„Mes tai galim“ - stiprus „Rosie the Riveter“ šūkis

Lina Sabaitytė

Kai vyrai išeina į karą, moterys namuose ne indus plauna, bet gelbsti ekonomikos ir gamybos stabilumą. Antrojo pasaulinio karo metais, vyrus išsiuntus kariauti, klestėjusios gamyklos ir fabrikai ištuštėjo, pritrūko darbo jėgos. Moterims tai buvo proga užsidėti vyriškas kelnes, pasiraitoti rankoves ir keliauti į gamyklas. Tai visai ne manifestacija ir ne feministinio judėjimo propaganda, tik kasdienybė, priverčianti keisti stereotipinį mąstymą.

JAV II-jo pasaulinio karo metu gimė nauja kultūrinė ikona – vadinama „Rosie the Riveter“. Šios moterys kūrė naujas darbo vietas arba perimdavo vyriškas, kai tuo tarpu vyrai „žaidė” karą. 

O buvo taip...

Antrojo pasaulinio karo metu, stipriosios lyties atstovus pakvietė kovoti už Tėvynę, todėl palikę ne tik šeimas ir mylimąsias, bet ir darbo vietas, ekonomiką bei gamybą, vyrai iškeliavo į karą. Moterys taip pat gelbėjo savo Tėvynę, jos ekonomiką ir socialinę gerovę, šalia to turėjo išlaikyti ir savo šeimas.

„Rosie the Riveter“ – tai realios moters, Rosie Will Monroe personažas, vėliau pritaikytas daugeliui to meto moterų dirbusių fabrikuose. Tikroji Rosie buvo našlė, auginanti du vaikus, ji dirbo JAV, Mičigane, „Willow Run Airport“ lėktuvų gamykloje, kur gamino bombonešius JAV armijai. Susidariusi situacija padėjo Rosie įgyvendinti jos svajonę pilotuoti lėktuvą, ką ji padarė būdama 50-ies metų, to pasėkoje, po 19 metų ji žuvo lėktuvo katastrofoje. Bet savo gyvenime ji nebuvo tokia pati moteris, kaip iki karo, išėjusi iš gamyklos ji tapo taksi vairuotoja, vėliau turėjo savo nuosavą kosmetikos parduotuvę ir įsteigė statybos bendrovę. Mažas postūmis, moteriai atvėrė jos galimybes ir pralaužė nusistovėjusias ribas, ne tik mąstyme, bet ir veiksmuose.


Palaikyti optimizmo dvasią ir stiprybę, buvo sukurta daina „Rosie the Riveter“, kuri vėliau ir surado savo prototipą, Rosie Will Monroe – ji įkūnijo dainos personažą, visapusišką moterį. Šios dailiosios lyties atstovės galėjo prisidėti prie karo veiksmų, būdamos užkulisiuose, gamindamos ginklus bei kitus karo „padargus“. Sukurtas trumpas video filmukas ir daina, tapo to meto hitu, įkvepiančiu moteris dirbti ir tikėti savo jėgomis. Dainos žodžiuose daug padrąsinančių frazių, tokių kaip, „Ji kuria istoriją, dirbą dėl pergalės <...> gali padaryti daugiau nei vyrai gali...“.



Toks moteriškas buvo Antrojo pasaulinio karo gamyklų darbuotojų atspindys. Po karo dauguma moterų grįžo į senąsias savo darbo vietas, ar bent jau priimtinas moteriai iki tol, bet buvusi situacija leido moterims įrodyti sau ir visam pasauliui, kad jos gali dirbti vyriškus darbus. Moterų darbo vietų skaičius žymiai išaugo, tačiau liko nesulygintas užmokestis, moterims buvo mokami mažesni atlyginimai nei vyrams. Tačiau jos vertino galimybę dirbti kaip ir vyrai, galimybę užsidirbti, nors kai kurios skundėsi tuo, kad pasibaigus karui, jų darbo vietos buvo gražintos vyrams. Neginčytina lieka tai, kad moterys tada tapo dominuojančiu visuomenės įvaizdžiu, ne tik kaip darbo jėga, bet dar ir namų šeimininkės, o tai daugiau nei sugeba vyrai.

Iki dabar „Rosie the Riveter“ išliko kaip simbolis moters stiprybės ir sugebėjimų, daugelis ją laiko feminizmo simboliu, bet tai toli gražu ne taip, juk silpnesnioji lytis, nuolatos turi kažką įrodinėti vyrams, kad pastarieji jas šiek tiek kitaip vertintų.

„Rosie the Riveter“ ikonizavimas

„Rosie the Riveter“ simbolis paskatino kurtis įvairius moterų judėjimus, asociacijas ir klubus. 2008 metais Kalifornijoje buvo atidarytas parkas dedikuotas Rosie – „Rosie the Riveter/World War II Home Front National Historical Park”, tai teritorija, kur dirbo daugelis tuometinių Rosie.

1981 metais buvo sukurtas dokumentinis filmas „The Life and Times of Rosie the Riveter”.

Labiausiai ikonizuojamas paveikslas su užrašu „Mes tai galim!“ (We Can Do It!) Jį sukūrė grafikas J. Howardas Milleris, iki šiol šis paveikslėlis puikuojasi interneto platybėse, 1942 metais jis buvo sukurtas Westinghouse elektros kompanijai, jame pozavo realus modelis Geraldine Doyle.

Situacija, pareikalavusi iš moters daugiau, nei iki tol buvo įmanoma, užvedė moteris ant feminizmo kelio, pabuvusios vyriškame kailyje nenusivylė ir nepasibaisėjo sunkiu darbu gamyklose, bet atvirkščiai, panoro išlaikyti statusą. Moteris ne tik su kelnėmis ir įrankiais rankose, bet ir su vidiniu pasididžiavimu, pasitikėjimu savimi. „Rosie the Riveter“ tapo atskiru judėjimu ir simboliu, išlikusiu iki šių dienų, kartais ir dabar galintis padrąsinti. Moterys pačios žino savo sugebėjimus ir vidinę stiprybę, bet tik fizinės galios įrodymu, galėjo tai parodyti ir pasauliui. 





Nuotraukos iš: Static.ddmcdn.com, Littlegreenfootballs.com, Gordonandthewhale.com

, II Pasaulinis karas, ikona, moterys, Rosie the Riveter, Rosie Will Monroe, simbolis, vyrai

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai