Prieštaringai literatūros kritikų vertinama amerikiečių rašytojos Stefani Majer (angl. Stephenie Meyer) fantastinės romantikos keturių knygų serija tapo bestseleriu, privertė Ameriką skaityti ir žaibišku greičiu išpopuliarėjo visame pasaulyje. Pasirodžius knygos ekranizacijoms kine ir paaugliai, ir suaugusieji išsikraustė iš proto, o filmo aktoriai ir kūrėjai susišlavė ne vieną solidų kino apdovanojimą. Kur slypi tokio populiarumo paslaptis?
Meilės istorijos visuomet buvo gardus kąsnelis knygų ir filmų mėgėjams. Romeo ir Džuljeta, Lanselotas ir Gvineverė, Boni ir Klaidas, gražuolė ir pabaisa — niekada nenusibostančios įsimylėjėlių istorijos, žinomos visame pasaulyje. Šiandien prie šių amžinos meilės porelių prisidėjo ir Edvardas su Bela — neįmanoma vampyro ir žmogaus meilė. Kuo tai sudomina skaitytojus?
Siužetas
„Saulėlydžio“ (angl. Twilight) sagą sudaro keturios knygos, iš kurių pirmosios trys jau įžengė į kino pasaulį: „Saulėlydis“, „Jaunatis“ (angl. New moon), „Užtemimas“ (angl. Eclipse) ir „Brėkštanti aušra“ (angl. Braking down).
Pirmoje knygoje Bela ir Edvardas susipažįsta ir pamilsta vienas kitą, tai įvadas į paslaptingą vampyrų pasaulį, paprastam žmogui keliantį galybę pavojų. Antrojoje knygoje Edvardas išvyksta norėdamas Belą apsaugoti nuo savęs ir jį supančio pavojingo pasaulio, todėl ši puola į depresiją, iš kurios ją gelbsti draugas Džeikobas, kuris pasirodo esantis vilkolakis.
Trečiojoje knygoje Belai tenka rinktis ar draugo Džeikobo, ar mylimojo Edvardo meilė. Ji atsiduria tarp dviejų priešų: vilkolakių ir vampyrų, kurie knygos pabaigoje susivienija prieš bendrą priešą — naujųjų vampyrų armiją. Galiausiai Edvardas pasiperša Belai ir ši be abejonės pasirenka jį.
Paskutiniojoje sagos dalyje įvyksta ilgai lauktos Belos ir Edvardo vestuvės, o įsimylėjėlių medaus mėnuo nutraukiamas netikėto Belos nėštumo. Vaikas pilve auga labai greitai ir silpnina Belą. Gimdydama ji atsiduria prie mirties slenksčio ir ją išgelbsti Edvardas suleisdamas nuodų ir paversdamas vampyre. Prasideda nauja Belos istorija, į pasaulį žvelgiant vampyriškomis akimis.
Kas žavi?
Ko gero, daugelis išgirdęs siužetą pasakytų — banalu. Tačiau visas pasaulis patikėjo šia meilės istorija, o knygos buvo šluote iššluotos iš knygynų lentynų. Kas šioje istorijoje žavi?
Subtili pasakotojo kalba. Skaitytojus žavi detalūs veikėjų paveikslai ir smulkus įvykių aprašymas, todėl knyga tampa populiari, tačiau tuomet, kai pasakotojas kalba taip lyg jo nė nebūtų, o skaitytojas pasijunta tarsi pats atsidūręs istorijoje — knyga tampa fenomenu. Autorės pasakojimo stilius nejučia įtraukia skaitytoją ir šis gali matyti Belos akimis (pasakojama iš jos pozicijų), jausti tai, ką jaučia ji, ir pamilti taip, kaip įsimyli Bela. Daugelis skaito fantastines istorijas vien tam, kad pabėgtų nuo realybės, o „Saulėlydis“ leidžia tai padaryti.
Originalumas. Paprastai istorijose apie vampyrus, nežemiški veikėjai būna pernelyg išryškinti ir tampa lėkšti. Šioje sagoje veikėjai skaitytojams labiau priimtini savo žmogiškumu, realumu. Nematyti visiems nusibodusių vampyriškų ilčių, karnavališkų karstų požemiuose ir elegantiškų taurių sklidinų kraujo. Belos charakteris artimas daugeliui merginų, o Edvardas net ir amžinai būdamas septyniolikos yra pernelyg žemiškas ir vaikinams tampa tikro vyro pavyzdžiu. Be to, ar daug žinote istorijų, kuriose veiktų vampyrai „vegetarai“, geriantys tik laukinių žvėrių kraują ir neliečiantys žmonių? Būtent tokia Kalenų šeima.
Neįprasta meilės istorija. Dauguma šiandieninių romanų pasižymi lėkštu siužetu ir neretai primena meksikietiškas melodramas, kuriose pešasi turtuoliai ir vargšai, įsimylėjėliams trukdo intrigantai, gimsta neaišku kieno kūdikis ir būtinai kažkas praranda atmintį. Kita rūšis — pornografiniai romanai, kuriuose į paviršių iškeliamas vulgarus seksas.
„Saulėlydžio“ sagoje nerasime nei vienai, nei kitai istorijoms būdingų bruožų. Tyra ir ideali Belos ir Edvardo meilė skaitytojus taip pat priverčia įsimylėti. Fantastinė meilės istorija sužavi kur kas labiau nei lėkšto siužeto romaniūkštis. Daug labiau pritraukia Edvardo vidinė kova pačiam su savimi, juk jis vis dėlto vampyras ir trokšta Belos kraujo, jo paties žodžiais sakant, „Liūtas pamilo ėriuką“ (angl. The Lion fell in Love with the Lamb).
Populiarumas
Visuomenę labai žavi greitas maistas — nes nereikia jo gaminti ir lėkštas, pernelyg aiškus knygų ir filmų siužetas — nes skaitant/žiūrint nereikia galvoti. Nors „Saulėlydžio“ saga paprastai rimtosios literatūros mėgėjų ir įvelkama į lėkštos, „greito maisto“ literatūros drabužį vien dėl jos populiarumo, tačiau nepaneigsime, kad knygų serija verta fantastikos gerbėjų dėmesio, o tinkamai iškeltos gerosios savybės ir kino ekranizacijas pavertė sensacija.
Visame pasaulyje kuriami „Saulėlydžio“ fanų klubai, filmo peržiūrų vakarėliai, o aktoriai nebegali ramiai vaikščioti gatvėmis, nes juos persekioja begalinės gerbėjų ir paparacių minios. Filme Edvardą įkūnijantis Robertas Patinsonas (angl. Robert Pattinson) tapo viso pasaulio merginų idealu. Nuo jo neatsilieka ir Džeikobą vaidinęs Teiloras Lautneris (angl. Taylor Lautner), kurio garbei taip pat yra sukurtas ne vienas gerbėjų klubas. Po „Užtemimo“ pasirodymo abiejų vaikinų gerbėjų klubai tarpusavyje pešėsi, kuris tinkamesnis jaunikis Belai.
Visai neseniai pasirodė ir knyga „Gidas į Saulėlydžio pasaulį“, leidžianti paklaidžioti po sudėtingą mitologijos ir legendų labirintą išsidėsčiusį per visas 4 sagos dalis. Belą vaidinančiai Kristen Stiuart (angl. Kristen Stewart) parašyta atskira knyga „Kristen Stewart. Mergina pamilusi vampyrą“ taip pat kaip ir Edvardą vaidinusiam aktoriui „Robert Pattinson. Amžinai įsimylėjęs“.
Sakysite beprotybė? Juk sakiau, kad pasaulis dėl šių jaunuolių meilės visiškai pamišo. Nuo realybės atitrūkę gerbėjai ir realiame gyvenime stengiasi įžvelgti aktorių (Roberto ir Kristen) meilę. Filmų peržiūras rengia ne tik įsimylėjusios paauglės ar studentės bendrabučiuose, bet net ir suaugusios, po keletą vaikučių auginančios mamytės. Namuose kabo didžiuliai filmų palaktai, aktorių nuotraukos įrėminamos, o susitikimų metu kepami specialūs sausainėliai.
Pagal paskutiniąją sagos dalį „Brėktanti aušra“ dar nėra pastatytas filmas, tačiau kūrėjai informavo, kad bus ne viena filmo dalis, o net dvi. Toks sprendimas logiškas, juk būtina pasinaudoti tokiu didžiuliu populiarumu ir susižerti dvigubą krūvą pinigėlių. Na, o gerbėjams — dvigubas džiaugsmas.
Be to, kaip jau tapo įprasta, sėkmės spinduliuose skuba pasimaudyti ir parodijų kūrėjai. Rugpjūčio 20 d. Lietuvos kino teatruose galėsime išvysti „Saulėlydžio“ sagos parodiją, režisuotą Arono Seltzerio (angl. Aaron Seltzer) „Vampyrai užkniso juodai“ (angl. Vampires suck).