Search Results for: "velykų prasmė"
Tiek smegduobių dydis, tiek jų gylis gali būti stulbinantis. Nuo kelių šimtų metrų gylio ir net šimtų kilometrų skersmens. Tiesa, šie didingi gamtos paminklai miestų teritorijose nėra „laukiami svečiai“. Gamtoje atsirandančias topografines įgriuvas ar duobes sukelia didelio vandens kiekio pasišalinimas iš dirvožemio ar pamatinių uolienų.
Bereznikų smegduobė
Platėjanti smegduobė netoli Bereznikų (Rusija) pirmąkart užfiksuota 1986 metais, kai netoliese patošo (K2CO3) kasyklos vandeniui išplovus pamatines uolienas įgriuvo žemė. Ji nesunkiai gali „pasiglemžti“ šalia esančią geležinkelių liniją ir pastatus, tarp jų – ir druskos fabriką. Artimiausias gyvenamasis kvartalas – vos už 1 kilometro. Smegduobės ilgis – apie 80 metrų, plotis – apie 40 m, gylis – 200 m.
Ši duobė – nei didžiausia, nei giliausia, tačiau yra svarbi tarptautiniu mastu. 10 procentų viso pasaulio patošo išgaunama šioje srityje, o smegduobė ypatingai trukdo jo pasisavinimą.
Bimmaho smegduobė
Vieną iš labiausiai Bimos (Omanas) gyventojus stebinančių gamtos paminklų vilioja ir turistus. Beveik vandens parkas po atviru dangumi.
Didžioji žydroji skylė
Vos 97 metrų nuo Belizo miesto (Belizas), yra visiškai apvali 305 metrų skersmens ir 123 metrų gylio „Didžioji žydroji skylė“ (Great Blue Hole). Didelė povandeninė smegduobė driekiasi šalia Ambergris Caye salos Karibų jūroje.
Ši smegduobė – žinomiausias atolas Belizo barjeriniame rife. Mezoamerikos barjerinių rifų sistemai priklausančios įdubos susiformavo dar ledynmečio metu. Dabar tai narų-ekstremalų traukos centras.
Atolu vadinama žema žiedo formos koralų sala su viduryje esančia lagūna. Sausumos žiedo aukštis virš jūros lygio – vos keli metrai, o skersmuo – nuo kelių iki 90 km. Atolas susiformuoja iš nunykusios vulkaninės salos vietoje susidariusio rifo.
Gvatemalos smegduobė (2007)
Milžiniška pseudokarstinė įgriuva, kurios gylis siekė 100 metrų, Glatemalos sostinės neturtingųjų rajone 2007-ųjų vasarį pasiglemžė keletą namų. Tuomet žuvo mažiausiai trys žmonės. Žiniasklaidoje šis darinys neteisingai įvardijamas kaip smegduobė. Dėl tokių smarkių liūčių sukeltų nuošliaužų kalčiausia sena ir neprižiūrima lietaus kanalizacijos sistema, o ne gamta.
Gvatemalos smegduobė (2010)
Po tropinės audros „Agatha“ sukeltų liūčių 2010 metų gegužę Gvatemalos sostinėje stovėjęs 3 aukštų pastatas tiesiog prasmego į žemę. Geologų teigimu, nelaimė įvyko požeminio vandens srautams paplovus kalkakmenio klodus. Ši pseudokarstinė įgriuva buvo 21 m skersmens ir 60 m gylio.
Minėti reiškiniai Gvatemalos sostinėje gali ir toliau kartotis, kadangi netvarkingi vamzdynai ir toliau plauna vulkaninės kilmės uolienas, virš kurių ir įsikūręs miestas. Atsivėrusios karstinės įgriuvos viena nuo kitos nutolusios vos 2 kilometrus.
Mount Gambier
Mount Gambier, antras pagal dydį Pietų Australijos miestas, turintis unikalų kraštovaizdį. Čia apstu įdomių olų, vulkaninių kraterių, ežerų, kalkakmenių ir paslaptingų požeminių vandenų, požeminių smegduobių ir karstinių daubų. Vandens apsemti urvai ir daubos traukia smalsuolius iš viso pasaulio. Akvalangistų pamėgti Ewenso tvenkiniai, vienos iš trijų apsemtų kalkakmenio daubų šiose vietovėse. Į turistinius maršrutus taip pat įtraukti Piccaninnie tvenkiniai, Tantanoolos urvai, Umpherstono smegduobė ir Engelbrechto urvas, kuriuos galima ne tik pamatyti iš arti, bet ir juose paplaukioti.
Neskęstanti duobė
„Neskęstanti duobė“ (Neversink Pit), drėgna kalkakmenio duobė Alabamos valstijoje (JAV), atsivėrė dar 1998 m. Apie 15 m gylio duobė praminta „retų rūšių paparčių namais“. Paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje ją įsigijo grupė urvų entuziastų, siekdami išsaugoti šį darinį ateities kartoms.
Velnio smegduobė
122 metrų gylio „Velnio smegduobė“ (Devil’s Sinkhole) Teksase (JAV) pirmą kartą aptikta 1867 metais. Šiandien tai nacionalinė gamtos istorijos vertybė, įtraukta į „National Natural Landmark“ sąrašą. Valstybės saugomas objektas yra gausiai lankomas turistų. Vasarą „Velnio duobė“ tampa daugiau kaip keturių milijonų Meksikos buldoginių šikšnosparnių (free-tailed bats) namais.
Šie vakarais palieka urvus iš skrenda maitintis. „Vakarinių viešnagių pas šikšnosparnius“ metu čia besilankantys turistai, matyt, šiuos įvykius vertina labiau nei pačią smegduobę kaip unikalų gamtos stebuklą.
Ik-Kilo senotas
Vandens mėgėjų pamėgtas Ik-Kilo senotas to paties pavadinimi eko-archeologiniame parke vos už 3 kilometrų nuo majų šventyklų miesto Čičen Ico Jukatano pusiasalyje, Meksikos teritorijoje. Šis karstinių ežerėlių tipas paplitęs Mezoamerikoje, susidarė lietaus vandeniui išplovus paviršinį klinčių sluoksnį ir susijungus su požeminiais urvais. Majai šias vietas laikė šventomis, tikėta, kad tai vartai į požeminę mirusiųjų karalystę. Dar vadinamame „Šventajame senote“ veši augalija, daug krioklių.
Žiemos parko smegduobė
1981-ųjų gegužę po rekordiškai mažo kritulių kiekio Floridoje (JAV) po miesto baseinu atsivėrė didžiulė „Winter Park“ smegduobė. Vos vienos dienos prireikė ir ji padidėjo iki 98 m skersmens ir 27 m gylio. Buvo paralyžiuotas automobilių importo verslas, sunaikintas baseinas, gatvių atkarpa. Smegduobė „prarijo“ ir dviejų aukštų namą. Įvykis, kuriame žmonės nenukentėjo, turėjo ir naudos. Tų metų vasarą šioje vietoje apsilankė daug turistų, imta prekiauti balionais, marškinėliais, ir maistu su minėto įvykio atributika.
Neapgyvendintuose Žemės toliuose atsirandančios smegduobės žavi unikaliu grožiu, tuo tarpu dėl miestuose prasiveriančių grėsmingų „skylių“ kaltos institucijos, nesugebančios pasirūpinti visuomenės saugumu.
Lietuvoje gamtos paminklo statusą turi „Geologų duobė“, „Jaronio karstinė įgriuva“, „Klevų duobė“, „Lapės Ola“, „Velykų duobė“, „Ievos duobė“, „Karvės Ola“, „Kruopio duobė“. Biržų rajone yra net trys smegduobių draustiniai – Karajimiškio, Kirdonių-Tatulos ir Kirkilų.
Laidoje „Pasaulis pagal moteris“ kunigas Algirdas Toliatas atskleidė ne tik moters prasmę prisikėlimo šventėje, bet ir porą patarimų, kaip šv. Velykų virsmą pritaikyti it pasiruošimą visiems kitiems kasdieniams išgyvenimams.
Žvelgiant į šią vešinčią augalų masę milžiniško butelio viduje, galima pamanyti, kad jo savininkas Davidas Latimeris yra genialus sodininkas. Tačiau tiesa ta, kad 53-ejus metus butelyje tarpstančiam sodui jis skyrė begėdiškai mažai laiko: paskutinį kartą butelyje augančius augalus jis laistė, kai JAV Baltuosiuose rūmuose šeimininkavo Richardas Nixonas.
Kaip prieš Šv. Kalėdas puošiame eglutę, taip prieš šv. Velykas marginame kiaušinius. Kodėl tai darome, argumentu dažnai tampa – tokia tradicija arba visi taip daro. Tačiau netgi toks, atrodo, paprastas žaidimas, kaip margučių ridenimas, turi savą reikšmingą simboliką.
Visą tiesą apie margutį atskleidžia Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse atstovė ryšiams su visuomene Vida Olechnovičienė.
Kiaušinių marginimo reikšmė.
Velykinis margutis simbolizuoja gyvybės atsiradimą, atsinaujinimą, atgimimą. Daugelio tautų sakmės aiškina ir apie pasaulio atsiradimą iš kiaušinio. Margučiams teikiama ypatinga galia – jie suteikia jėgų, apsaugo nuo piktos akies ir ligų. Kad ta galia sustiprėtų, kiaušiniai dažomi ir įvairiais būdais marginami.
Margučių ridenimo simbolika
Senovėje margučių ridenimas per šv. Velykas turėjo simbolinę prasmę: buvo tikima, jog apeiginis kiaušinis, susiliejęs su žeme, teikia jai gyvybingumą. Tad stengtasi kuo gausiau dalyvauti margučių ridenime, kad metų derlius būtų geresnis.
Tačiau tuo pačiu margučių ridenimas yra pramoga, žaidimas. Linksmiausia, jei gražus oras, ridenti velykinius kiaušinius lauke, ant žolės. Senovėje buvo įvairiausių ridenimo būdų – loveliais, lygioje vietoje, lazdomis, į duobutę ir kt. Daugelis jų atgaivinta Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.
Kodėl daužiame margučius?
Paprotys – daužyti kiaušinius – turi mito apie kosminį kiaušinį ir kosminę gyvatę pėdsakų. Senovėje jis buvo paremtas tikėjimu, kad pramušus margutį, simboliškai gyvatei atidaromas išėjimas iš jo. O gyvatė laikyta gyvybės ir vaisingumo davėja. Tad daužydami margučius mes prisidedame prie gamtos gyvybinių ir kūrybinių galių išlaisvinimo. Visi velykiniai papročiai, nuteikia optimistiškai, todėl tam, kam nepasisekė pradaužti nei vieno kiaušinio, taip pat neturi nusiminti, nes šiemet jis bus stipriausias, sveikiausias, jam geriausiai seksis.
Burtai su velykiniais kiaušiniais
Seniau iš sudaužtų margučių buvo spėjama apie būsimus metus: jei daugiau kiaušinių su pramušta duobute viršūnėje – bus geri metai; jei daugiau kiaušinių su pramuštais šonais ir dar duobutės neapvalios – reikia laukti negandų. Arba per šv. Velykas suvalgius su kuo nors kiaušinį per pusę, to žmogaus vardą patariama bėdoje prisiminti, ir problema išsispręs. Sakoma dar taip: „Jei pasiklydai miške, prisimink, su kuo pirmu mušei kiaušinius, ir visas blūdas išnyks.“
Norintieji tradiciškai atšvęsti šv. Velykas kviečiami į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Apsilankiusiųjų čia lauks margučių ridenimo varžybos, kiaušinių marginimo vašku pamokos ir daug kitų senolių papročiais paremtų pramogų.
Žaibišku greičiu artėja šventės ir Kalėdinė dvasia beldžiasi į kiekvienus namus. Vieni ją įsileidžia noriai ir šiltai, kiti pasitinka su dovanomis, treti iš visų jėgų laiko duris…
Kam reikalingos Kalėdos? Visų pirma tai katalikiška šventė, tiems, kas tiki. Taip pat tai tradicija – tiems, kas paveldėjo, įprato ir seka tėvų pėdomis. Visų trečia – tai amerikietiška pramoga, tiems, kam gražūs margaspalviai burbulai, užsienietiškos Kalėdinės dainos ir tiems, kurie laukia Santos. Dar kitiems – tai proga išgerti, papramogauti, gauti dovanų, susitikti su artimaisiais ir draugais. O psichologiniu požiūriu šios dienos padeda išgyventi šalčius, natūralios šviesos trūkumą, drėgmę, tamsą ir sulaukti šiltų orų. Žmogus gyvena laukimu – nuo vieno ciklo iki kito. Laukia gimtadienio, laukia paaukštinimo, laukia Kalėdų, laukia Velykų, laukia pavasario, laukia atostogų. Dažnai tas laukimas palaiko sąlyginę gyvenimo prasmę. Vis kažko tikiesi, kažkam ruošiesi, kažką kuri. Kažkas tau atneša laimę. Taip pat šventės atlieka socialinių ryšių palaikymo funkciją. Per jas žmonės gali atsikvėpti.
Deja ne visiems Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai asocijuojasi su linksmybėmis ir pakilia būsena. Kodėl? Galbūt tie žmonės neturi su kuo stiprinti tų socialinių ryšių? Galbūt ta šventė primena išsiskyrimą su buvusiu mylimuoju? Galbūt artimieji išvažinėję į kitus kraštus arba anąpilin? Galbūt tėvai jau ligoti? Galbūt vaikų nėra? Galbūt jų net nebus? Galbūt visos draugės sėdi prie stalų su vyrais? Galbūt visi sugėrovai iš jaunystės laikų sėdi žmonoms po padu ir rengiasi Kalėdų senio rūbus, kad nustebintų savo vaikus? Visi šitie dalykai galbūt varo neviltį vienišiems.
Gerai, jeigu vietoj mylimo žmogaus, yra draugas arba kolega, kažkas, kas tau padeda pajausti kalėdinę dvasią. Kažkas, kam tu svarbus, kažkas, kas nori padovanoti Tau dovaną. Bet tikrai yra ir žmonių, kurie per žiemos šventes lieka daugiau stebėtojais nei dalyviais. Nepabuvęs jų kailyje gali būti net neįvertintume to, ką turime – šeimas, draugus ar antrąsias puses.
Kai kas tai vadina vienatvės epidemija – kai ignoruojamos šventės, kai įninkama į darbus ir neatsitraukiama nuo buities, nes taip saugiau. Tada neprarandama pusiausvyra. Kiti suserga – nenorėdami būti vieni arba nenorėdami būti našta.
Ne visi išdrįsta ieškoti atsvaros – internetinėje svetainėje, globos namuose arba viešuosiuose renginiuose. Tada žmonės užsidaro savo narveliuose ir pasineria į tamsias mintis, kurios dar labiau stingdo ir mažina produktyvumą.
Kūčios skirtos ne tik tam, kad susitiktume su artimaisiais. Ši diena skirta apmąstymui, susikaupimui, nusiraminimui, išsivalymui nuo blogų minčių. Šią dieną galite pasikeisti vidumi, žengti žingsnį pirmyn ir aukštyn. Galbūt tai ir lems lemtingus pokyčius Jūsų gyvenime. Norite nebūti vieni? Norite nesijausti vieniši? Ką dėl to padarėte per šiuos metus? Ką galėtumėte padaryti? Kokio partnerio norėtumėte? Ar jį gerai įsivaizduojate? Įsivaizduokite jo savybes, jo išvaizdą, jo požiūrį… Kokį jis norėtų matyti jus? Linksmą ar liūdną? Užsidepresavusį ar ryžtingą?
Labai lengva rašyti, netgi lengva rašyti tada, kai pats taip pat klysti ir toje pačioje vietoje slysti. Gali būti, kad nesinori nieko daryti. Gali būti, kad bandote, o viskas krinta iš rankų… Bet reikia sukaupti savyje visas jėgas, susiimti. Šaltis, tamsa ir dargana veikia psichologiškai. Jei pastiprinsite tas blogas mintis, galite susirgti depresija ar turėti kitų rimtų psichikos problemų.
Tikrai visada yra išeitis. Ne visada ji geriausia ar tokia, kokios norite. Bet situacijoje reikia susitaikyti su aplinkybėmis kurių nekontroliuojate ir keisti tai, kas Jūsų valioje.
Neskubėkite, neforsuokite, nepulkite į paniką, nepykite, negerkite blogos energijos ir neišliekite blogų emocijų aplinkiniams. Geriau įkvėpkite giliau, pasigrožėkite žiemojančia gamta, papuoškite bent eglės šaką, padarykite tai, kas Jus atpalaiduoja, užsiimkite Jums patinkančia veikla, galvokite apie šviesesnį rytojų, tikėkite savo fortūna, pasitikėkite savimi. Išpažinkite savo nuodėmes ir silpnybes bent sau patiems. Pamilkite bent patys save, bet atsikratykite egoizmo ir atverkite duris meilei. Padėkokite tiems, kas Jums padarė ką nors gero.
Šv. Kalėdų proga linkime Jums pakilumo ir šilumos!
Kristina Leščinskaitė