Search Results for: "vėdinimas"
Po darbų grįžtate namo. Lauke – 17, namie – 19 laipsnių šilumos. Radiatoriai jau keletą savaičių vėsūs, nebeįjungiami. Atsidarius langą, girdisi miesto triukšmas, tad norisi jį greičiau uždaryti. Taip pirma, antra, trečia diena, savaitė, priprantate prie tokio naminio klimato. Draugė nuolat šiek tiek pačiaudi: „Ne liga, praeis“, o jūs šnirpščiate nosį ir skundžiatės pavasario dulkėmis.
Nusprendėte patys sumontuoti plastikinę lietaus nuleidimo sistemą? Tikrai padarysite viską, kaip reikia, tačiau iš pradžių vertėtų susipažinti su latakų sistemų terminologija. Ji gali pasirodyti gana nauja, ypač, jei iki tol neteko matyti, kaip tos lietaus nuleidimo sistemos montuojamos.
Ir štai vėl netikėtai užpuolė alinantys vasaros karščiai. Vėl tenka tyliai po nosimi keiktis, jog ofiso langai į pietų pusę, jog bute nėra kondicionieriaus, o kambaryje jau +30. Nemalonu – ne tas žodis, tiesa? Per karščius išsiversti be vėsinančių priemonių išties be galo sunku. Tačiau visa laimė, jog gali iš spintos gilumos ištraukti ventiliatorių. O jei jo neturi, tikriausiai atėjo pats metas jį įsigyti ir mėgautis malonia gaiva namuose.
Pastarąsias kelias savaites visuomenės sveikatos specialistai jau fiksuoja didėjantį gyventojų sergamumą ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Štai Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę mieste buvo užregistruota 813 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų. Net 75 proc. sergančiųjų buvo vaikai iki 17 metų. Tiesa, gripo atvejų uostamiestyje praeitą savaitę užregistruota nebuvo.
Šiandien, rugsėjo 27 dieną vyksiančios Tyrėjų nakties dalyviai galės pasirinkti iš daugiau kaip 250 nemokamų renginių vyksiančių ne tik, kaip įprasta, Lietuvos aukštosiose mokyklose bei mokslo tyrimų institutuose, bet ir privačiose aukštąsias technologijas naudojančiose ir mokslo tyrimus plėtojančiose įmonėse ir jų laboratorijose.
Permainingi orai, vėjas ir drėgmė lemia didėjantį peršalimo ligomis sergančių asmenų skaičių. Vieni kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą – tai peršalimo ligoms būdingi simptomai. Šių ligų galima išvengti ir išlikti sveikiems bei žvaliems. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų yra skiepai.
Tačiau šiuo metų laiku galima užsikrėsti ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas, kurias lydi daugiau ar mažiau į gripą panašūs simptomai. Nuo šių ligų patariama saugotis ir kitais būdais, pasirenkant paprastas, tačiau gana efektyvias priemones.
Svarbiausios jų yra:
• Imuniteto stiprinimas. Daugelis virusų ir bakterijų, sukeliančių įvairias peršalimo ligas, gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tačiau nuolatos nesergame, nes mūsų imuninė sistema riboja bakterijų ir virusų dauginimąsi. Žiemą ji susilpnėja, tad sergama dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia stiprinti imunitetą kasmet skiepijantis arba pastoviai vartojant įvairias imunitetą stiprinančias priemones: česnaką, ežiuolę, imbiero preparatus, vitaminą C, medų. Be to reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų, gerti šiltas žolelių arbatas. Geriausiai, jeigu imunitetą stiprinsime nuolatos.
• Organizmo grūdinimas. Išvengti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore. Patariama daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Tačiau organizmas turi būti grūdinamas nuolatos ir įvairiais būdais. Jeigu grūdinimu susirūpinsite tik atšalus orams, atsparumo nebesusistiprinsite, nebent išlaikysite jau suformuotą.
• Atsparumą ligoms mažinančių situacijų išvengimas. Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, ypač, jei esate sušilę.
• Geras patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimaliausia kambario temperatūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėtų būti 20–22?C, vyresniems vaikams ir suaugusiems, pakanka – 18–19?C. Patalpų oro drėgnis turėtų būti 40–60 %, o oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek, šiltuoju – ne didesnis kaip 0,25 m/sek. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.
• Tinkama apranga. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus, bei apavą. Geriausiai tiktų drėgmei nepralaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo greičiau pasikeisti avalynę. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.
• Asmens higiena. Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys.
Todėl patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Svarbu nepamiršti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo ir žinoti, kad saugus atstumas nuo sergančiojo yra apie 1 m.