Search Results for: "vaikiškos knygos"
Rašytojos Valerie Thomas storijos apie susivėlusią raganėlę, vardu Vinė, visame pasaulyje susilaukė milžiniško populiarumo. Pirmoji knyga pasirodė 1987 m., o jos dailininkas Korky Paul iš karto laimėjo prestižinį Vaikiškos knygos apdovanojimą.
Kaip ne visos vaikiškos knygos skirtos tik vaikams, taip ir ne visi filmai apie paauglius yra tik paaugliams. Prancūzų juosta „Meilė kaip nuodai“ (Un poison violent, 2010) puikiai tai iliustruoja.
„Aštuntą prie laivo“ pagal sumanymą yra knyga vaikams. Nuo aštuonerių iki gerokai daugiau, jei skaitys patys, nes teksto ne taip mažai. Tiks ir jaunesniems, jei jiems bus skaitoma. Mat Jörgo Mühle iliustracijos – neįtikėtinai šmaikščios ir gyvybingos. Jo piešti pingvinukai šoka, pykstasi, kremtasi ir džiūgauja lyg tikri. Kas, kad nespalvoti, iš paprastučių linijų atgiję. Į juos žiūrėti norisi ir pačios knygelės neskaitant.
Vienas baisiausių dalykų – kai vaizduotės sukurti siaubai atgyja iš tiesų. Po mėnesio Lietuvą pasieks veiksmo turtinga siaubo komedija „Šiurpuliukai“ (angl. „Goosebumps“). Pagal vaikiškosios literatūros Stevenu Kingu vadinamo rašytojo Roberto Lawrence’o Stine’o kūrybą pastatytame filme ne tik žavės įspūdingos kompiuterinės grafikos meistrų sukurtos pabaisos ir pabaisiukai, bet ir talentingi jauni aktoriai, kurių draugiją paįvairino šmaikštusis Jackas Blackas.
Vytautas V. Landsbergis – žymus Lietuvos teatro ir kino režisierius, knygų, eilėraščių, dainų, autorius ir atlikėjas, sukūręs daugiau nei dvidešimt kino filmų, septynias pjeses ir nemažai eilėraščių tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tai menininkas, turintis gebėjimą savo kūrybą perteikti pačiais įvairiausiais būdais. Neseniai jis grįžo iš turo po JAV, kur pristatė filmą apie partizanus, koncertavo, taip pat ką tik išleido penktąja „Rudnosiuko istorijos“ knygą. Apie visa tai ir dar daugiau, interviu su Vytautu V. Landsbergiu.
„Are we human or are we dancer“, – dainuoja roko grupė „The Killers“ netiesiogiai keldama klausimą apie šiuolaikinius žmones. Jei kada teko įsiklausyti į šios dainos žodžius, tikriausiai ne vienam galėjo kilti minčių, kad apibūdinimai „human and dancer“ nėra tiesiogiai susiję su žmonėmis ir šokėjais, tai labiau metaforiškai perteiktas klausimas apie nūdienos žmones, jų vertybes, moralinius prioritetus, konformizmą, neautentišką bendravimą. Taigi, kokie esame „čia ir dabar“, kiek autentiško savęs galite rasti komunikuodami su kitais? Šį klausimą apie žmogiškumą ir tarpusavio santykius iškėlusi grupė „The Killers“ sužadino smalsumą šiek tiek patyrinėti, kokie tie šiuolaikiniai, modernūs, pertekliaus amžiuje gyvenantys žmonės ir kaip jie komunikuoja tarpusavyje. Daug kalbėdami apie ekologiją, pamirštame paieškoti savęs tos ekologijos kontekste – metoforiškai, ir iš dalies labai tiesiogiai keliame klausimą apie „sintetinius“ žmonių tarpusavio santykius modernioje visuomenėje.
Vos pasirodžiusi, pirmoji britų rašytojo ir iliustratoriaus Robo Scottono knyga apie mielą ir nuolat į komiškas situacijas įsipainiojantį katinėlį Juodį tapo bestseleriu. O autoriui ir toliau kuriant šmaikščiomis iliustracijomis papildytas istorijas, jos tapo tikru vaikų literatūros fenomenu. Nuo 2008 m. pasirodė visa knygų serija apie katinėlį Juodį anglų kalba, buvo sukurta aplikacija išmaniesiems telefonams, o šiemet pirmosios istorijos tapo prieinamos ir Lietuvos skaitytojams.
Jei vaikštinėdami po Vilniaus senamiestį pasuktumėt į Dominikonų gatvę, priėję jos sankirtą su šv. Ignoto gatve, išvystumėt ryškiai žalią iškabą su plunksnomis apsikaišiusiu indėnu ir neįprastu pavadinimu „MintVinetu“. „Skaitytos knygos“ skelbia užrašas virš durų.