Search Results for: "veganai"
Rugsėjo 16 d. Kaune rengiamas augalinio maisto festivalis „Vegfest LT Kaunas“ lankytojus vilios maisto įmantrybėmis bei nemažomis nuolaidomis.
Ar žinote, kad lapkričio 1-oji – tai ne tik Visų šventųjų, o kartu ir pasaulinė veganų diena? Jau 22 metus minima sveikos gyvensenos ir gyvūninės kilmės maisto produktų atsisakymo diena, kasmet švenčiama visame pasaulyje, pritraukia milijonus žmonių. O visi tie, kurie kasdien mėgsta suvalgyti po kepsnį, kviečiami bent šią dieną metuose susilaikyti ir išmėgintų kitokį gyvenimo būdą.
Rugsėjo 10 d. Vilniaus viešbutyje „Panorama“ vyks pirmoji Lietuvoje veganų mugė „Vegfest LT“. Joje dalyvaus beveik pusšimtis įmonių, prekiausiančių veganišku maistu, kosmetika, parfumerija, higienos priemonėmis, receptų knygomis, drabužiais, dirbtinės odos rankinėmis, aksesuarais, veganų atributika.
Niujorke gyvenantys Cara ir Bobas 2010-aisiais nusprendė tapti veganais. Tais pačiais metais pora persikėlė gyventi kartu ir įsirengė tokią virtuvę, apie kokią ilgą laiką svajojo. Taip gimė jų tinklaraštis Hipsterfood.
Eilutė prie žmogaus kūno dalių prekystalio gali atrodyti kaip scena iš siaubo filmo, tačiau šį savaitgalį tai savo akimis galėjote išvysti ir netgi pirkėju tapti garsioje Londono „Smithfield“ mėsos parduotuvėje.
Vegetarinis racionas yra sveikas pasirinkimas, jei laikotės pilnavertės mitybos reikalavimų ir su vartojamu maistu gaunate visas organizmui reikalingas medžiagas. „Majo klinika” (JAV) sukūrė mitybos piramidę specialiai vegetarams.
Prieš ketverius metus, kai organizacijos atstovai, seniai tapatinantys save su veganais, pareiškė, jog duotų 1 milijoną dolerių bet kuriam mokslininkui, kuris galėtų laboratorijoje sukurti vištieną, kai kurie mielai būtų lažinęsi, kad niekas nepriims šios grupės iššūkio.
Grotuotas langas, ne visai švarus stiklas ir ant A4 formato lapuko užrašytas žodis „Sočiai“. Šitaip neišvaizdaus sostinės devynaukščio pirmame aukšte įsikūrusi viešoji įstaiga socialinė maisto parduotuvė „Sočiai“ pasitinka klientus.
Jau šį penktadienį menų fabrike „Loftas“ įvyks pirmoji šiais metais jungle ir reggae muzikos mylėtojų renginių serija „The Kings“ kartu su Serial Killaz iš Didžiosios Britanijos ir daugeliu kitų svečių iš užsienio bei Lietuvos.
Vegetarizmas – ne tik mitybos, bet ir gyvenimo būdas. Tapus vegetaru, labai svarbu prižiūrėti savo mitybą ir pasirūpinti tuo, jog mėsos nebuvimas jūsų valgiaraštyje būtų kompensuotas kitais produktais.
Štai čia, deja, labai lengva paslysti – organizmas, ilgai negavęs reikiamų medžiagų, ima sekti ir silpnėti, gali išsivystyti įvairios ligos. Taigi ką reikėtų žinoti apie vegetarizmą ir ko vertėtų nepamiršti vegetarams ar norintiems jais tapti.
Vegetarizmas – kas tai?
Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, sąlygojančią asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis.
Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. XIX a. pr. Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių – meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.
Paprasčiausiai sakant, vegetarizmas yra mitybos būdas, kai atsisakoma valgyti tai, kas turi kraujo arba, kitaip sakant, „gyvus“ organizmus – žuvį, paukštieną, vištieną, kiaulieną ir taip toliau. Priešingai nei kai kurie mano, vegetarai valgo ne tik „žolę“ – pieno gaminiai, kruopos ir taip toliau – viskas vegetariška.
Ne retai vegetarizmas maišomas su veganizmu. Veganai iš savo maisto išima viską, kas yra gyvulinės kilmės – kiaušiniai, pieno produktai, medus ir kiti panašūs produktai.
Šiais laikais vegetarizmą yra pasirinkę daug įžymių žmonių – Andrius Mamontovas, Woody Allen, Justin Timberlake…
Vegetarizmo priežastys
Pirmiausiai, nereikėtų absoliutinti ir sakyti: „O kas bus, jei dabar visi taps vegetarais“. Tai nėra vegetarizmo siekiamybė. Vegetarizmas – kiekvieno asmeninis pasirinkimas.
Viena dažniausiai sutinkamų vegetarizmo priežasčių – žudymas. Daugelis vegetarų atsisako mėsos, nes nenori žudyti gyvūnų, kurie yra skerdžiami maistui. Jau daugelį metų yra apie tai kuriami filmai, tarkime, „Earthlings“, kurį nepatartina žiūrėti silpnesnių nervų žiūrovams – filme rodomos žiaurios skerdimo scenos įvairių fermų, gyvūnų gyvenimas jose.
Kai kuriems tokie filmai gali pasirodyti keisti ar net šiek tiek juokingi – juk dauguma mūsų ir taip žinome, iš kur atkeliauja dešra ant mūsų stalo, tačiau vakarų šalyse tai jau yra problema – pavyzdžiui, dažnas britas nė nenutuokia, iš kur atsiranda pienas arba mėsa…
Dar viena priežastis – mėsos pramonės žala planetai. Labiausiai atšilimą sukeliančios dujos yra metanas, o pagrindinis jo šaltinis – gyvulininkystė. Metano reikšmė planetai yra didesnę už visų kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį kartu sudėjus. Palyginus su anglies dvideginiu, metano poveikis yra didesnis net dvidešimt vieną kartą.
Gyvulininkystės pramonė pagamina šimtą milijonų tonų metano dujų per metus! Dėl šios priežasties, žmonės, susirūpinę ekologija, taip pat pasirenka vegetarizmą.
Dar, žinoma, kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, yra religininiai sumėtimai.
Taip pat, yra vegetarų, kurie tiesiog nemėgsta mėsos, yra priversti jos atsisakyti dėl sveikatos problemų arba… Mados.
Trumpa (būsimo)vegetaro atmintinė
Žmonėms, tvirtai apsisprendusiems tapti vegetarais, reikėtų atidžiai rinktis produktus ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Subalansuotas valgiaraštis gali padėti išvengti daugelio vegetarų tykančių ligų.
Atsisakius mėsos, žmonėms dažnai pradeda stigti pagrindinių mikro elementų – geležies, cinko ir vario. Ima varginti silpnumas, lūžinėja nagai, slenka plaukai, sausėja oda. Atsisakius jūros produktų, kiaušinių, lėčiau gyja žaizdos, gali atsirasti odos pažeidimų.
Augalinės kilmės maistas visiškai neturi ir labai svarbaus vitamino B12. Todėl vegetarams reikėtų vartoti daug grūdinės kilmės produktų, pieno, vaisių ir daržovių.
Reikiamų maisto medžiagų ir vitaminų gausite iš sojos, grikių, rugių, sezamo, lęšių, įvairių riešutų, moliūgų sėklų, rugių, razinų, pupelių, migdolų, brokolių, bulvių, džiovintų ir šviežių vaisių ir taip toliau.
Svarbiausia, nepamiršti prižiūrėti tai, ką valgote., juk maistas – pagrindinis jūsų fizinės būsenos faktorius. Norite gerai jaustis – gerai valgykite! Sėkmės!
Parengė Goda Raibytė