Lina Sabaitytė
Šiandien virtualiojoje erdvėje, o tiksliau, blogosferoje, galima rasti labai daug susiformavusių asmenybių, kuriančių virtualias tapatybes, kurios kartais pasiteisina ne tik kaip pomėgis, bet ir kaip pragyvenimo šaltinis arba profesinės veiklos pagrindų formavimas. Pomėgis rašyti ar rašyti tinklaraščius apie mėgstamus dalykus bei veiklą (maisto gaminimą, siuvimą, rankdarbius, domėjimąsi mada, fotografija ir kt.) gali tapti puikiu atsparos tašku keliaujant profesijos pasirinkimo keliu ar ieškant papildomų pajamų šaltinių, savotiška investicija. Tinklaraštis – tai puikus virtualus portfolio, kurį gali susirasti Jūsų būsimas darbdavys; tai geras reklamos stendas verslo įmonėms, kurioms tikrai praverčia skaitytojų nestokojančio blog’o autoriaus gebėjimas rašyti; tai terpė pateikti savo kūrinius viešai auditorijai; tai vieta gabiems rašytojams parodyti, ką jie sugeba, ir pan. Be visų čia išvardytų tinklaraščio paskirčių ir privalumų, galima atrasti dar daugybę kitų, kur dera pomėgis ir pinigai.
Lietuvoje tinklaraščiai seniai jau nėra naujiena, bet vis dar nedrąsiai kalbama apie tai, kaip galima užsidirbti iš savo pomėgio rašyti vienokį ar kitokį tinklaraštį. Į klausimą, kaip galima užsidirbti iš blog‘o rašymo, mums sutiko atsakyti Marius Kuitniauskas – interneto tekstų rašytojas ir interneto rinkodaros konsultantas, tinklaraštininkas nuo 2007 metų, turintis ne vieną, o net keliolika tinklaraščių. 
Kokio tipo tinklaraščių autoriai gali užsidirbti pinigų? Kokiu būdu tai dažniausiai vyksta?
Tinklaraščių autoriai, kurie turi gerai prižiūrimą tinklaraštį ir nuolatinių jo lankytojų, tikrai gali tikėtis uždirbti pinigų. Nišiniai blog‘ai šansų turi daugiau, nes mažesnėmis pastangomis pritraukiama tikslinė auditorija skaitytojų, kurie gali būti įdomūs reklamos užsakovams. Blog‘o kūrėjai uždirbti gali keliais būdais. Pats paprasčiausias – vaizdinė reklama. Tai visiems gerai žinomas reklaminis skydelis, kuris rodomas tam tikrą laiką arba kartų skaičių. Viena sąlyga – tinklaraštis turi turėti gana didelius lankytojų srautus. Kitas būdas – partnerystės programos. Lietuvoje jų vos keletas, tačiau tai gali būti ir privalumas, nes gana aišku, kas pasiruošęs mokėti už produktų ar paslaugų pardavimą. Vienas trūkumas – partnerystės programų iniciatoriai dėl mokesčių apskaitos yra linkę dirbti su juridiniais asmenimis, nes taip paprasčiau tvarkyti apskaitą. Trečias būdas – mokami tam tikrų produktų ir paslaugų aprašymai. Pavyzdžiui, pristatomas naujas telefonas, tad gamintojo atstovai yra linkę samdyti kai kuriuos blogerius, kad šie parašytų naujojo telefono apžvalgas. Šio būdo trūkumas – ne visi produktai randa tinkamus nišinius tinklaraščius su dideliais lankytojų srautais. Ketvirtas būdas – SEO straipsniai. Tai nedideli vidutinės kokybės straipsneliai, reklamuojantys ne konkretų prekės ženklą, o pačią verslo šaką. Šiuo metu ši rinka klesti, nes SEO paslaugos Lietuvoje tik pradeda skintis savo kelią. Penktas būdas – netiesioginis. Tai reiškia, kad tinklaraštis tarnauja tik kaip rašytojo prisistatymas, jo sugebėjimų atskleidimas. Tokius tinklaraščius dažniausiai turi laisvai samdomi žurnalistai, savo atlyginimą „pasiimantys“ iš leidinių ar verslo struktūrų, kurių atstovai, suradę tinklaraštį, nusamdo žurnalistą tam tikroms publikacijoms ir kitokio pobūdžio tekstams ruošti. Taip žurnalistai gauna realią galimybę užsidirbti iš papildomos veiklos, net jei turi nuolatinį darbą. Kurį uždarbio būdą pasirinkti – kiekvieno blogerio asmeninis pasirinkimas ir verslo strategija.
Kokie blogeriai turi potencialą ir ką jie turėtų daryti, kad užsidirbtų pinigų iš blog’o rašymo?
Blogeris dažnai yra įsivaizduojamas kaip savotiškas nepriklausomas rašytojas, kuris dirba su… oru. Iš tikrųjų rašymas yra tik viena iš trijų blogerio veiklų. Pirmiausia – svarbu blog‘o techninis palaikymas. Dažniausiai blogeriai patys prižiūri savo tinklaraščius, rūpinasi, kad jie būtų randami paieškoje, turėtų atgalinių nuorodų. Antroji blogerio darbo dalis – susirasti skaitytojų būrį. Taip prasideda darbas socialiniuose tinkluose reklamuojant kiekvieną naują įrašą ar straipsnį. Ir tik trečioji dalis yra rašymas. Apleidus bent vieną iš trijų dalių, tinklaraštis pasmerktas žlugti – jei jis bus techniškai netvarkingas ir negražus, skaitytojai ten neis. Jei nebus turinio, skaitytojai taip pat neis. Jei neis skaitytojai, bus labai mažas lankomumas, vadinasi, uždarbio galimybės mažėja, o taip mažėja ir motyvacija blog’ą rašyti. Kai blogeris sėkmingai susitvarko su visomis trimis užduotimis, jo neabejotinai laukia sėkmė. Tiesa, reikalinga dar ir viena kibirkštėlė, kuri viską gali išjudinti – kūrybiškumas ir charizma. Be jų nedidėja nuolatinių skaitytojų būrys.
Dabar yra įvairiausių blog’ų, kurie nėra susiję su polinkiu į grafomaniją. Kaip gali užsidirbti tokių nišinių blog’ų autoriai, kurie kuria savotiškus savo „portfolio“?
Visų nišų blog’ų kūrėjai gali uždirbti. Net apie maisto gaminimą ar madą. Tiesiog reikia turėti aiškią strategiją, ką rašyti ir kaip vėliau tą rašymą parduoti. Galimas ir atsitiktinis uždarbis, tačiau jis nėra toks saldus kaip tas, dėl kurio buvo specialiai stengtasi, investuotas laikas ir energija.
Gal galėtumėte paminėti kelis pavyzdžius blog‘ų, kurie turi potencialą ar jau duoda šiokį tokį pelną?
CommonSense.lt, Dansu.lt, laukineszasys.lt, eitne.lt, FWD.lt yra keletas labai skirtingų blog’ų pavyzdžių, kad galima uždirbti. Visus šiuos blog’us vienija aktualus ir įdomus turinys. Tai reiškia, kad pateikdami naudingą informaciją blog’ų kūrėjai gali tikėtis uždarbio iš pavienių užsakymų. Taip pat labai svarbu, kad tinklaraštis būtų randamas paieškose.
Gal žinote ir galite paminėti, kokias pagrindines rinkodaros priemones naudoja tinklaraščių autoriai, norėdami išpopuliarinti savo blog‘us?
Socialiniai tinklai yra viena iš pagrindinių skaitytojų būrimo strategijų. Taip pat kai kurie straipsniai yra pasiūlomi į didžiuosius žiniasklaidos portalus – Delfi.lt, Balsas.lt, 15Min.lt, Zebra.lt ir kitus. Čia jokie pinigai nenaudojami – portalai nieko nemoka už turinį, blogeriai juose populiarina savo vardą ir logotipą, kuris paprastai pridedamas po straipsniu su šaltinio nuoroda.
Ar yra kokia nors riba tarp rašymo malonumo (pomėgio) ir varginančio darbo ar persistengimo rašant blog’ą?
Riba yra labai aiški – rašant savo malonumui neegzistuoja tam tikri apribojimai, kurie yra akivaizdūs gaunant už tai atlygį. Priklausomai nuo to, kokių temų imamasi, darbas gali būti varginantis ir gana paprastas.
Gal galite trumpai papasakoti savo, kaip blogerio, istoriją? Kas Jums iš pradžių buvo blog‘o rašymas ir kaip pradėjote iš to uždirbti?
Pradėjau rašyti blog’us 2007 metais. Ėmiau rašyti juos kelis. Jau tada žinojau, kad blog’ų paskirtis yra atskirti tam tikros tematikos informaciją, kuri vėliau neš pajamas. Pasiekus tam tikrą lygį, tereikėjo paskelbti viešai, kad rašau užsakomuosius reklaminius straipsnius, ir iš karto pradėjo atsirasti užsakymų. Iš pradžių jų buvo labai nedaug, bet laikui bėgant daugėjo. Dabar valdau gana nemažą tinklaraščių tinklą, kuriame publikuoju straipsnius su tekstine reklama. Tai yra vienas iš mano pajamų šaltinių. Kitas šaltinis (uždarbio iš blog’o būdas Nr. 5) – tekstų rašymas ne žiniasklaidai, o įmonėms, turinčioms savo puslapius. Kai kurie mano blog’ai pasitarnavo tam, kad užsakovai mane surastų ir su manimi susisiektų. Dabar tai jau tapo rimtu verslu, nes įkūriau UAB „Rašytojas“, kurios viena pagrindinių paslaugų yra tekstų ir straipsnių rašymas. Kelias iki visaverčio verslo užtruko pusantrų metų.
Praktinis sėkmingai plėtojamo nišinio tinklaraščio pavyzdys – „Spintos guru“.
Internete žinia „iš lūpų į lūpas“ sklinda labai greitai, todėl nenuostabu, kad kokybiškai suformuota internetinė tapatybė dažniausiai nelieka nepastebėta – virtualus tinklas susieja visus su visais, tad grįžtamasis ryšys gana natūralus. Tinklaraštis gali padėti jaunam žmogui surasti savo nišą, lengviau pasirinkti būsimą profesiją, o kur dar neatrasti talentai, kurie išryškėja blog’o rašymo procese.
.jpg)
„Spintos guru“ autorė Deimantė pritaria nuomonei, kad tinklaraštis gali būti puiki erdvė formuoti savo tapatybę ir būsimos profesijos pagrindus, be to, tai puiki praktika: „Spintos guru“ gimė ganėtinai netikėtai – buvau keturiolikos metų, per mokyklines žiemos atostogas kankino nuobodulys, tad vartydama mėgstamus mados tinklaraščius susimąsčiau, ar panaši idėja pritaptų ir Lietuvoje. Žinoma, pirmieji rašiniai dabar atrodo juokingai, taip pat dėl itin jauno amžiaus pasirinkau likti anonime. Šiandien mokausi Vilniaus universitete, Žurnalistikos institute, esu pirmakursė. Manau, išlavintas rašymo stilius, tam tikrų struktūrų išmanymas nemažai praverčia mokantis, o rašydama straipsnius įvairiems leidiniams bei portalams nesijaučiu kaip visiška naujokė.“
Tinklaraščio rašymas praplečia profesinių galimybių lauką, taip pat išryškėja tikrieji pomėgiai, užsispyrimas, atkaklumas. Tinklaraščio „Spintos guru“ autorė neslėpė, kad blog‘o rašymas jos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis: „Nors turėjau užtektinai gabumų ir noro krimsti su inžinerija susijusius mokslus, meilė madai bei rašymui paskatino rinktis žurnalistiką. Taip pat pradėjusi rašyti tinklaraštį gavau ne vieną galimybę dirbti su itin mėgstamomis kompanijomis, lankytis įdomiuose renginiuose ir net šiek tiek pakeliauti, sukurti tam tikrą lietuvių mados gerbėjų, kurie žino ne tik „Dolce & Gabbana“, bet ir „Proenza Schouler“ ar „Altuzarra“, bazę. Nors tinklaraštyje vien tekstai ir minimaliai asmeniškumų, kelis kartus skaitytojai yra mane atpažinę ir padėkoję už veiklą. Tai buvo nedidelis šokas, tačiau šypsojausi visą dieną. Džiaugiuosi, kad „Spintos guru“ grupelei žmonių yra ta vieta, kur jie gali gimtąja kalba rasti tai, kas šiandien mados industrijoje yra svarbiausia.“
Daugelio žmonių svajonė – turėti tokią profesiją, kuri būtų maloni ir mylima. Tinklaraščių autoriai dažniausiai turi tam puikių galimybių, be to, kai žmogus dirba mėgstamą darbą, jis visada tai darys kokybiškiau ir geriau, nei pasirinkęs nemielą veiklą. Deimantė įsitikinusi, kad tinklaraštis atveria daug galimybių savo tikslų siekiančiam žmogui: „Manau, kad daugelis net nesuvokia, kiek durų atidaro tinklaraščio rašymas – gali savo idėjomis pasidalyti su atsitiktiniais internautais, sulaukti jų atsako. Kartais tai ne tik paprasti mados gerbėjai, bet ir žmonės, galintys padėti įgyvendinti tam tikras idėjas, pasiūlyti bendradarbiauti. Jau greitai švęsiu dvidešimtąjį gimtadienį, tačiau gerokai svarbesnė sukaktis man buvo gruodį, kai „Spintos guru“ suėjo penkeri metai. Labai tikiuosi, kad, baigusi žurnalistikos studijas bei sukaupusi daugiau patirties, su tinklaraščiu galėsiu nuveikti dar daugiau bei toliau skatinti tautiečius pažinti madą.“
Apie uždarbį iš tinklaraščio rašymo galima kalbėti tiesiogine arba ne tiesiogine prasme, kaip apie investiciją į ateitį ar užsitarnautą autoritetą. Būtent apie tokį uždarbį iš tinklaraščio rašymo pasakojo ir „Spintos guru“ autorė: „Neslėpsiu, kad būtent „Spintos guru“ man padėjo susirasti ne vieną darbą – tiek dabartiniai, tiek buvę darbdaviai, aptikę mano tinklaraštį ir įvertinę jo kokybę, išdrįsdavo pasiūlyti padirbėti ir jiems. Taigi šiandien rašau daug „kviestinių“ straipsnių, rengiu apžvalgas Lietuvos portalams ir žurnalams, nuolat bendradarbiauju su keliomis interneto parduotuvėmis. Iš paties tinklaraščio rašymo neuždirbu nieko – tai mano asmeninė nuostata, nors pasiūlymų netrūksta. Tiesa, vieną kitą litą pastaruoju metu atneša tinklaraštyje dedamos reklamos, o rašydama straipsnius ir bendradarbiaudama su įvairiomis kompanijomis tai darau dėl simpatijos kitų žmonių veiklai bei nuoširdaus pritarimo jų idėjoms. Noriu, kad tinklaraštis išliktų asmeniška, nuoširdi erdvė.“
Dar viena sėkmės istorija – Elžbietos patirtis rašant kulinarinį tinklaraštį „Žaidžiame virtuvę“.
Elžbieta savo kulinarinį tinklaraštį „Žaidžiame virtuvę“ pradėjo rašyti 2009 m. pradžioje. Iki to laiko, ji turėjo tik savo temą apie maisto gamybą internetinio portalo „Supermamų klubas“ forume. „Kai atsirado daugiau laisvo laiko, nusprendžiau, kad galiu jį skirti blogo apie maisto gamybą rašymui, nes kulinarija man nėra vien tik hobis. Priešingai, nei dauguma kulinarinių tinklaraštininkų, esu baigusi šios srities mokslus ir viena iš mano profesinės veiklos krypčių susijusi būtent su kulinarija. Nors šis tinklaraštis – tai tik mano veiklos ledkalnio viršūnė“, – pasakojo Elžbieta.
Tiesioginio uždarbio iš tinklaraščio „Žaidžiame virtuvę“ Elžbieta negauna, vis tik , kartais neatsisako pasiūlymų reklaminiais tikslais išbandyti kokius nors naujus produktus, įrankius ar įrangą. Nepaisant to, tinklaraštis Elžbietai yra tik papildoma veikla susijusi su jos pagrindiniu darbu: „Bendravimas su tinklaraščio skaitytojais (komentatoriais) arba su tinklaraščio draugais-partneriais-klientais yra labai smagus. Darbdavių neieškau, bet blogas man yra svarbus kaip papildoma komunikacijos galimybė – jei prireikia, tinklaraščio dėka, galima labai greitai susisiekti su reikiamais asmenimis. Tinklaraštis mano gyvenime atsirado šiek tiek vėliau, nei pati kulinarija – pirmiausia buvo daug kulinarinės veiklos, o po to blogo rašymas, kaip papildoma galimybė papasakoti apie šios veiklos patirtis. Straipsnius kulinarine tema spaudoje rašau jau beveik dešimt metų, esu 6 knygų autorė ir bendraautorė. Taip pat knygų vertėja, šiuo metu redaguoju kulinarinių knygų seriją, esu žurnalo „Ji“ pastovi autorė, vedu kulinarines mokomąsias sesijas „Kulinarijos studijoje“ – tad veiklos panašios į kulinarinio tinklaraščio rašymą tikrai pakanka.“
Ne vienas tinklaraštininkas yra pripažinęs, kad blogo rašymas, vienaip ar kitaip, pakeitė jų gyvenimus. To neneigia ir Elžbieta: „Iš tiesų, kartais mane pristato kaip populiaraus kulinarinio tinklaraščio „Žaidžiame virtuvę“ autorę. Negaliu nieko pasakyti apie kitos tematikos tinklaraščius, bet blogo apie maisto gamybą rašymas yra tikras darbas, reikalaujantis ne tik žinių, pasišventimo, bet ir finansinių išlaidų. Reikia paskaičiuoti, kiek kainuoja produktai, „natiurmorto” anturažas, maisto gaminimo įranga bei indai, fototechnika, na, ir IT aprūpinimas – norint, kad tinklaraštis būtų patrauklus dažnai nepakanka standartinių šablonų. Nemanau, kad kiekvienas tinklaraštininkas gali iš šios veiklos užsidirbti. Atvirkščiai – labai mažai kas gali tai padaryti. Vieni neturi tokio tikslo, kiti neturi tokio lankomumo, kuris sudomintų potencialius partnerius, treti, nors ir populiarūs savo auditorijoje, turi visai kitas tinklaraščio koncepcijas nei reikalingos potencialiems atlygio mokėtojams, ketvirti nenori (negali) investuoti tiek pastangų ir finansų į tinklaraštį, kad jis būtų rentabilus, dar kiti rašo tik sau. Bet, tinklaraštis – tai savotiška tribūna, iš kurios kalbant, yra reali galimybė būti išgirstam.“
____________________________________________________________________________________________
Šis straipsnis publikuotas vasario mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema ♥ už $, kurį galite rasti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių viešose vietose arba internete. Kiti numerio straipsniai:
(1).jpg)
Meilėje už pinigus svarbiausia – ne pinigai
„Mother eleganza“ – gyvas fightinis beandukas
Ch. Bukowski’o knygnešiai. Per skambus pavadinimas?
Lana, kodėl dainuoji ne mums, o H&M’ui?
Kai privatu tampa atvira – keršto pornografija
E. Jansas: „Skurdas nebekuria menininkui romantiko auros“
Erotinių filmų Top 7