimui pasitelkti grandiozinio, niekad nesibaigiančio TV realybės šou mechanizmą. B. Lansdorpo skaičiavimais, 2022-aisiais, internetu naudosis maždaug keturi bilijonai populiacijos: „Galite būti tikri, jie visi stebės Žemę paliekančią komandą. Šis įvykis skale ir internacionališkumu prilygs Olimpinėms žaidynėms, kurių transliacija per tris savaites surenka 4 bilijonus dolerių pelno. Vienintelė problema kol kas yra gauti šiuos pinigus dešimtmečiu anksčiau, kad galėtume pradėti pasiruošimo darbus.“

Dabartiniais numatymais, realybės šou turėtų prasidėti nacionaliniu lygmeniu kiek įmanoma daugiau šalių tuo pačiu metu – visos jos atsirinktų savo kandidatą, už kurį galėtų sirgti tolesniuose, tarptautiniuose raunduose. Svarbiausia atrinktajam – motyvacija, gebėjimas dirbti komandoje, fizinė ir psichologinė sveikata bei žingeidumas mokantis visko, ko gali prireikti naujuose namuose – nuo maisto auginimo ir vandens išskyrimo iki technikos valdymo ir uolienų tyrinėjimo. Pasak B. Lansdorpo, jo žemiečio Marse idėja – kažkas tarp tyrinėtojo, keliautojo, biologo ir fermerio.

Paklaustas, ar pats keliautų Marsan, verslininkas atsako, kad apie tai svajojo nuo pat 1997-ųjų – todėl ir pradėjo „Mars One“ – tačiau šiuo metu turi merginą, kuri nė neketina niekur vykti, tad yra gan laimingas Žemėje. Bet dešimtys tūkstančių gautų gerbėjų elektroninių laiškų liudija, kad idėja palikti Žemę visam laikui gali būti mažiau pamišusi nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, atmetus finansines ir logistines praktinio įgyvendinimo kliūtis. „Dauguma žmonių XIX a. palikdavo artimuosius ir vykdavo gyventi į kitą šalį ar žemyną žinodami, kad niekada negrįš. Nematau jokio skirtumo ir gyvenimo Marse atveju – išskyrus tai, kad čia bus ryšys, leidžiantis rašyti „WhatsApp‘o“ žinutes, naudotis elektroniniu paštu, siųsti video sveikinimus, netgi žiūrėti naujausias TV serijas, vėluojančias vos 20 minučių. Kolonija augs kas 2 metus, tad vienam asmeniui teks procentaliai vis mažesnis darbo krūvis auginant maistą išlikimui. Apskritai, nemanau, kad kasdienybė Marse laikui bėgant kažkuo skirsis nuo kasdienybės Žemėje. Užvis smagiausia man būtų sulaukti to momento, kai Marso kolonija paskelbs savo nepriklausomybę“, - dalinasi užsidegimu ekspedicijos iniciatorius.

Baigiant prezentaciją, B. Lansdorpo akys žvilgėjo gąsdinančiai hipnotizuojančiu užsidegimu bei pamišėlišku optimistiškumu. Tai žmogus, aklai tikintis savo idėjomis, susifokusavęs į tikslą ir priemones, o ne į galimas kliūtis, kurių jo plane yra tikrai nemažai. Kas jei Žemėje įvyks Trečiasis Pasaulinis karas ir kosminės klajonės staiga nebebus medijos dėmesio centre? Kaip išlaikyti pasaulio susidomėjimą projektu visus septynerius metus, atrenkant dalyvius, kurie būtų kuo įmanoma labiau stabilesni psichologiškai, kas prieštarauja įprastiniam realybės šou modeliui? Ar tikrai realybės šou surinkti pinigai bus pakankami misijai? Kas bus, kai tie pinigai baigsis – keturi narsuoliai palikti likimo valiai ir visam pasauliui gyvai transliuojama jų mirtis? O kaip dėl fizinių sąlygų, skiriančių Marsą ir Žemę, pavyzdžiui, soliarinės radiacijos arba trigubai mažesnės gravitacijos, kurios ilgalaikiai efektai žmogaus organizmui dar nėra ištirti?

Kol kas B. Lansdorpas nustumia visus šiuos „kas, jeigu“ šonan ir keliauja po pasaulį reklamuodamas „Mars One“ bei ieškodamas finansinių rėmėjų. Didvyris jis ar pamišėlis, parodys tik laikas. Juk, šiaip ar taip, mokslininkams seniai aišku, kad Žemės sunykimo pavojaus atveju Marsas yra pati tinkamiausia planeta kolonizacijai. Bet ar tai įvyks jau 2023-iaisiais?

„Wired“ technologijų žurnalas mano, kad ne, ir įvertino projektą 2 balais iš 10 sėkmės tikimybės atžvilgiu. Tačiau jei manai priešingai ir nori į Marsą – aplikuoti gali iki šių metų galo.


Fotoreportažą iš „Login“ konferencijos rasite straipsnio nuotraukų galerijoje.

ekspedicija, gyvenimas marse, justė urbonavičiute, Login, login konferencija, mars one. Bas Lansdorp, marsas, Rūta Bučiūnaitė, skrydis į marsą, žemė

Naujausi komentarai
tomas
2013-04-22, 17:35
gal geriau tuos bilijonus investuoti i Zemes issaugojima? negeriau butu aaa?
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai