Aleksandras Rimdžius
Vos kelioliką kilometrų nuo Latvijos sienos esantis Šiaurės Lietuvos Joniškio miestas pastaruosius keletą metų nuolat atsinaujina, tampa draugiškesnis ne tik vietiniams, bet ir miesto svečiams.
2009 m. gegužės 30 d. duris atvėrė Joniškio krepšinio muziejus. Pirmasis, bet nebe vienintėlis, nes šių metų pavasarį palei automagistralę Klaipėda–Vilnius atidarytoje naujoje „Statoil“ degalinėje taip pat galima rasti krepšinio istorijos nuotrupų. Kita vertus, patikėkite, masteliai tikrai skiriasi.
Jau vien, ką reiškia tai, kad Joniškio krepšinio muziejaus atidarymo ceremonijoje dalyvavo gausybė pirmo ryškumo krepšinio pasaulio vardų: Antanas Sireika, Saulius Štombergas, Donatas Slanina ir Modestas Paulauskas ir kt.
Įdomių, per ne vieną kambarį pribarstytų eksponatų krepšinio muziejuje netrūksta ir norėdami įsigilinti tikrai čia užtruksite ilgiau nei valandą. Kaip Jums autentiškas NBA legendos Michaelio Jordano autografas? Įnirtingose krepšinio batalijose trūkęs garsiojo sirgaliaus Sėklos būgnas arba visus lankytojus taip masinantys pasimatuoti Arvydo Sabonio šortai? O taip pat tviskantys medalių komplektai ir kiti apdovanojimai – čia saugomi pernai Lietuvoje vykusio Europos čempionato prizininkams skirtų medalių originalų komplektai, kurie, kaip tikino pašnekovas, dėl tauriųjų metalų kiekio vertingesni už ant triumfuojančių atletų kaklų atsidūrusias jų kopijas.
Joniškis – ne didmiestis, lankytojų srautas nėra labai didelis ir muziejus nėra fiksuotomis valandomis veikianti įstaiga, todėl susitarti dėl vizito reikia iš anksto telefonu +370 612 89986. Adresas: Livonijos g. 3. Rasti muziejų išties nėra sudėtinga – apie „Tau“ prekybos centro patalpų šone įsikūrusį muziejų praneša iš tolo regima esto Lauri Tamm metimui užsimojusį krepšininką vaizduojantis medžio drožinys. Įdomu tai, kad atvėrus duris susidaro vaizdas, kad krepšininkas taikosi į sienoje pakabintą krepšį.
Visi svečiai gauna ne tik bilietą, kuriame pažymėtas jo lankytojo numeris, krūvą lankstinukų, per eksponatais perpildytus muziejaus kambarius vedančią savininko Leono Karaliūno ranką, galimybę palikti autografą ant krepšinio akimirkomis išmargintų koridoriaus sienų, bet ir galimybę ateityje būti įamžintiems virtualioje lankytojų galerijoje. Todėl nenustebkite ir nesipiktinkite kai jūsų gidas po šios sporto šakos pasaulį staiga išsitrauks fotoaparatą.
Muziejuje galima susipažinti ne tik su pasaulio, Lietuvos krepšiniu, bet ir Joniškio indėliu į šios sporto šakos plėtotę respublikoje – juk Joniškis buvo pirmoji stotis, kurioje 1937 m. sustojo aukso medaliais pasidabinusių grįžtančių iš antrojo Europos krepšinio čempionato Rygoje laimėtojai. Po 70 metų 2007 m. vyko savotiška šio istorinio įvykio inscenizacija. Antanas Sireika vos už kelių šimtų metrų nuo autobusų stoties esančioje geležinkelio stotyje atidengė atminimo lentą. Iš Joniškio kilęs buvęs Lietuvos Ryto snaiperis Andrius Šležas, paminėtinas ir prieš gerą mėnesį Turkijoje sidabro medalį iškovojęs Lietuvos kurčiųjų rinktinės narys Arvydas Bareikis, kuris dovanojo savo trofėjų muziejui.
Muziejaus įkūrėjas Leonas Karaliūnas džiaugiasi, kad rugsėjo 14 d. Krepšinio muziejuje viešėjo Pasaulio, olimpinis ir Europos krepšinio čempionas Valdemaras Chomičius su geriausiais Dnipropetrovsk „Dnipro“ komandos žaidėjais. Laukiama atvykstant A. Sabonio, R. Šiškausko, A. Macijausko, brolių Lavrinovičių, bei visų 2003 m. Europos čempionais tapusių krepšininkų. Dėl apsilankymo tartasi su Lietuvos Respublikos prezidentu V. Adamkumi. Krepšinio aikštelę primenančioje lubų detalėje savo delnų atspaudus jau yra palikę 4 Europos krepšinio čempionai, po vieną pasaulio ir olimpinį čempioną (M. ir E. Žukauskų, A. Sireikos, V. Chomičiaus ir kitų rankų įspaudai).
.JPG)
Nesenai atminimo dovanomis buvo apdovanotas 5000-asis muziejaus lankytojas, o juo tapo ne bet kas, o Vilniaus universitete dirbantis gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka. Lankytojų skaičių padalinus iš muziejaus gyvavimo mėnesių skaičiaus apytiksliai gaunasi 130 lankytojų per mėnesį – neblogai, kaip tokioje geografinėje vietoje įsikūrusiai įstaigai.
L. Karaliūnas džiaugiasi, jog eksponatų tik daugėja, visa ekspozicija jau nebeišsitenka keliuose kambariuose, o įrengti kitus kambarius, tarp kurių viso muziejaus pažiba turinčios tapti „Lietuvos krepšinio auksas“ salės trūksta lėšų. Kol nepavyks surinkti trūkstamų 50 tūkst. litų, patalpos liks, pačio įkūrėjo teigimu, tik bunkeris, kurio grindys nuklotos maketais, vizijomis ir svajonėmis.
Pašnekovas, kuris yra ne tik sporto entuziastas bei vaikščiojanti šios srities enciklopedija, bet ir keleto knygų apie sporto istoriją autorius viliasi gauti patalpas skaityklai, kuriose krepšinio gerbėjai galėtų numalšinti savo galbūt tik užgimstantį žinių troškulį.
Tad kodėl vienąkart neaplankius šio vis gražėjančio miestelio ir vos už šešis litus nenusipirks bilieto ir galimybės padėti ranką ant krepšinio šalies širdies pulso?