Search Results for: "virtuali realybė"
Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart – tai ateitis.
Nuomonių apie virtualiąją realybę pasaulyje yra įvairių, ir šią sritį liečiantys klausimai, tobulėjant kompiuterinėms technologijoms, tampa vis aktualesni. Ne veltui jau prieš kelerius metus ar net dar anksčiau pasigirsdavo pasvarstymų apie tai, kas vis dėl to yra geriau – virtualioji realybė ar tikroji realybė?
Iš esmės šiuo dileminiu klausimu egzistuoja dvi pagrindinės nuomonės. Vienos atstovai teigia, jog virtualioji realybė sugeba visiškai ir netgi aukštesniame kokybiniame lygmenyje pakeisti tikrąjį pasaulį. Žinoma, tai galiotų tik su sąlyga, kad technologinės galimybės leistų imituoti visas realiame gyvenime atliekamas funkcijas. Žinoma, jei jūs susirgsite realiame gyvenime, virtualus pasaulis, deja, nuo realaus gripo ar slogos neišgydys. Tačiau pabandykime įsivaizduoti šiek tiek idealizuotą scenarijų: sakykime, jūs nesergate, visi kiti fiziologiniai poreikiai, tokie kaip maistas ir miegas, yra patenkinami; apie virtualų pasaulį jūs turite pakankamą informacijos kiekį, kad galėtumėte jį formuoti pagal savo individualius poreikius, kai tik to pageidautumėte; be to, kibernetinėje erdvėje galėtumėte leisti visą savo laiką. Trumpai tariant, tokiame pasaulyje galėtumėte daryti viską, ką tik panorėtumėte. Taigi kodėl gi nepagyventi tokioje erdvėje? Naujų dalykų išmoktumėte internetinių paskaitų metu, kurios jau dabartiniu metu populiarios tų žmonių tarpe, kurie savo pagrindinę veiklą derina su mokslias; nuotykiai klostytųsi tarsi mėgiamuose kompiuteriniuose žaidimuose; tam tikru laipsniu jūs netgi galėtumėte tapti šios virtualiosios erdvės dievu, kur erdvė galėtų transformuotis vien tik jums panorėjus.
Skamba tarsi puiki alternatyva. Galėtumėte būti tuo, ko norite, daryti ką norite ir būti su kuo norite. Tai yra esminis šio požiūrio argumentas.
Priešingo požiūrio šalininkai laikosi nuostatos, jog virtualioji realybė nėra būtina, norint įgyvendinti šiuos tikslus, neskaitant fantastikos elementų. Žmonės dažnai pamiršta, jog savo gyvenime jie ir turi laisvos valios dovaną – patys yra logiškai mąstančios būtybės, tad potencialiai gali pakreipti įvykius ta linkme, kad įgautų norimą statusą visuomenėje, būtų, su kuo nori būti ir veiktų tai, ką nori veikti. Vieninteliai dalykai, sulaikantys mus vienoje vietoje, yra tam tikri fizinio pasaulio apribojimai ir, žinoma, mes patys, ir abu šie dalykai dažnai keičiasi vos ne kasdien. Žinoma, realiame gyvenime greičiausiai neišmoksite skraidyti, tačiau jūs galite išmokti pilotuoti įvairiausių tipų orlaivius arba išrasti naują skraidymo būdą. Kam reikalingi virtualiame pasaulyje virtualių būtybių generuojamos „žygdarbių” užduotys, jei jūs tikslą sau galite išsikelti patys? Be to, realus pasaulis pasižymi geresne grafika. Bent jau kol kas.
O kaip manote jūs? Norėtumėte gyventi virtualiame, ar realiame pasaulyje?
Nors su virtualios realybės (VR) galimybėmis ir technologijomis kasdien susipažįsta vis daugiau žmonių, specialistai ragina neskubėti. Kol kas VR išgyvena tik savo aušrą, t. y. šią technologiją, kaip sako KTU Programų inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Tomas Blažauskas, jau galima naudoti ne tik tyrimams, bet ir rodyti vartotojams, tačiau tikrasis VR pritaikymas ir potencialas atsiskleis ateityje.
Vienoje pusėje – karinės technikos riaumojimas, tankų vikšrų džeržgesys, šūviai ir šaltos kaip plienas desantininkų akys; kitoje – lietuviškos patriotinės dainos, padrąsinantys šūksniai ir nebylus kibimasis už rankų, sudarant apsauginį žiedą iš žmonių kūnų. Pirmasis lietuviškas virtualios realybės (VR) patirties projektas žiūrovus perkels į 1991 m. sausio 13-osios įvykių sūkurį. Šiuo metu vykdomi projekto parengiamieji darbai, premjera numatyta 2018 m. sausio 13-ąją.
Pirmąjį kompiuterį tėvai man nupirko po 2000-ųjų, mokykloje jais naudojomės jau seniau. Ir puikiai pamenu, kad didžiausia pramoga buvo pokalbių kanalas „mIRC“, paštu naudojomės per „Delfi“, o „One.lt“ buvo įprastas reiškinys. Skamba kaip old scoolas?
Visą tai paminėjome dėl to, kad geriau įsivaizduotumėte, kokį įspūdį sukėlė 1995-aisiais pasirodęs serialas VR.5, kuriame kompiuteriai buvo naudojami persikelti į kitas realybes. Ir net nežinome, ar iš naujo žiūrėdami šį serialą dabar, pajusite tą stiprų efektą, nes ten naudojami kompiuteriai – dideli ir senoviniai, gali pasirodyti juokingi, kaip ir specialieji serialo efektai. Viskas ne taip, kaip dabar, bet tame ir yra šio serialo žavesys, kuris, atmetus techninius niuansius, vis dar žavi savo aktualumu bei modernumu, o filmas „Matrica“ atrodo kaip VR.5 pasekėjas, tik, žinoma, jau daug modernesnis ir efektiškesnis technologinu atžvilgiu.
Tad apie ką šis serialas? Pradėkime nuo to, kad žiūrovus pasiekė tik vienas VR.5 sezonas, kuriame buvo tik 13 serijų. Pagrindinį vaidmenį seriale atlieka aktorė Lori Singer, kuri vaidina Sydney Bloom – simpatišką telefonų linijų inžinierę, kurios tėvas daktaras Josephas Bloomas (aktorius Davidas McCallumas) atrado naujos formos virtualią realybę VR.5.
Sydney yra įsitikinusi, kad jos tėvas, kaip ir sesuo, mirė autoavarijoje prieš daug metų, o merginos mama guli ligoninėje ir nieko nesuvokia, kas vyksta aplink ją. Vieniša Sydney laisvalaikiu ne susitikinėja su vyrais, o paskęsta tėvo sukurtoje virtualioje realybėje. Tai ne šiaip virtualus pasaulis, kuriame gali vaikščioti, bendrauti su kitais. Ne, į virtualią realybę VR.5 Sydney pasąmonė gali įtraukti ir kitų asmenų pasąmones – tereikia jiems paskambinti paprasčiausiu laidiniu telefonu ir vienintelis žodis „klausau“ juos automatiškai kartu su Sydney įtraukia į VR.5. Ir ten papuolama į Sydney jau iš anksto sumodeliuotą pasaulį, kuriame galima sužinoti daug naujų dalykų bei paslapčių.
Deja, VR.5 traukia ir blogiečius, kurie persekioja Sydney ir kviečia ją dirbti nekokiems tikslams… Pirmo ir paskutinio sezono eigoje mergina ne tik atranda, kad jos artimieji gyvi, bet ir sužino, kad egzistuoja ne tik VR.5, bet ir aukštesnės virtualios realybės pakopos.
Grįžtant prie techninių dalykų, įdomus faktas, kad specialieji efektai, kurie matomi, kuomet Sydney pasineria į VR.5, buvo kuriami… beveik rankiniu būdu (visgi, 1995-ieji metai). VR.5 epizodai buvo filmuojami su baltai juoda juosta ir vėliau sudėtingu būdu į kiekvieną objektą būdavo įterpiamos spalvos. Kiekvienai serijai parengti ir nuspalvinti prireikdavo 4 savaičių ir tikrai nemažos sumos pinigų – apie 2, 6 mln Lt (1,5 mln. JAV dolerių). Išties nemaži pinigai ir sunkiai suvokiama, kodėl toks brangus ir geras serialas tuomet buvo rodomas pačiu blogiausiu televiziniu laiku (naktį) ir buvo greit nutrauktas.
Visgi reiktų pabrėžti, kad technologijos, kompiuteriai ir laidai nėra esminis serialo variklis. Turbūt svarbiausiai VR.5 yra Sydney ir jos pastangos sužinoti savo praeitį, kuri, kaip pasirodo, buvo išties ne tokia, kokią ji įsivaizdavo.
Pavadinta „MirageTable“, ji ypatinga tuo, kad leidžia vartotojams, esantiems skirtingose vietose, dirbti kartu vienoje erdvėje ir dalintis tais pačiais virtualiais objektais.
Pristatome Jums naują socialinį žaidimą – TwinKomplex, kurio kūrėjai teigia, kad jis padarys perversmą žaidimų pasaulyje. Už šio novatoriško sumanymo slypi virtualios ekonomikos ekspertas Dr. Martinas Burckhardtas bei kompanija Ludic Philosophy, o jų „kūdikis“ buvo kuriamas daugiau nei metus ir kainavo virš milijono eurų. Kūrybiniame procese dalyva
Mokslinės fantastikos technologijos realybėje atsiras greičiau nei manote… Fizikas Michio Kaku planuoja, kad per ateinantį šimtmetį beveik viskas, kas iki šiol vaizduota kino juostose, taps prieinama kiekvienam.
Ar jau esate spaudę mygtuką „simpsonize yourself“? O gal kvatojotės susiėmę už pilvų, lygindami animacinius herojus su jų prototipais realybėje? Niekam ne naujiena, kad daugelyje šiuolaikinių animacinių serialų, tokių kaip „Simpsonai“, „Šeimos bičas“ ar „Pietų parkas“, veikia herojai iš realybės ar bent jau iš ją imituojančių vaidybinių filmų. Taip atsiranda pieštinis Stingas, Melas Gibsonas, Placido Domingo ar net pats… Daktaras Hausas. Vis dėlto, vis dažniau pastebėsime pastangas animaciją perkelti į kasdienį gyvenimą ir geltonodžių mėlynplaukių veikėjų ieškoti tarp mūsų. Ar tai dar vienas įrodymas, jog šiuolaikinis žmogus ne tik nebenori, bet ir nebemoka gyventi be televizijos bei virtualios tikrovės apskritai? Gal pamėgtus personažus kuriantys autoriai taip taikliai ji
Išgirdus žodį „biomechanika“ dažnam kyla klausimas: kas sieja iš biologijos mokslų girdėtą priešdėlį „bio“ su fizikai būdingu terminu „mechanika“? Atsakymas paprastas – biomechanikai yra inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos. „Šiuolaikiniai biomechanikos specialistai nagrinėja gyvūnų ir žmogaus judėjimą, jų struktūras ir funkcijas. Svarbiausias mokslininkų uždavinys – kuo geriau suprasti žmogaus raumenų, skeleto judėjimo ypatumus, kad būtų galima kuo efektyviau padėti neįgaliesiems, sukurti tobulesnius implantus, dirbtines galūnes ir kita“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Julius Griškevičius.