Karolis Vyšniauskas
Viršelio nuotrauka – Ekvilina Milaševičiūtė
Šiaurės šalių muzikos ciklas „Norden Wave“ jau visai tuoj, šį penktadienį Lofte. Pirmojo vakaro svečiai – „Rangleklods“ iš Danijos, „Silverarken“ iš Švedijos, „Golden Parazyth“ iš Lietuvos. Renginį ruošia pavydėtinai didelę muzikinių įvykių organizavimo patirtį sukaupę Rolandas Jarušauskas („Woo“, „Havana Social Club“, „Gorky“…) ir Domininkas Kunčinas-Direktorius (ORE.lt, „Dr. Green“…). Lūkesčių daug, dominančių klausimų dar daugiau. Užduodu juos visus:
Kas inspiravo viską pradėti? Kokius tikslus sau keliate?
Domininkas: Inspiravo kokybiškų, kaip mes vadiname, vidurinės klasės koncertų nebuvimas. Vyksta pankroko, metalo, hiphopo ir kitų subkultūrų koncertai, taip pat – ir didžiuliai šou arenose. Tačiau trūksta įdomių renginių, skirtų 500-1500 auditorijai. Tokių, į kuriuos žmonės eina visų pirma paklausyti muzikos, o tik paskui išgerti, parodyti savęs, susirasti antrąją pusę ir panašiai.
Kitas dalykas, jog skandinavų atlikėjai turuoja po visą pasaulį, tačiau kito Baltijos kranto nepasiekia.
Viena „Norden Wave“ misijų – dalintis socialinėmis ir kultūrinėmis Skandinavijos šalių vertybėmis. Taip siekiame prisidėti prie Lietuvos visuomenės kultūrinio išprusimo, atvirumo naujovėms, padėti peržengti etninius ir socialinius barjerus. Galbūt tuomet „mikruškėse“ nebegros „Russkoje radijo“…
Rolandas: Pirmiausiai tai sena simpatija skandinavų šiuolaikinei muzikai ir tai, kad Šiaurės šalys turi kietą įvaizdį ne tik kultūroje. Pagrindinis tikslas – gera muzika gyvai, ir mūsų visuomenės dėmesio atkreipimas į sektino pavyzdžio šalis.
Pristatykit pirmojo koncerto svečius – „Rangleklods“ ir „Silverarken“. Kodėl būtent jie?
D: Kaip žinia, ne visada gali pasikviesti tą, ką nori. Įtakos turi finansiniai reikalai, atlikėjų užimtumas ir kiti dalykai. Iš pradžių turėjome kitų planų, tačiau minėti faktoriai lėmė, jog pirmajame renginyje pasirodys būtent šie atlikėjai. Vežti negirdėtus pavadinimus – rizikinga mūsų inertiškoje visuomenėje, kur vis dar populiarūs „Nazareth“ ir „Slade“. Tačiau patys sau užsikrovėme savotišką „švietėjų“ naštą.
„Rangleklods“ – dar naujas vardas Danijos ir Europos scenoje, tačiau praėjusią vasarą jau spėjo apvažiuoti daug pagrindinių festivalių ir gerai užsirekomendavo, kaip koncertinis atlikėjas. Kaip jis pats minėjo, koncertų metu viską taip užpainioja, kad pats kartais vos spėja taisyti savo klaidas. „Rangleklods“ skambesys puikiai atstovauja skandinavišką melancholiją.
„Silverarken“ kol kas žinomi daugiausia jų gimtajame Stokholme, tačiau tai – labai įdomi šešių muzikantų grupė. Jų skambesys primena ’80-uosius, o videoklipai atskleidžia savotišką ironiją. Tikiuosi, mūsų publika supras, kad iš jų nereikia tikėtis džiazo virtuozų ir pagaus švedišką „grūvą“. Dažnai „nemokantys“ groti muzikantai būna įdomesni už akademinius profesionalus.
R: „Rangleklods“ – baritonas ir ritmas, „Silverarken“ – 80s dvasia ir romantika.
Kokie lūkesčiai prieš pirmąjį koncertą?
D: Pilnas „Loftas“ žmonių, gera muzika, daug šypsenų ir geri atsiliepimai po renginio. Tikrai žinau, kad čia bus dauguma Vilniaus (ir ne tik) melomanų. Klausimas, ar jų užteks, kad „išeitume ant nulio“.
Tikiuosi, kad pirmas blynas vis dėlto nebus prisvilęs ir suteiksime žmonėms daug gerų emocijų, o atlikėjams atidarysime duris į Lietuvą.
R: Padaryti kokybišką renginį ir išjudinti nusistovėjusį vandenį muzikinių renginių scenoje.
Kuo, jūsų akimis, Skandinavijos muzika išsiskiria iš bendro Vakarų muzikos lauko?
D: Mano galva, į šį klausimą puikiai atsakė Esben Andersen iš Rangleklods: „Daug skandinaviškos muzikos ypatinga savo specifine melancholija. Iš pirmo žvilgsnio ji gali pasirodyti šalta, tačiau ilgainiui darosi vis šiltesnė ir šiltesnė. Šiltoji šalčio pusė, jei galima taip pasakyt.“
R: Jie moka sekti muzikines pasakas ir tuo pačiu „ištaškyti“ šokėjus šokių aikštelėje.
Domininkas: Vežti negirdėtus pavadinimus – rizikinga mūsų inertiškoje visuomenėje, kur vis dar populiarūs „Nazareth“ ir „Slade“. Tačiau patys sau užsikrovėme savotišką „švietėjų“ naštą.
Ar Lietuvos publikai skandinaviška muzika artima?
D: Tikiuosi, kad mums artima visa gera muzika. Nesvarbu, kokia jos geografinė kilmė. Vis dėlto, jei atlikėjas gyvena ir kuria kažkur aplink Baltiją, jis mums yra aktualesnis savo temomis ir emocijomis. Kažkaip dažnai švedas ar norvegas užkabina jautresnę natą, nei prancūzas ar ispanas.
R: Manau, kad mes esame pietų šiauriečiai ne tik geografiškai. Reikia tik išlaisvinti savo mintis nuo brukamo postkapitalistinio vartotojiško šlamšto ir atrasime save kaip tas aukso žuvis po ledu.
Kuo jus pačius imponuoja skandinaviška muzika? Ką rekomenduotumėte paklausyti?
D: Kaip ir visa Skandinavijos kultūra, jų muzika dažnai yra iš serijos „žmonės žmonėms“. Dažniausiai tai nėra nepasiekiamos superžvaigždės, o paprasti žmonės iš gretimo baro ar miestelio.
Neminint Skandinavijos muzikos didžiųjų vardų, pastarojo meto atradimas – švedai „Goat“, maišantys funk, afrobeat ir panašius stilius. Ne veltui jie jau patvirtinti ne vieno vasaros festivalio programoje. Taip pat gerą nuotaiką užkabino jų tėvynainiai „Smile“, kurioje groja kelių žymių grupių nariai. Verta paklausyti islandų „Apparat Organ Quarter“ ir „múm“, norvegų „120 Days“ ir „Kaizers Orchestra“, švedų Lykke Li, „Shout Out Louds“ bei „The Hives“. Ir šiaip nepatingėti paieškoti mažiau girdėtų pavadinimų.
R: Jų muzikos emocinis diapazonas labai platus ir jie yra šilti. Imkime švedus „Goat“ – tai tarsi laiko mašina iš Vudstoko atskridusi, psichodelinio skambesio grupė savo gaivališkumu verčianti šokinėti iki lubų ir vartytis kūlversčiais. Velniški „Miike Snow“ savo ritmingoje šokių muzikoje naudojantys laidotuves primenančius pučiamųjų garsus. Liūdnieji romantikai „I Got You on Tape“ groja „vienišo vilko“ dainą ir staiga užsuka smagų disko. House muziką grojančius „When Saints go Machine“ koncertą matyčiau bažnyčioje. Sintetinai ir nešantys i kosmosą „Smile“. Avangardiniai ir elektriniai „Kriget“. Islandijos perlai „Sin Fang Bous“, „Soley“, „Nolo“, „Thundercats“ yra saviti ir nepakartojami. Galima dar vardinti, bet pasakysiu, kad visų jų muzikoje jaučiamas jų širdies plakimas.
Kaip suprantu pirmasis koncertas – tik pradžia renginių ciklo. Kas toliau planuose? Ar tai bus griežtai koncertų ciklas, ar ieškosite ir kitų formų?
D: Planuose jau yra renginys, susijęs su Norvegijos dienomis Lietuvoje pavasarį. Jame turėtų pasirodyti gana gerai žinoma grupė, tačiau kol kas parašai dar nesudėti, todėl negaliu atskleisti kas.
Tikiuosi, nesilaikysime tik koncertų ciklo rėmų, o ieškosime kitų formų, susijusių su kitomis meno šakomis, ieškosime netikėtų erdvių renginiams.
Žinoma, daug kas priklausys nuo pirmųjų renginių, nes kol kas jokio tvirto komercinio užnugario neturime ir ta proga noriu padėkoti Danijos ir Švedijos ambasadoms už paramą.
R: Kada nors darysim festivalį Lietuvoje prie jūros, vis arčiau Skandinavijos (šypsosi).
„Norden Wave“ orientuotas į skandinaviško garso sklaidą Lietuvoje, ar ir į lietuviško Skandinavijoje?
D: Kol kas – į skandinaviško garso sklaidą Lietuvoje, tačiau neatmeskime varianto, kad kažkada padėsime mūsų atlikėjams išvažiuoti kitapus Baltijos.
Vienas pagrindinių „Norden Wave“ tikslų – nutiesti tiltus kultūriniam dialogui. O kai bus pastatyti šie tiltai, judėjimas, žinoma, turėtų vykti visomis kryptimis.
R: Pirmiausiai norėčiau Šiaurės deimantus parodyti Lietuvos publikai, o vėliau lietuviškas gintaras savaime atsiras ten. Susidraugaus gi chebra po koncerto dūzgėje ir važiuos į svečius koncertuoti.
Viską organizuojate dviese, ar yra didesnė komanda?
D: Iš esmės Rolas yra pagrindinis idėjų generatorius. Aš jam padedu, kad nesijaustų vienišas (šypsosi). Abu turime vienokios ar kitokios patirties renginių organizavime, todėl kol kas užtenka mūsų sugebėjimų. Tačiau, žinoma, yra daugybė žmonių ir kompanijų, vienaip ar kitaip mums padedančių.
R: Domininkas yra NW ruporas, be to geras skandinaviškos muzikos žinovas bei melomanas. Pastarosios savybės nulėmė, kad paprašiau jo man padėti. Be abejo prie idėjos prisideda daugiau žmonių – tai puikūs dizaineriai, ambasadų atstovai, radijo darbuotojai, žiniasklaida ir tt. Smagu, kad tiek turime bendraminčių ir draugų. Kaip aš mėgstu sakyti – idėjos sklando ore, reikia tik kažkam imti jas ir įgyvendinti.
Rolandas: „Skandinavų muzikoje jaučiamas jų širdies plakimas.“
Ar realu tikėtis po „Norden Wave“ vėliava Lietuvoje pamatyti aktualius didesnio masto šiaurės muzikos vardus, kaip Lykke Li ir kitus, kuriuos išvardijote aukščiau?
D: Nors „Sigur Rós“ atsakė, kad kol kas nemato galimybių pasirodyti Lietuvoje, manau, kad realu. Kol kas koncertų agentams esame nežinomas ir todėl nepatikimas vardas, tačiau, tikiuosi, jog po pirmųjų renginių pasklis gandas, kad „paskutiniai pagoniai“ taip pat turi elektrą ir šiltą dušą. Nekalbant apie „New York Times“ pripažintas originalias alaus virimo tradicijas bei skonius ir, žinoma, mėlynakes ilgakases.
R: Jei taip negalvočiau, turbūt nebūčiau pradėjęs virt tos košės. Galbūt esu optimistas ir kaip aitvaras pakibęs danguje, bet be tokių minčių neužprogramuosi save siekti daugiau.