Roko ekspresija — violončelių balsais...

Kas vienodai puikiai sutaria vienoje scenoje su „Boney M“ vokaliste Maizie Viliams, metalo grupe „Apocalyptica“, estrados legenda Raimondu Paulu, žavingąja dainininke Laima Vaikule ir geriausiais simfoniniais orkestrais?

Žinoma, tiktai tie, kas pasižymi tokio pat lygio profesionalumu, gali aprėpti tokią žanrinę įvairovę ir jaustis vienodai patogiai grodami tiek klasikines sonatas, tiek patrakusias populiariųjų hitų aranžuotes. Toks fenomenas iš tiesų egzistuoja!

Tai — „Melo-M“, trys violončelininkai iš Latvijos, kurie, po ilgų studijų akademinės muzikos mokyklose ir nesuskaičiuojamų pergalių tarptautiniuose klasikos konkursuose, nusprendė, jog violončelė puikiai tinka perteikti ir klampų metalo skambesį, ir šokių muzikos groove`us, ir kino filmų melodijų žaismę, ir bet ką kitą!

Rugpjūčio 6 d. 20 val. Mokytojų namų kiemelį užplūs violončelinės ekspresijos, lyrizmo, žaismės ir humoro lava. Trio repertuaro įvairovė — neįtikėtina: išgirsite ir neįprasčiausias populiariųjų kūrinių aranžuotes, ir sunkiojo roko skambesius, ir netgi folkloro motyvus, bet svarbiausia yra net ne tai, ką atlieka „Melo-M“, o kaip — su nepranokstamu polėkiu, artistiškai, savitai, virtuoziškai ir su geru draivu.

„Melo-M“ susibūrė 2005 metais, o prieš tai trio nariai gyveno intensyvų klasikos atlikėjų gyvenimą. Trio lyderis bei aranžuočių autorius Kārlis Auzāns baigė magistrantūrą Latvijos muzikos akademijoje kaip violončelininkas, taip pat įgijo medijų vadybininko specialybę Latvijos kultūros akademijoje bei Hamburgo aukštojoje kultūros ir teatro mokykloje. Kārlis pelnė laurų įvairiuose tarptautiniuose klasikos konkursuose, koncertavo su Sankt Peterburgo kameriniu, Latvijos nacionaliniu, Liepojos simfoniniu, Rygos kameriniu orkestrais. Taip pat jis žinomas kaip miuziklų kūrėjas, įrašų prodiuseris bei roko muzikantas, o nuo 2005-ųjų — dažniausiai minimas kaip „Melo-M“ lyderis.

Kārlio bičiulis Valters Pūce baigė taip pat Latvijos muzikos akademiją. Dar studijų laikais jis gausiai skynė laurus konkursuose („Concertino Prague“, Augosto Dombrovskio tarptautiniame konkurse ir kt.), koncertuodavo Latvijoje ir užsienio šalyse (Švedija, Vokietija, Čekija, Danija), konsultuodavosi pas tokius pasaulinės reikšmės pedagogus kaip Miša Maiski (Misha Maiski) ir Fransas Helmersonas (Franz Helmerson). Greta akademinės muzikos, nuolat domėdavosi kitais žanrais, išbandė save grodamas gruzinų etno-džiazo ansambliuose bei kituose skirtingus žanrus sulydančiuose projektuose.

Antons Trocjuks — vienas iš nedaugelio jaunosios kartos muzikantų, kuriems dar pavyko gauti neįkainojamų pamokų iš Mstislavo Rostropovičiaus... Jis baigė N. Rimskio-Korsakovo konservatoriją Sankt Peterburge, pelnė prizus tokiuose kokursuose, kaip „Latvijos talentai“ Rygoje, Igorio Mravinskio konkursas Sankt Peterburge, J. F. Docauer jaunųjų violončelininkų konkursas Vokietijoje, „XXI amžiaus virtuozai“ Maskvoje ir visų instrumentų tarptautinis konkursas Italijoje.

Po ilgų klasikos studijų, konkursų laurų ir patirties, įgytos iškilių asmenybių meistriškumo pamokose, jaunuoliai nė neketina nusigręžti nuo klasikos, tačiau pakeliui jie gali įrodyti, kad violončelė gali šėlti, staugti, kvatoti ir vesti iš proto. Kartą tai jau įrodė „Apocalyptica“. „Melo-M“ naudoja tiktai dar platesnį įrodymų arsenalą, rinkdami repertuarą iš įvairiausios muzikos, kokia tik gali užklysti į melomano mintis. Pasirenkite trijų violončelių griausmui, veržlumui ir elegantiškam šypsniui — rugpjūčio 6-oji taps įspūdingų atradimų diena!

Laikas.lt

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai