Baigiasi dar vieneri metai… Vėl Kalėdos, vėl Naujieji metai. Laikotarpis, kada daugelis iš mūsų perbėga mintimis praėjusius metus ir sugalvoja norą ateinantiesiems. Teko girdėti iš bičiulių sporto trenerių, kad sausio pradžioje padaugėja sportuoti norinčių žmonių, o mano draugai meta gerti nuo sausio 1 dienos ir pradeda sveikai maitintis. Vieniems pavyksta taip gyventi savaitę, kitiems mėnesį, o kai kam ir ilgiau. Tačiau daugelis po kiek laiko sugrįžta prie savo įpročių ir įprasto gyvenimo.
Tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad mūsų gyvenimas keičiasi ciklais. Viskas cikliška – žemė sukasi aplink savo ašį, po žiemos ateina pavasaris, po sekmadienio – pirmadienis, po gimimo – mirtis. Mes kiekvieną kartą gulamės ir keliamės, gyvename pagal tam tikrą paros ciklą. Nenustebkite, jūsų karjera, pasiekimai moksle ar net meilėje taip pat vystosi pagal tam tikrus ciklus.
Visi mūsų veiksmai nuo ryto iki vakaro taip pat vyksta ciklais. Atkreipkite dėmesį, kad kiekvieną dieną vienu metu jūs galite turėti ir suvokti tik vieną poreikį, tik vieną dominuojančią „figūrą“, o visa kita nueina į antrą planą, į foną. Pavyzdžiui, kai jūs dabar skaitote šį straipsnį, matote raides ir sakinius bei suvokiate, kas čia parašyta. Tai figūra. O tai kas už lango, šalia esantys žmonės ar namai – fonas. Jeigu skaitote ir staiga užsimanote valgyti, jūsų figūra tampa jau alkio jausmas, o šis straipsnis nueina į foną. Jeigu taip stebėsite save visą dieną, pamatysite, kad vieną figūrą keičia kita, kad išpildžius vieną poreikį, atsiranda kitas poreikis, kad užbaigę vieną veiklą, pradedate kitą.
Įdomu tai, kad kiekvieną poreikį ar veiksmą mes irgi patenkiname ciklais. Tarkim sėdžiu, rašau jums straipsnį. Staiga jaučiu, kad viduje kyla kažkoks pojūtis, kažko norisi, bet dar nesuprantu ko. Pradedu atidžiai save stebėti. Aha, jaučiu ilgesį. Kas tai per ilgesys? Iškyla seniai matytos draugės veidas. Noriu ją pamatyti. Imu į rankas telefono ragelį, skambinu jai, susitariu susitikti, padedu ragelį, vienas ciklas užsidaro. Ruošiuosi susitikimui (kito ciklo pradžia), susitinku su drauge kavinėje, pašneku, atisisveikinu, einu namo, ciklas užsidaro. Ir taip kiekvieną dieną.
Kas vienu ar kitu momentu yra figūra, o kas – fonas, lemia poreikis. Tai kas konkrečiu metu įsisąmoninama yra figūra. Vienu metu žmogus gali turėti tik vieną poreikį, pojūtį, interesą ar norą. Jis negali vienu metu norėti dviejų ar trijų norų, atlikti ir įvykdyti gali irgi tik vieną poreikį. Šiame procese svarbų vaidmenį vaidina mano norų ir poreikių suvokimas, įsisąmonimas. Tai visada subjektyvus žmogaus patyrimas, turintis vienokį ar kitokį turinį. Žmogus įsisąmonina ką nors – savo jausmus, pojūčius, norus, mintis. Kai vienas poreikis patenkinamas, jo vietą užima kitas poreikis. Sakoma, kad žmogus problemų turi šimtus, ir jos niekada nesibaigia. Visų problemų neišspręsime, todėl svarbu pastebėti, kaip mes jas sprendžiame. Svarbu procesas, o ne problemos turinys. Todėl mums ir yra svarbu stebėti, kaip mes gyvename, o ne ką mes kalbame ar analizuojame.
Figūrų susidarymą ir irimą lemia individo poreikiai, norai, interesai, troškimai. Figūrų formavimasis ir irimas vyksta cikliškai ir pereina kelias nuoseklias stadijas. Įvairūs psichologai yra išskyrę nuo keturių iki devynių ar net dešimt fazių. Vieni psichologai šį ciklą vadina kontakto ciklu, kiti patyrimo ciklu. P.Goodman išskiria keturias kontakto ciklo fazes: prieškontaktis, kontaktas, finalinis kontaktas ir postkontaktas. Užsimaniau gerti (prieškontaktis), atistojau ir einu prie šaldytuvo, išsiimu sultis (kontaktas), geriu sultis (finalinis kontaktas), atsigeriu ir einu atsisėsti ant sofos (post kontaktas ar asimiliacija).
Viskas, ką rašau, atrodo labai labai paprasta. Taip. Tačiau patys suprantate, kad ne visi mūsų poreikiai ir norai yra patenkinami. Vienus poreikius sutrukdo pasiekti kiti žmonės ar aplinka. O dar vienus poreikius mes trukdome pasiekti patys sau! Skamba daugiau nei juokingai – noriu ir pati sau neleidžiu pasiekti to, ko noriu. Jums tikriausiai irgi taip buvo – pamatote gatvėje gražią merginą, norisi su ja bendrauti, o baisu. Taip ji ir praeina pro šalį… Matote internete skelbimą, kviečiantį dalyvauti konkurse į TV vedančiojo vietą, norisi, bet nieko nedarote, galvojate, kad nesugebėsite… Svajojate slidinėti kalnuose, o einate panarinęs galvą į darbą… Taip reikia. O kas sakė, kad reikia būtent taip daryti?
Pasirodo, mes išmokstame gyvendami įvairių elgesio modelių, ir dažnai net nesusimąstydami juos pritaikome visai netinkamose sistuacijose. Įdomu tai, kad kontakte su aplinka mes naudojame daug pasipriešinimo būdų, kurie mums gadina gyvenimą. Bendravimo mokomės nuo pat gimimo, kas tiko kažkada, gali netikti dabar ir mes to galime nepastebėti. Tarkime, vaikystėje buvote stambokas, kaimynų vaikai iš jūsų juokėsi, o gal tėtis ir mama vadino storuliu. Jūs užaugote, seniai jau nesate panašus į tą mažą meškiuką ir nepastebite, kad jūs jau nebe storas, o gražus raumeningas vaikinas. Merginos žiūri į jus ir mato patrauklų vaikiną, o jūs jų akyse įskaitote vieną vienintelį žodį – „storulis“. Kas tai? Tai vienas iš būdų, kaip jūs pats sau gadinate gyvenimą nepastebėdami, kad tiek jūs, tiek jūsų aplinka pasikeitė, o jūs vis taikote senas savo gyvenime išmoktas elgesio taisykles.
Ką daryti? Kaip pastebėti savo įpročius ir pasipriešinimo mechanizmus? Kaip tai atpažinti savyje ir pas kitus? Stebėti stebėti ir dar kartą stebėti save ir atpažinti savo pasikartojančius elgesio modelius. Pristatysiu šiandien tik du pasipriešinimo mechanizmus, apie kuriuos jau gal esate girdėję ir juos gana lengva savyje ar kituose žmonėse pastebėti. O kitą kartą pristatysiu dar keturis.
Pirmas pasipriešinimo mechanizmas yra projekcija. Projekcija – tai tam tikrų bruožų, santykių, jausmų ar elgesio fragmentų priskyrimas kitiems žmonėms, kurie iš tikrųjų priklauso sau pačiam, bet yra nesuvokiami ir priskiriami kitam žmogui. Tarkime, atsikėliau ryte, šviečia saulė, aš be nuotaikos einu gatve ir galvoju: „Kokie pikti žmonės aplinkui. Lietuviai yra pikti.“ Atsikėliau kitą rytą, vėl šviečia saulė, vėl einu gatve, šį kartą su labai labai gera nuotaika, einu ir galvoju, kokie fantastiški ir geri yra lietuviai. Kas tai? Ogi lietuviai yra nei pikti nei geri, o aš projektuoju (perkeliu) savo nuotaiką į kitus žmones vietoj to, kad pasakyčiau, aš esu pikta ar gera šiandien. Dažnai išgirdusi iš kito žmogaus frazę „Žmonės yra nesąžiningi“ visada jam užduodu klausimą: „O koks esi tu?“
Dar vienas pasipriešinimo mechanizmas yra introjekcija. Tai toks mechanizmas, kai mes perimame įvairias normas, nuostatas, veikimo ir mąstymo būdus iš kitų žmonių net nesusimąstę ir kasdien jais naudojamės. Pavyzdžiui: „Baigus mokyklą reikia stoti į universitetą. Pabaigus universitetą reikia vesti.“ Kas pasakė, kad taip reikia daryti? Mama, draugė ar žurnaluose taip rašo? Introjektai, tai įvairiausios taisyklės, kurių mes laikomės ir dažnai tai būna kartu su žodžiu „reikia“. Kai kurie žmonės dirba nuo ryto iki vakaro ir daugiau nieko nemato. Nes reikia. Kai kurie neįgyvendina savo svajonių, nes „svajoti yra kvaila“. Ir panašiai.
Norėčiau pridurti, kad nei projekcijos nei introjektai nėra blogi mechanizmai. Jie gali būti ir geri, ir blogi. Juk kiekvieną kartą sutikę gatvėje naują žmogų mes į jį „projektuojame“ tam tikras savybes, kurių jis gal ir neturi. Tačiau tada projekcijos mums padeda greičiau orientuotis pasaulyje. Lygiai tas pats su introjektais. Išmokta taisyklė „dantis reikia valyti du kartus per dieną“ išsaugo mūsų dantis bei apasaugo aplink esančius žmones nuo blogo kvapo. Introjektai ir projekcijos yra blogai tik tuo atveju, kai tai trukdo žmogui gyventi. Jeigu jie padeda, tegul lieka. Svarbu ne atsikratyti visų introjektų ir projekcijų, o juos atpažinti ir įvardinti. Naudingus – pasilikti, o trukdančius gyventi – keisti ar netgi jų atsikratyti.
Žmogus pasikeičia tada, kai tampa tuo, kas jis yra, o ne tada, kai jis bando tapti tuo, kuo jis nori būti. Visų pirma svarbu suprasti, kas tu esi, priimti save, savo blogąsias ir gerąsias savybes. Ir tik tada žmogaus gyvenime prasideda tikrieji pokyčiai. Žmogus keičiasi ne tada, kai siekia tapti kažkuo, o tada, kai šio siekimo atsisako ir tampa savimi – tokiu, koks iš tikrųjų yra. Tad linkiu jums kitais metais atrasti ir pažinti save.
Užduotis:
Stebėkite save visą dieną ir užrašykite kokias projekcijas ar introjektus pastebėjote šiandien savo gyvenime. Pateikite po du tris pavyzdžius. Pamąstykite, ar jie jums yra naudingi, ar norėtumėte jų atsikratyti.