Search Results for: "verslas"
Dvidešimt septynerių metų vilnietei Eglei Vinauskaitei pavydėtų daugelis apie studijų aukštumas svajojančių žmonių. Po ilgų metų svajonių jauna moteris pagaliau gavo tai, ko taip sunkiai siekė – kvietimą studijuoti prestižiškiausiu pasaulyje tituluojamame Harvardo universitete JAV. Žmonių vystymosi ir psichologijos studijų magistro programoje studijuojanti E.Vinauskaitė teigė, kad JAV ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos skiriasi kaip diena ir naktis. JAV, pasak moters, ne tik kad nėra srautinių paskaitų, bet ir paprastų, studento iškaltus faktus tikrinančių egzaminų. Už Atlanto labiau vertinama studento motyvacija, aktyvumas, mokėjimas argumentuoti savo nuomonę. Tai, pasak pašnekovės, ten sudaro didžiąją dalį pažymio.
„Kaip hobį paversti verslu arba darbu?“, – atsakymą į šį mūsų laikais itin aktualų klausimą žino kulinarijos studijos „ČIOP ČIOP“ vadovė, tinklaraščio www.dervynas.lt autorė Urtė Mikelevičiūtė, kuri, kaip pati sako, yra apsėsta savo pomėgių. Ši garsi vyno ir maisto žinovė, kadaise palikusi šiltą banko darbuotojos kėdę, mielai sutiko savo patirtimi pasidalyti su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Karjeros dienų dalyviais ir jiems atskleidė savo 4 ingredientų sėkmės receptą.
Kolumbijos režisierius Juanas Carlosas Melo Guevera šiemet atvyko į festivalį „In Latino 2014“ ir atsivežė jautrų, paliečiantį ne vieną opią šalies problemą filmą „Aguonų laukas“ (Jardín de Amapolas, 2012). Jame pasakojama, kaip paprasti kolumbiečiai, norėdami išgyventi, yra priversti dirbti nelegaliame narkotikų gamybos versle, o be viso to dar yra nuolat terorizuojami tarpusavyje kovojančių karių ir partizanų.
Jonas Millwardas pornografiją internete žiūri ne tik savo malonumui – jis praleido pusę metų bandydamas pastebėti tam tikras tendencijas, surinkti tam tikrus statistinius duomenis ir pateikti juos infrografinėje lentelėje „Deep Inside: A Study Of 10,000 Porn Stars And Their Careers”. Pateikiame jums keletą įdomių momentų iš šio tyrimo.
Interneto rinkodaros ekspertas Tomas Indriūnas šiandien valdo nuosavą įmonę, o kadaise prie parduotuvės prekiavo žūklės reikmenimis. Jis įsitikinęs, kad verslumas įgyjamas kaip ir daugelis kitų įgūdžių. Verslininkas pasakoja apie pirmuosius žingsnius versle bei įgytą patirtį.
Kaimo turizmas – verslas ar gyvenimo būdas? Į šį ir kitus klausimus buvo ieškoma atsakymų trečiadienį Kėdainių rajone esančioje sodyboje „Medžiotojų sostinė“ surengtame šių metų kaimo turizmo sezono atidaryme.
Naujas vadovas – naujos idėjos
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentu šiemet dvejų metų kadencijai išrinktas 32 metų Linas Žabaliūnas pristatė asociacijos artimiausius planus.
Renginyje taip pat vyko konferencija, skirta kaimo turizmo padėčiai Lietuvoje. Atskirų regionų atstovai pristatė savo sodybas, amatininkus, kulinarinį paveldą, renginio dalyviai buvo kviečiami išbandyti jėgas „Medžiotojų sostinės“ šaudykloje.
LKTA narių apklausa parodė, kad šiemet tikimasi lankytojų skaičiaus augimo 5-15 proc. „Tai nuteikia optimistiškai, tikimės, kad iš tiesų šiemet lankytojų skaičius sodybose vėl pradės augti“, – pažymėjo L. Žabaliūnas.
„Žymiai didesnį dėmesį skirsime rinkodaros priemonėms, siekiant pritraukti daugiau lankytojų iš užsienio. Šiuo metu apie 90 proc. Lietuvos kaimo turizmo sodybų lankytojų yra mūsų šalies gyventojai. Tuo tarpu Europoje kaimo turizmas jau perlipo valstybių sienas, ši atvykstamoji turizmo tendencija ne už kalnų ir pas mus. Iš pradžių mėginsime pritraukti kaimyninių šalių turistus, vėliau žvilgsnį nukreipsime plačiau“, – teigė L. Žabaliūnas, kuris renginyje ilgametei LKTA vadovai Reginai Sirusienei padėkojo už nuoširdų darbą ir gerus rezultatus.
Rengiasi priimti krepšinio sirgalius
Artimiausias asociacijos rūpestis – Europos krepšinio čempionatas. LKTA kuria duomenų bazę apie tas sodybas, kurios pasirengusios priimti krepšinio sirgalius čempionato metu. Netrukus startuos sodybų rezervavimo sistema, skirta krepšinio sirgaliams. Užsieniečiai jau dabar užsisako kambarius kaimo turizmo sodybose.
Taip pat bus plečiamos LKTA vienintelio oficialaus portalo www.atostogoskaime.lt galimybės. Jame bus įdiegta daugiau kaimo sodyboms reikalingų rinkodaros ir reklamos priemonių, bus tobulinama sodybų paieškos sistema. „Vienas svarbiausių darbų – sukurti sodybų rezervacijos internetu sistemą, kuri užsieniečiams leistų patogiau rezervuoti sodybas. Ši sistema labai reikalinga ir tiems kaimo sodybų savininkams, kuriems kaimo turizmas yra verslas“, – pažymėjo LKTA vadovas.
LKTA taip pat stiprins tarptautinį bendradarbiavimą. Lietuvos kaimo turizmo asociacija yra tarptautinės organizacijos „Euro Gites“ nare. Oficialioje organizacijos svetainėje (http://www.eurogites.org/) skelbiama informacija apie Lietuvos kaimo turizmo asociaciją. „Ryšius reikia stiprinti, nes priklausymas šioje organizacijose suteikia didžiulės profesinės naudos. Kasmet vyksta kongresai ir seminarai kaimo turizmo organizatoriams“, – sakė L. Žabaliūnas.
Asociacijos narių sodybos skirstomos į penkias kategorijas, suteikiant joms vieno, dviejų, trijų, keturių ir penkių gandrų ženklus. Šios komforto kategorijos nustatomos pagal asociacijos tarybos patvirtintus klasifikavimo reikalavimus
„Jau parengtos naujos taisyklės, pagal kurias sodyboms suteikiami gandriukai. Taisyklės leidžia lengviau kontroliuoti sodybų paslaugų kokybę. Pagal naujas taisykles yra vertinamos ne tik apgyvendinimo sąlygos, bet ir papildomos paslaugos, kurios stiprina kaimo turizmo produkto galimybes. Sodybos turi būti vertinamos ne rečiau kaip kas 5 metai, tačiau savininkų pageidavimu tai galima daryti ir kasmet. Manau, kad šiemet kelioms sodyboms bus suteikti penki gandriukai“, – mano LKTA vadovas.
Sodybos taip pat bus skirstomos į penkias grupes pagal jų tipą, o tai leis portalo lankytojams greičiau ir tiksliau pasirinkti norimą sodybą.
„Tik mitas, kad sodybose daugiausia rengiamos šeimos šventės. Kaimo turizmo sodybos suteikia galimybę pabėgti iš miesto ir pailsėti, klausantis paukščių čiulbėjimo bei grožintis gamtos vaizdais“, – teigė L. Žabaliūnas.
Asociacijai – 14 metų
Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti daugelį kaimo turizmo paslaugas teikiančių sodybų šeimininkų. Asociacija, kuri įkurta 1997 metais, šiuo metu vienija 395 narius. Asociacijos būstinė yra Kaune.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. kaimo turizmo sodybose apsilankė 227,5 tūkst. poilsiautojų, iš jų – 13,2 tūkst., arba 5,8 procento, užsieniečių.
Dauguma užsieniečių atvyko iš Lenkijos (29,3 %), Vokietijos (17,3 %), Rusijos (11,6 %), Latvijos (10,6 %). Daugiausia poilsiautojų sulaukė Vilniaus (45,7 tūkst., arba 20,1 %), Kauno (41,8 tūkst., arba 18,4 %) ir Utenos (38,6 tūkst., arba 16,9 %) apskritys.
Vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam asmeniui apskrityse svyravo nuo 37 iki 66 litų. Lietuvos gyventojas už nakvynę kaimo turizmo sodyboje vidutiniškai mokėjo 46 litus, užsienietis – 59 litus. 2010 m. dauguma poilsiautojų atvykdavo tik savaitgaliais.
Populiariausias mėnuo poilsiauti kaimo turizmo sodybose buvo rugpjūtis. Pastaraisiais metais veikiančių kaimo turizmo sodybų skaičius išliko beveik nepakitęs. 2010 m. apgyvendinimo paslaugas teikė 590 kaimo turizmo sodybų, tai 0,3 procento, arba 2 sodybomis, daugiau nei 2009 m., o vietų skaičius padidėjo 1,6 procento – iki 12,4 tūkst.
Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Ignalinos, Molėtų, Lazdijų, Trakų, Utenos rajonų savivaldybėse. Apgyvendinimo paslaugas Ignalinos ir Molėtų rajonų savivaldybėse teikė po 48 kaimo turizmo sodybas, Trakų – 38, Lazdijų ir Utenos – po 37, Plungės – 35, Zarasų – 33, Varėnos – 28, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 21 sodyba. Poilsiautojai labiausiai mėgo prie ežerų įsikūrusias sodybas.
Laikas.lt tęsia pasakojimų ciklą apie Maroką ir šį kartą plačiau aprašysime marokietiško verslo ypatumus. Marokietiškas verslo modelis – išlošk net tada, kai praloši. Vietos gyventojai naudojasi bet kokia situacija – jei jau esi baltaodis, būsi lengvai identifikuojamas kaip pinigų maišas arba bent jau maišelis. Keli pavyzdžiai iš praktikos – nusprendėme nusipirkti 1 stiklinę sulčių, kurios kaina 4 dirhamai (apie vieną litą). Paduodame pardavėjui 10 dirhamų. Ką daro pardavėjas? Jis įpila 2 stiklines sulčių ir duoda 1 dirhamą grąžos. Taip taip, visiškai teisingai – jūs ką tik patyrėte tikrojo verslo subtilybes. Reakcija? Likome taip susižavėję, jog nusprendėme išgerti abi stiklines ir nesivaikyti to nelemto grąžos dirhamo.
Nakvynės kainos arba pasiklausk kaimyno
Antradienį žiniasklaidai Vilniaus miesto savivaldybėje pristatytos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo iniciatyvos tema „Savivaldybės ir verslo bendri projektai – nauda miestui ir vilniečiams“. Šįkart miesto iniciatyvai „Vilnius – mano namai“ pristatyti 2 miesto gražinimo ir 1 paauglių užimtumo skatinimo projektas.
Greituosius kreditus teikianti bendrovė „Moment Credit“ ir toliau žada tvarkyti aplinką šalia klientų aptarnavimo skyriaus adresu Kalvarijų g. 2. Dalinai įrengtas skveras turėtų tapti jaukia, saugia vieta. Įmonė projekto pradžioje teigia apklaususi praeivių nuomonės. Trys ketvirtadaliai atsakė pasigendantys tvarkingos ir švarios aplinkos, daugiau suoliukų, gėlynų ir žalumos. Likusi dalis pasisakė už grindinio ir laiptų atnaujinimą, aplinkos apsodinimą žemesniais krūmynais ir čia besisukiojančios „publikos iškeldinimą“. Tik kas dvidešimtas tuomet teigęs, esą šioje vietoje nieko netrūksta.
Metų pradžioje bendrovė parengė skvero sutvarkymo planą bei būsimas jo vizualizacijas. Pirmajame etape numatyta sutvarkyti želdinius ir žolynus, antrajame – visą skvero aplinką. Birželį – spalį vykę darbai kainavo 50 000 Lt. Teritorija žolynais ir želdiniais apsodinta padedant „Floralitai“. Antrajame etape planuojami prie aplinkos derantys subtilūs meno akcentai – skulptūra, fontanėlis ir laikrodis. Skverą turėtų apšviesti 3 dideli, 15 stulpelinių ir 7 sieniniai šviestuvai. Numatoma įrengti interneto zoną, spaudos taškus, naują stotelę ir šiukšlių dėžių. Teritoriją, kurioje kiekvieną dieną tenka pabuvoti beveik 32 000 vilniečių, numatoma stebėti vaizdo kameromis.
Pašilaičių seniūnijos teritorijoje ilgą laiką nebuvo dienos centro ar klubo socialiai remtiniems vaikams. Esą arčiausiai buvę tik Palaimintojo Jurgio Matulaičio šeimos pagalbos centre veikiantis Šeškinės vaikų dienos centras ir Justiniškių vaikų ir jaunimo klubas. Pagrindine problema įvardinta meno, sporto, kultūrinės veiklos užimtumo stoka paaugliams.
Vilniaus miesto Socialinės paramos centro Socialinio darbo skyrius šią problemą iš dalies išsprendė radęs partnerį. Pasaže „Pas Juozapą“ veikiantis stalo teniso klubas „Mažoji raketė“ sutiko nemokamai rytais treniruoti 12 vaikų iš nepasiturinčių, socialinės rizikos ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Esą klubas galėtų priimti ir daugiau vaikų, tačiau pamokos „Gabijos gimnazijoje“ vyksta dviem pamainomis, tad dalis vaikų rytais mokosi. Antradienį turėtų įvykti pirmasis klubo ir šešių vaikų tėvų susirinkimas. Tikimasi, kad ši iniciatyva turės įtakos nusikalstamumo prevencijai, vaikų fizinio aktyvumo didinimui, turiningam laisvalaikiui, draugų rato praplėtimui.
Prisijungdamas prie Europos miestų tinklo „Miestai vaikams“, Vilnius dar 2007-aisiais įsipareigojo gerinti vaikų ir šeimų padėtį, skatinti vaikams ir jaunimui draugiškas iniciatyvas.
Pašilaičiuose, netoli Troleibusų žiedo Laisvės pr. esančiame skvere, praėjusią savaitę tarptautinė žiniasklaidos kompanija „Baltic Media Alliance“ (BMA) iniciatyva pasodinta 500 berželių. Esą tokia nauda Vilniui abipusė – mieste sutvarkoma aplinka, o BMA tokią vietą gali pavadinti savo vardu.
Seni geri pavyzdžiai
Verslininkų ir savivaldybės iniciatyva – „Katinas“. Jurgos Ivanauskaitės atminimą jos vardo skvere įamžinusi dekoratyvinė skulptūra pastatyta bendradarbiaujant su bendrove „Lietuvos dujos“.
„Litfarmos vaistinės“ tinklas, bendradarbiaudamas su savivaldybe, socialiai remtiniems vilniečiams skyrė lėšų būtiniausiems vaistams bei slaugos priemonėms įsigyti.
Sostinės vaikus šiemet jau vienuoliktą rugsėjį saugojo „Apsaugok mane“ trikampis, kuris yra platesnės „Lietuvos draudimo“ inicijuotos programos „Saugūs vaikai“ dalis.
Filmui „Įsikūnijimas“ greičiau nei per metus surinkus 2,8 mlrd. JAV dolerių atrodytų nepadoru teigti, jog Holivudo kino industrijos pamatai braška. Tačiau būtent tai sako britas Adrianas Honas, internetinės kompanijos savininkas, besidomintis intelektinės nuosavybės teise. Pateikiame „Telegraph“ publikuotas Hono mintis apie Holivudo verslo modelio trūkumus.
Nepaisant auklėjimo ir gyvenimiškos patirties, moters seksualinis elgesys, pasirodo, priklauso nuo to, kokia yra jos kraujo grupė.