Vitaminai iš gamtos – sveikam gyvenimui

Ekodiena.lt

Yra žmonių, kurie niekada nevartoja sintetinių vitaminų. Visa žmonija jų nevartojo iki vitaminų atsiradimo, bet giliausioj senovėj išminčiai ir žiniuoniai gyveno labai ilgai. Palyginti su visuomene tas skirtumas dažnai buvo milžiniškas. Juk ne vien sielos ramybė sąlygojo išminčių amžių, bet ir pasaulio pažinimas – jie pastebėdavo augalų savybes, gyvenimo dėsningumus, kaupdavo žinias.

Mintimis apie vitaminus iš gamtos pasidalino „Mano mamos sveikatos knygelė“ autorė ir sveikos gyvensenos specialistė Nijolė Degutienė.

Vitaminas iš negyvo junginio sunkiai pakliūva į ląstelę

Žmogui būdinga nenorėti daryti veiksmų, todėl jis visomis išgalėmis ieško priežasčių daryti kuo mažiau. Labai charakteringas pasakymas šitam laikotarpiui yra – žiemą daržovėse ir vaisiuose nelieka vitaminų. O ne, mielieji, kas lieka gyvuose vaisiuose yra tiek daug, kad kol ateina tas mėnuo balandis, kai tikrai lieka mažai, jau sudygsta pirmi žali lapeliai su aibe vitaminų, iš gyvos ląstelės jūs visą laiką turėsite pakankamai vitaminų. Tik netingėkite ir neatsikalbinėkite čia man.

Vitaminas iš negyvo, neorganinio junginio labai sunkiai pakliūva į ląstelę, nebent jį ten įneša pasitaikęs fermentas, kurį mes gauname tik iš gyvos ląstelės ar niekada termiškai neapdoroto produkto. Seniai nustatyta, kad kūnas įsisavina labai mažą procentą negyvų vitaminų, o neįsisavinta dalis nusėda mūsuose kaip šlakai, toksinai ir nuodai.

Na va, ir žiemai vitaminų atsargų galime prisiruošti tik žalių, o jei tai kaitintas, virintas produktas, mes jį pasiruošėme tik dėl jo skonio – uogienės, kompotai, virti sirupai, daržovių tyrės… Gal ir liko koks procentėlis ten vitaminų, bet tai nėra tai, apie ką mes kalbame. Tiesiog žinokime, kad tai nėra mūsų vitaminų atsargos. Net vynas, nes nekaitintas, yra vitaminų atsarga, o viskas, ką išvardinau, yra mūsų visų silpnybės skaniam maistui duoklė.

Tikiuosi, kad skaitytojas yra išprusęs, ir jo šaldymo kameros pilnos žalių uogų, trintų su medumi tyrių, baravykų ir rudmėsių. Ir, kad jis paliko vietos spalio pabaigoje įdėti ten šaltalankių sultims ir erškėtuogių tyrei.

Visai nesvarbu, kiek jūs turite atsargų. Vitaminus ištisus metus galima gauti iš žalių daržovių lapų, visų daržovių, vaisių, o jei galvojame, kad to negana, pravartu žinoti, kurie produktai turi daugiausiai vitaminų ir mikroelementų. Tai kviečių gemalai, medaus korio nuopjovos, kurias nupjauna dideliu plonu peiliu, kad atidarytų korio akeles, jūros kopūstai, juodosios alyvuogės, kiviai, paprikos, graikiniai riešutai, avižos, avižų sėlenos, linų sėmenys, avokadai.

Vitaminų gausa gamtos dovanose

Medaus korio nuopjovas galima iškramtyti, vašką išmesti, o galima jas užpilti drungnu vandeniu, ir viskas ištirps jame, tik vaškas ne. Perkošus gerti. Kai mano mama perskaitė, kad korio nuopjovose yra visi mikroelementai, (jos daugiau mikroelementų turi ir už bičių duoną), tėtis sako – 12 metų per žiemą kramtau korio nuopjovas, 12 metų nebuvau pas gydytoją.

Juodosios alyvuogės yra prinokusios žalios alyvuogės. Todėl ir visko jose susikaupia daugiau, negu žaliosiose. 6 alyvuogėse yra paros mikroelementų dozė.

Kviečių gemaluose yra daug aliejaus, todėl jų galiojimo laikas yra labai trumpas ir jį reikia būtinai žiūrėti. Juose yra visų vitaminų.

Jūros kopūstai
parduodami konservuoti, parduodamos ir paruoštos jų salotos, džiovinti smulkinti – prieš tai kaitinti, nes pajuodę, džiovinti nesmulkinti ir nekaitinti. Žinoma, pastarieji ir yra naudingiausi.

Neskanu, sakote. Štai jums receptas – jūros kopūstai be savo kvapo ir labai skanūs.

Sausus jūros kopūstus pusę paros-parą mirkome šaltame vandenyje, perplauname, supjaustome. Dubenėliui valgio užtenka ketvirčio pakelio. Labai smulkiai, 0,5×0,5 mm, supjaustome maždaug ketvirtį mažos skiltelės česnako. Užspaudžiame citrinos sulčių, įdedame šaukštelį medaus, įvarviname obuolių acto. Po 10 min. jau galime valgyti. Pastovėję dar skanesni. Jokio jūros kopūstų kvapo ar nemalonaus jų skonio!

Avokadas yra toks vaisius, kurį vieną valgant visą mėnesį žmogui nieko nepritrūksta, atvirkščiai, organizmas išsivalo nuo toksinų ir nuosėdų, ir nekenčia nuo mikroelementų ir vitaminų trūkumo. Parsineštą kietą avokadą prinokiname, o jau tada laikome šaldytuve. Ant ruginės duonos riekelės užtepame prinokusio avokado, ant jo – tai ko norit, ir gauname labai daug vitaminų. O dar ir nepaprastai skanu!

Yra toks bičių produktas lipčius. Jame yra 2,5 karto daugiau mikroelementų ir vitaminų nei meduje. Iš jo padaryti mano sukurti lipčiaus putėsiai yra toks skanėstas, kurio nėra nė viename restorane. Į indą įdedame lipčiaus su medumi,medaus mažiau, penktadalį. Plaktuvu išplakame masę iki baltų putų, kaip kiaušinio baltymą. Paliekame parą pastovėti. Medus ir lipčius subėga į dugną, o viršuje – nepaprasto skonio lengvi standūs putėsiai. Labai skanu su rūgščiom uogom, o smaližiai nespės putėsių ant uogų ir užsidėti – suvalgys vienus.

Dar vitaminų šaltinis yra cukranendrių melasa ir klevų sirupas. Reikia manyti, nesate fanatikas ir valgote įvairų maistą.

Mėsos produktuose esantys vitaminai įsisavinami, kai kartu valgomi gyvi, žali produktai, nes juose esantys fermentai įneša į ląsteles mums reikalingas medžiagas (ir išneša, ko nereikia). Kaukaze gyvena šimtamečiai, nors turi didžiausias mėsos valgymo tradicijas ir neatsisako šito gero. Ir ko gi jiems ta mėsa nekenkia tiek kiek mums? Ogi jie turi dar svarbesnę tradiciją, kuri kažkaip lieka nepastebėta ir neiškelta į pirmą vietą, nors visam Kaukazui ji yra pirmoje vietoje. Jie nukrauna stalą gausybe žalių žolių, jų įvairovė labai didelė. Ir valgo pradžioje žalias salotas, o jau tada savo ėriuko šašlyką, vėl užsikąsdami žalių žolių grįžtele. Mačiau daug kartų, valgiau kartu, ir pirmuosius grąžgarsčius, pilną krepšį, atsivežiau iš Jerevano turgaus 1984 metais, o tik po 20 metų jie atsirado pas mus. Jie visą tą laiką valgė ne vien ją, rukolą, bet ir dar galybę rūšių žolių.

Kiekvienoje žolėje yra koks nors elementas, kurio nėra kitoje žolėje. Pripratimas prie trijų rūšių žolių yra labai negeras reikalas. Bet kokia proga ragaukime ir po to kartais valgykime kuo daugiau rūšių žalios spalvos lapų. Nors ir kaip pabodo kiekvieną pavasarį siūlomos žalių dilgėlių, raktažolių, kiaulpienių, garšvos lapų salotos, imkite ir pabandykite po vakarykščio pasidaryti, kad pajustumėte jų didžiulį poveikį. Praeina visos pasekmės per valandą, išbandyta, jums tik bereikia įsivaizduoti, kiek veikliųjų medžiagų ten yra ir kokia dižiulė jėga juose slypi. Žali lapai yra vitaminų ir mikroelementų koncentracija. Gal kaip tik toje žolėje yra koks nors vanadis, kurio reikia kažkurio reto vitamino įsisavinimui. Ne vien žalio maisto, bet ir viso maisto įvairumas yra viena iš pagrindinių sveikatos sąlygų. Žmonės, valgantys tik tai, ką mėgsta, kelis mylimus patiekalus, labai alina savo sveikatą. Pasakymas mėgstu nemėgstu iš viso yra ne argumentas, tai tik savo nenoro rūpintis savo sveikata priedanga. Nemėgstu – ir nereikia visų veiksmų su daržovėmis (žr. straipsnio pradžią).

Kai kurių vitaminų pagaminimui kūne iš mėsos ar kruopų baltymų reikia pakankamo kiekio skrandžio rūgšties. Vyresnių organizme jos mažiau. Pasidomėkite Bolotovo balzamu, ir vitaminai nepraeis pro šalį. Dar pabūkime atviromis vietomis saulėje, vitamino D visai parai pasigamina per 10 minučių net žiemą, jei yra atidengtas veidas ir rankos.


daržovės, vaisiai, vitaminai

Naujausi komentarai
2016-04-22, 21:34
As taip pat bitininkauju. Labai susinervinau. Dar norėjau tą knygelę nusipirkti, bet ko gero , ten ir daugiau nesąmonių prirašyta. Kas skaitėte, prasau pakomentuoti.
Neringa
2014-03-21, 22:40
Tai tie produktai atskirai sunešami kažkur? Medus į avilį, o lipčius kažkur kitur? Jei bitės suneša kito vabzdžio produktą į avilį ir tik kartu jie abu egzistuoja, tai gal autorė nenorėjo aiškinti, kad kirminų išskyros tai yra, nėra abejonės, kad ji žino. Straipsnyje tai tik pusė eilutės, o žiūriu, lietuviška patarlė "Kiaulė visur mėšlo ras" aktuali. Rado taškelį, ir sako – rąstas, rąstas!!!! Paskaitykite. Citata.
LIPČIUS
Prof. Jonas Kriščiūnas

Vasarą ant medžių ir žolinių augalų lapų atsiranda lipaus skysčio, vadinamo lipčiumi, amaru, sausiais ir kitais vardais. Šitą skystį bites laižo ir neša namo, kaip medų. Lipčius yra dvejopos kilmės: 1) grynai augalų kilmės ir 2) lapų utėlių arba vabzdžių kilmės.
Augalų kilmės lipčius.
Karštą vasarą beveik visados ant medžių lapų yra saldaus skystimo. Daugiausia skystimo ant lapų yra rytais. Šio skystimo pasirodymas aiškinamas taip. Karštą saulėtą dieną augalas pro lapus išgarina daug vandens. Garuojančiam vandeniui papildyti jis šaknimis daug vandens traukia iš žemės ir paduoda į lapus. Nusileidus saulei, oras atvėsta ir vandens garavimas iš lapų beveik sustoja. Bet šaknys vis dar paduoda daug vandens. Šitas vanduo susitvenkia lapuose ir net išsisunkia lašeliais j lapų paviršių. Cukrus tame vandenyje atsiranda šitokiu būdu. Šiltą saulėtą dieną lapų žalieji kūneliai (chlorofilas) pagamina daug krakmolo. Naktį krakmolas paverčiamas cukrumi, su vandeniu išsiuntinėjamas i visas augalo dalis ir vartojamas ląstelių kvėpavimui bei naujų ląstelių statybai. Į lapų paviršių išsisunkęs vanduo turi ir cukraus. Saulei patekėjus, vanduo garuoja, išsisunkęs skystis tirštėja, o dieną beveik visai išdžiūsta, tik ant lapų lieka plonas sluoksnis lipaus skystimo. Bitės šj skystimą skuba imti rytais, kol jis per daug nesutirštėjęs.
Vidmantas
2012-10-28, 15:22
Jo-o-o.... gerai parašyta. Cituoju: (Į indą įdedame lipčiaus su medumi,medaus mažiau, penktadalį.) Įdomu, gerbiama kulinare, kur jūs įsigyjote lipčiaus o kur medaus? Medus yra bičių produktas o lipčius yra amarų produktas, t.y. išskyros. Taigi, nerašinėkite nesamonių ir neklaidinkite jomis žmonių. Ir dar, sakoma kad gera šeimininkė ir iš kirvio sugeba išvirti sriubą, tačiau kaip iš klevo pagaminti sirupą, norėčiau sužinoti.... Vandenyje ištirpinus cukrų, gaunamas cukraus sirupas, arba tiesiog sirupas, kuriuo maitinamos bitės. Tai čia išeitų, kad į vandenį pridėjus klevo malkų, gautume klevų sirupą...? Manau ir antrinu, kad prieš rašant, reikėtų pasikalbėti su tą srytį žinančiais žmonėmis. Gero apetito.
*
2012-10-28, 08:24
svarbiausia- tureti maisto:)
2012-10-27, 20:10
Autore ir sveikos gyvensenos specialiste Nijole Degutiene, Pirmiausia rašydama apie bičių produktus pasikonsultuokite su bitininkais, ar panaršykite internete ir sužinosite, kad tokio lipčiaus bitės negamina ir jis nėra toks produktas, kaip rašote "maišomas su medumi", "saldesnis už medų" ir t.t.
Yra tik: Lipčiaus medus – medus gautas iš augalus mintančių vabzdžių (Hemiptera) išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių arba iš augalų gyvųjų dalių.

Tokiomis rašliavomis, mums bitininkams, padarysite "meškos paslaugą" ir iš mūsų, medaus pirkėjai pradės prašyti "lipčiaus putėsių" ...
Profesionalus bitininkas
Utena
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai