Ekodiena.lt
Ketvirtadienio popietę į Vilnių atvyko garsus Gartnerių šeimos dramblių cirkas. Gruodžio 13-osios vakarą vilniečiai, kaip ir kitų didžiųjų miestų gyventojai turėjo galimybę pamatyti šio cirko programą „Kaip drambliai Kalėdų laukė“. Tačiau gyvūnų teisių aktyvistai įsitikinę, jog šio cirko drambliai daug labiau nei Kalėdų laukia laisvės ir geresnių gyvenimo sąlygų. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos bei iniciatyvinės grupės „Blogas cirkas“ atstovai tikina, jog cirko pasirodymai uždrausti Austrijoje, Vokietijoje, dramblių savininkai yra gavę baudų už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų negydymą.
Būtent sostinėje jaunų aktyvistų protestas prieš cirką buvo gausiausias.
Cirko atvykimą į Lietuvą organizavusios bendrovės „Expozona“ atstovė savo ruožtu teigė, jog jis turi visus reikiamus dokumentus rengti pasirodymus Europoje. Kiekvienas dramblys turi specialų kodą bei dokumentus, yra skiepytas. Norint gyvūnus įvežti į šalį iš anksto gaunami visi reikiami leidimai.
Veterinarijos inspektoriai nepastebėjo kablių ar ligos požymių
Vis dėlto žurnalistai nebuvo įleisti į pasirodymo užkulisius ar dramblių gyvenamas patalpas. Organizatorių atstovė tik paminėjo, jog kontraktas su cirku – labai griežtas.
Moters teigimu, į protestą Kaune susirinko 6 aktyvistai. Jaunuoliai pastovėjo su plakatais ir išėjo.
Vilnių, Kauną, Klaipėdą bei Šiaulius apkeliavusio cirko augintinius tikrino šių miestų maisto ir veterinarijos tarnybų pareigūnai.
Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Virgilijus Valantinas teigė, jog inspektoriai gruodžio 10-ąją stebėjo dramblių atvykimą iš Rygos, lankėsi pasirodymo užkulisiuose. Tai buvo pirmasis cirko patikrinimas mūsų šalyje.
Inspektoriaus teigimu, prieš pasirodymą drambliams buvo pakreikta kraiko, vandens, prižiūrėtojai su jais elgėsi normaliai. V. Valantinas niekur cirko teritorijoje nepastebėjo kablių ar panašių įrankių, jis teigė stebėjęs, kaip šeimininkas dramblį eiti paragino tiesiog ranka. Prieš pasirodymą drambliai turėjo galimybę pasivaikščioti didesnėje teritorijoje.
„Jie atvyko su TRACES dokumentais (TRACES – gyvūnų pervežimo kontrolės sistema, skirta sekti gyvūnų pervežimus Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų, – red. past.). Furgonas buvo specialiai pritaikytas tokiems gyvūnams vežti. Mes suabejojome, ar drambliams nešalta, bet cirko atstovai sakė, kad furgono langai uždaromi ir drambliai prikvėpuoja, viduje būna šilta. Jie išlipo ir tikrai neatrodė sušalę. Arenoje grojo muzikėlė, bėgiojo vaikai – kaip mums paaiškino – Gartnerio vaikai. Drambliai buvo ramūs, jie jautėsi gana normaliai, buvo atitverti vienoje arenos dalyje. Atrodė sveikai“, – savo įspūdžius iš patikrinimo pasakojo V. Valantinas.
Inspektorius pridūrė, jog pagal Europoje sukurtą sistemą bet kurioje šalyje padarytas gyvūnų laikymo ar žiauraus elgesio su jais pažeidimas būtų žaibiškai išplatintas visų šalių atsakingoms institucijoms. V. Valantinas prisiminė atvejį, kai Švedijoje buvo netinkamai prižiūrimi cirko žirgai – nors cirkas neatvyko iki Lietuvos, visos maisto ir veterinarijos tarnybos buvo apie įvykį informuotos.
Vilniaus VMVT atstovas: mama savo vaikais taip nesirūpina, kaip jie tais drambliais
„Sąlygos – idealios! Tas žmogus, kuris užsiima su tais drambliais, kuria jiems idealias sąlygas“, – paklaustas apie ką tik vykusį patikrinimą teigė Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Skirmantas Miškinis. – Drambliai ten gyvena geriau negu žmonės. Juk jie – visas to žmogaus gyvenimas. Važinėja apšiltintu transportu. Netgi arena specialiai šildyta, kad drambliams nebūtų per šalta, iki 16-os laipsnių. O transporte, kuriuo jie keliauja, geresnės sąlygos negu žmogui mersedese.“
Vilniaus VMVT atstovas teigė, jog klaidingai manoma, kad dramblys turi turėti galimybe transporte apsisukti – taip jis išbalansuotų furgoną ir galbūt net sukeltų avariją. Taip pat šie žinduoliai nedažnai gula ant žemės – jiems sudėtinga atsikelti, todėl drambliai net miega stovėdami.
„Mes irgi nesisukiojame, kai sėdime automobilyje. Jeigu važiuotume atsisukę nugara, policininkas sustabdęs lieptų atsisėst taip, kaip priklauso. O jei rimtai, tai sąlygos jiems yra geros, neradome jokių pažeidimų. Ir jei kažkas kažką sako – tai labiau išsigalvojimai. Gyvūnų gynėjai kartais perdėtai kelia ažiotažą,“- dėstė S. Miškinis.
Paklaustas apie dresūros priemones jis atsakė, kad visi cirkų gyvūnai dresuojami tam tikrai būdais, cirkas turi nusistovėjusius metodus ir dresūros tradicijas.
„Tai yra cirko žvėrys, jų paskirtis – ne vilna, ne mėsa ar ūkio darbai. Jų paskirtis – vaidinti pasirodymuose. Mes nesame dresuotojai, todėl į šiuos dalykus nesikišame. Be to, mums niekas ir nerodoma. Jie jau išdresuoti, puikiai viską moka. O sužeidimų jokių neturi. Negalime daryti išvados, kad jiems būtų daromi kokie nors žalojantys veiksmai. Tas žmogus su jais miega ir keliasi – jis drambliais rūpinasi labiau, nei pas mus mama savo vaikais,“- pabrėžė maisto ir veterinarijos inspektorius.
Vyras pridūrė, kad cirkas atkeliauja iš Prancūzijos, kur gyvūnų gerovei skiriamas didžiulis dėmesys. Cirkas šios šalies institucijų patvirtintas kaip tinkamas, atitinkantis visus reikalavimus.
Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai dramblių sąlygas fotografavo, tačiau pagal galiojančius įstatymus jų taip pat negali viešinti.
Pasišovė pakeisti įstatymus
Cirko pasirodymuose dalyvauja penkios dramblės Baby, Diana, Belinda, Pira ir Thali. Gyvūnų teisių gynėjai teigia, jog drambliai priklauso programos CITES saugomoms rūšims. Cirko anotacijose rašoma, jog šie gyvūnai yra įrašyti į Raudonąją knygą, todėl visi drambliai buvo paimti iš zoologijos sodų. Pagal įstatymus, cirke pasirodymus gali rengti tik nelaisvėje gimę, ne ankstesnės nei 7 kartos saugomi gyvūnai.
„Ar galite patikėti, kad drambliai gali stovėti ant vienos kojos, šokti, demonstruoti subtiliausius piruetus?“, – rašoma cirko pasirodymo pristatyme. Per dvi pasirodymo valandas drambliai atlieka minėtus triukus, „šoka“ pagal populiarius muzikinius kūrinius. Vis dėlto, gyvūnu būkle susirūpinę aktyvistai pabrėžia, jog tokie veiksmai šiems stambiems žinduoliams nėra įprasti ar natūralūs, todėl ilgainiui gali kenkti jų raumenims ir sąnariams.
Grupės „Blogas cirkas“ iniciatorė Erika Batakytė GRYNAS.lt teigė, jog tolimesnis grupės „Gerbk gyvūnų teises“ tikslas bus apskritai uždrausti pasirodymus su gyvūnais Lietuvoje.
„Pirmiausia norime labiau apšviesti visuomenę, žmones. Atvažiuoja šis Gartnerio cirkas, pagarsėjęs savo žiaurumu, gyvūnų laikymo sąlygomis. Jam yra uždrausta įvažiuoti į Vokietiją bei Austriją. Vienas dresuotojų – Antonas Gartneris – nepageidaujamas Kroatijoje. Viskas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Ši informacija viešai skelbiama internete. Daugelyje Europos šalių yra griežtesni apribojimai gyvūnams, paimtiems iš laisvės, nei Lietuvoje. Pagalvokite, juk laisvės sąlygomis drambliai per dieną nukeliauja iki 50 kilometrų. O čia jie turo metu važiuoja šimtus tūkstančių kilometrų narvuose, prieš pasirodymą taip pat tūno narvuose. Išeina tik pasirodymo metu. Ir kai žmonės ploja jie jaučia didžiulį stresą“, – Gartnerių cirko pažeidimus vardijo E. Batakytė.
Kaip kitaip parodyti dramblį?
Mergina tikino, jog anotacijos, kuriose skelbiama, kad drambliai į cirką atkeliavo iš zoologijos sodų – melagingos.
„Internete galima rasti visų šių dramblių istorijas. Bent pora jų pirkti Maroke. Greičiausiai nelegaliai, nes vėliau Maroko valdžia neleido jų išvežti iš šalies. Nebuvo jokių pirkimo dokumentų. Tuomet dresuotojas Gartneris pagrasino palikti tuos dramblius, jų nemaitino. Galiausiai jam kažkokiu būdu pavyko juos išvežti į Prancūziją. Legaliai nykstančios rūšies gyvūnus labai sunku įsigyti“, – dėstė E. Batakytė.
Mergina atskleidė, jog kauniečiai daugiausia neigiamai žvelgė į protestuotojus. Ji spėliojo, jog žmonės tai priima kaip mėginimą trukdyti jų ir jų vaikų pramogą, dar nesuvokia paties protesto esmės.
„Jie klausia – o kaip kitaip vaikams parodyti dramblį? Suprantu, kad dauguma neturi pinigų važiuoti į šalis, kur gyvena drambliai. Tačiau ką rodome čia? Kaip dramblys stoja ant galvos, ar meška važiuoja dviračiu? Tokiu būdu neparodai tikrųjų gyvūno sugebėjimų – kur kas naudingiau parodyti dokumentinį filmą,“ – teigė „Blogo cirko“ projekto iniciatorė.
Prie cirko vyko sankcionuotas mitingas
Mergina stebėjosi, kad maisto ir veterinarijos regioninių poskyrių atstovai neleidžia patikrinime dalyvauti gyvūnų teisių atstovams.
„Klaipėdoje jokių pažeidimų nerasta. Pagal taisykles dramblių laikymo temperatūra turi būti +20 laipsnių. Abejoju, ar ji buvo tokia jų laikymo vietose. Todėl su šia iniciatyvine grupe tikimės parengti net naują įstatymo projektą. Jį galime parengti jei surinksime 50 tūkst. parašų, kas yra sudėtinga. Arba ieškoti panašų požiūrį turinčių politikų. Jau turime kelis iš jų mintyse,“ – teigė E. Batakytė.
Vilniuje buvo gautas leidimas rengti sankcionuotą mitingą prie „Siemens“ arenos. Socialiniame tikle norą dalyvauti renginyje išreiškė beveik 70 žmonių.
Mokslininkas: drambliams Lietuvoje ne vieta!
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros doc. dr. Rimantas Budrys teigė, jog drambliams Lietuvoje – tokio klimato šalyje – apskritai ne vieta. Be to ne tik drambliams – visiems gyvūnams, netgi lenktyniams žirgams docento nuomone, kenkia ilgi pervežimai.
„Šie drambliai gyvena ant ratų. Esu gyvūnų elgsenos specialistas, todėl esu prieš gyvūnus cirkuose. Kai kažkas daroma iš gyvūno be aiškaus tikslo – man tai primena gladiatorių kovas. Strielka ir Bielka, kosminiai šuniukai, sprendė labai svarbią taikomąją užduotį – šlovė jiems; daugelis primatų tiesiogine to žodžio prasme padėjo galvas medicininiuose eksperimentuose – tą dar galiu suprasti. Bet dėl įdomumo versti gyvūną kažką rodyti…
Vaikams globos, atsakomybės ir bendravimo su gyvūnu jausmą reikia ugdyti per gyvūnus, kurie yra naminiai, bet ne per cirkus. Galima žiūrėti akrobatus – visas tas šokinėjančias mergas. Bet su žvėrimis daryti tokius dalykus – baisu!“, – savo nepritarimą cirkams išreiškė mokslininkas.
Jis pabrėžė, jog visuomenė turėtų paprasčiausiai ignoruoti tokias pramogas, tačiau pripažino, jog vargu ar yra vilties pasiekti tokį žmonių sąmoningumo lygį.
.){kind=small}