Laikas.lt
Pagal Guardian.co.uk
Tai, kad Didžioji Britanija yra viena populiariausių emigracijos krypčių, turbūt nieko nestebina. Natūralu ir tai, kad gimtinę palikę bei svetimoje šalyje savo laimę kuriantys emigrantai tai daro kartu su savo atžalomis arba jų susilaukia jau gyvendami svečiame krašte. Visgi šių dviejų savaime suprantamų dalykų rezultatas kiek stebina – Gladstono pradinėje mokykloje nė vienam iš 450 jos moksleivių anglų nėra gimtoji kalba.
„Jeigu spėliojate, kas blogai su Britanija, toli ieškoti nereikia – tiesiog pažvelkite į Gladstono pradinę mokyklą“, – tokiu retorinių teiginių, prie kurių nesivarginama pridėti platesnį paaiškinimą, galima išgirsti ne vienoje šios šalies žiniasklaidos priemonėje. Visgi greičiausiai čia kalbama ne apie multikultūristinį triumfą, o tai, kad šalis netenka savo grynumo, tuo pačiu – ir identiteto. Paliekant šiuos nacionalizmo ir kosmopolizmo reiškinius liečiančius pasvarstymus, grįžkime į daug diskusijų keliančią mokyklą, kurioje mokosi ir lietuvių emigrantų vaikai.
Be abejo, Gladstono pradinėje mokykloje tiek vaikai, tiek mokytojai susiduria su kiek kitokiomis problemomis ir iššūkiais nei, sakykime, įprastoje Didžiosios Britanijos ar Lietuvos mokymosi įsitaigose: skirtingos šaknys, 20 skirtingų gimtųjų kalbų, galų gale – skirtinga vaikų išvaizda ir mentelitetas.
„Tai, jog vaikai kalba skirtingomis kalbomis, didelių problemų mokymosi procesui nesukelia – jie visi geriau ar prasčiau moka anglų kalbą, o internacionalinė aplinka plečia moksleivių akiratį. Man pačiai labai įdomios kitos kultūros: šiuo metu vykdome projektą, kurio metu kiekvieną savaitę pristatome skirtingą šalį. Praeėjusi savaitė buvo skirta Latvijai, kitą bus pristatoma Lietuva“, – pasakoja Gladstono pradinės mokyklos direktorė Christine Parker.
Gladstono pradinės mokyklos direktorė Christine Parker
Nors šioje mokykloje netrūksta šviesių veidų – emigrantų iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos atžalos – beveik 80 procentų visų moksleivių yra pakistanietiškos kilmės. Daugelis pradinukų namuose kalba savo gimtąją kalba, o, dar prieš pradėdami lankyti mokyklą, angliškai beveik nešnekėjo.
„Prieš kiekvieną pamoką išsiaiškiname būsimos temos žodyną. Tokioje aplinkoje vaikai greitai pamiršta baimę klausti kažko, ko nesupranta, tai – labai teigiamas dalykas“, – savo mokymo metodiką aiškina mokytojas Chrisas Wellsas, dirbantis su šešiamečių klase.
Dauguma čia besidarbuojančių mokytojų kalba keliomis kalbomis: tai padeda ne tik norint tiksliau išaiškinti medžiagą, bet ir, kai reikia, sudrausminti moksleivius. Be abejo, mokykloje nedraudžiama kalbėtis sava, kitiems „slapta“ kalba, visgi vaikai yra drąsinami tarpusavyje bendrauti angliškai.
O ką apie mokyklą sako patys pradinukai? „Čia geriau nei bet kur kitur. Smagu, jog, kai ko nors nesupranti ir nenori to sakyti prieš visą klasę, gali pasikalbėti su mokytoju akis į akį“, – sako dešimtmetė Maadina. Jai antrina vienuolikmetis Peteris, su tėvais atvykęs iš Slovakijos ir vos prieš metus pradėjęs lankyti Gladstono mokyklą: „Mokykloje, kurioje mokiausi anksčiau, buvo daugiau britų vaikų: jie kalbėdavo labai greitai, vartodavo sudėtingus žodžius, todėl dažnai būdavo sunku juos suprasti. Čia vaikai draugiški, padeda vieni kitiems.“
Net suprasdami Didžiosios Britanijos patriotinę poziciją, negalime pamiršti, jog pasaulis visgi žengia į priekį, kultūros maišosi tarpusavyje, o jaunoji karta auga labiau su kosmopolizmo (o ne nacionalizmo) idėjomis, kurios skatina visuomenės toleranciją ir lygybę – to reikėtų pasimokyti ir suaugusiems.
„Kažkodėl esame linkę bijoti svetimų kalbų, bet jos mums atneša skirtingą, įvairesnį ir spalvingesnį pasaulio suvokimą“, – reziumuoja daugiakalbės Gladstono mokyklos direktorė ponia Parker.