Search Results for: "trileriai"
Kiekviena mokykla turi savo dvasią – tuo šią vasarą įsitikins naujojo siaubo filmo „Kartuvės“ (angl. „The Gallows“) žiūrovai. Kino kritikai jau pranašauja, kad liepos 10-ąją didžiuosius ekranus pasieksianti juosta taps tikru šio žanro hitu dėl ypatingos istorijos ir ypač meistriškai sukurtų bauginančių scenų.
Rusijos kinas visuomet buvo labai svarbi „Kino pavasario“ dalis, tačiau šiais metais programa „Naujasis Rusijos kinas“ yra ganėtinai šviežia – gyvuojanti antrus metus. Festivalio žiūrovai galės pamatyti šešis naujus, rizikingus ir provokuojančius Rusijos kūrėjų pilnametražius filmus. Į Lietuvą atkeliaus ir Atvirajame Rusijos kino festivalyje „Kinotauras“ Sočyje apdovanoti geriausi rusų trumpametražiai filmai.
Būna tokių vakarų, kai po kelių alaus butelių, krepšinio ar kortų pliekimo kartu su bičiuliais, įgavus tam tikrą atsipalaidavimo būsenos laipsnį, tiesiog šauna į galvą mintis surengti kino vakarą. Ir visai neretai tarp girdėtų, nelauktų ar tiesiog rišliai neišlementų filmų pavadinimų pasigirsta pasiūlymas: „Chebra, gal pažiūrim „Zero“?“ Ir nutinka taip kartą ar du per metus… Jei ne pirmą dalį, tai antrą. Šiandien kino režisierių Emilį Vėlyvį ir jo filmus žino dauguma. Ir ši Lietuvos kino asmenybė nesnaudžia – be jokių stabdymo ženklų „kala geležį“ toliau ir vis kelia kartelę aukštyn! Taigi, pokalbis su Emiliu Vėlyviu.
Trys jaunieji Lietuvos režisieriai – trys skirtingos asmenybės. Vienam nepatinka fantastiniai filmai, kitam sunku žiūrėti klasiką ar miuziklus, trečiam – siaubo filmus. Skirtingas jų požiūris į pasaulį, skirtinga – ir jų kūryba.
Andrius Blaževičius („Dešimt priežasčių“), Jūratė Samulionytė („Laikinai“) ir Rokas Eltermanas („Paskutinė medaus mėnesio diena“) prieš naujausių savo trumpametražių kūrinių kelionę per visą Lietuvą su projektu „Trys viename“ prisipažįsta apie savo simpatijas, antipatijas ir ne tik.
Danų kino režisierius Nicolas Winding Refn iki pamatų sudrebino Holivudą ir kaip reikiant pašokdino Europą. Senojo žemyno kino kūrėjas debiutavo Holivude sukūręs kriminalinį trilerį su dramos prieskoniu „Važiuok“ (orig. „Drive“). Šios juostos dėka vyras tapo vienu dažniausiai linksniuojamų kino kūrėjų, o pagrindinį vaidmenį juostoje atlikęs Ryanas Goslingas sukūrė bene geriausią savo karjeros vaidmenį, kurio dėka daugelis kino kritikų ir žiūrovų garbingąjį Oskarą mato būtent jo rankose. Jaunojo aktoriaus karjera įgauna milžinišką pagreitį, jo žvaigždė žiba vis ryškiau, o kelionė į Holivudo šlovės viršūnę primena nebe ramų kopimą karjeros laiptais, o svaiginantį kilimą visu greičiu pirmyn lekiančiu liftu.
Filmo režisierius Nicolas Winding Refn primena savotišką dinozaurą kino pasaulyje – jam nė motais nusistovėjusios taisyklės ir standartai. Neįtikėtina, kaip iš tokio, iš pirmo žvilgsnio, niekuo neišsiskiriančio siužeto, režisierius ir jo komanda sugebėjo sukurti nuostabiai gerą ir kokybišką filmą, kuris, regis, skrenda virš miesto ir spjauna į kino pramonės standartus, nusistovėjusias taisykles, nusisuka nuo jų ir parodo, jog net ir veiksmo trileriai gali būti kiek kitokie negu esame įpratę juos matyti.
Sunku patikėti, tačiau net filmo smurto scenos, kartais primenančios žiaurius azijietiškus siaubo filmus, juostoje „Važiuok“ kelia pasigėrėjimą. Nicolas Winding Refn romantizuoja vyriškai pasitiktą mirtį ir daro ją gražiu reginiu, neverčiančiu nusukti akių nuo kino ekrano, o jo pagrindinis herojus panašėja į samurajų – jis tylus, nekalbus ir gebantis vardan savo tikslo paaukoti gyvenimą.
Kaip ir visuose savo filmuose, taip ir „Važiuok“ režisierius išlaiko savotišką braižą. Visų jo filmų herojai – bebaimiai kovotojai, besistengiantys iki galo įgyvendinti savo užmojus, atlikti savotišką misiją, kuomet visos aplinkybės esti maksimaliai nepalankios.
Ryanas Goslingas pasakoja, jog jam patinka kaip režisierius vaizduoja prievartą ir smurtą, atrodantį tarsi iš animacinio filmo. „Mano nuomone, menas – tai viena prievartos formų“, – teigia režisierius, pasakojęs, jog įkvėpimo ieškojo ir iš dukters pasiskolintose brolių Grimų pasakose.
Panašu kad Holivude formuojasi naujas daug žadantis duetas. Šiuo metu Nicolas Winding Refn pluša ties kriminaline drama „Only God Forgives“, kurioje, kaip žinia, filmuosis Ryanas Goslingas. Vyrai pasakoja, jog juos sieja keistas ryšys, leidžiantis vienas kitą suprasti iš pusės žodžių, o kartais ir visai be jų. „Mes taip puikiai suprantame vienas kitą, jog kartais atrodo, jog bendraujame telepatiškai ir skaitome vienas kito mintis“, – ne viename interviu užsiminė režisierius. Nauja kino pora užsimena ir apie pradėtą kurti klasikiniu vadinamo fantastinio filmo „Logan’s Run“ (1976) perdirbinį, kuris kino ekranus turėtų išvysti 2014-aisiais.
Dienomis jis (akt. Ryan Gosling) – patikimas darbuotojas, puikus lenktynininkas ir kaskadinių triukų meistras. Naktimis – šaltakraujis nusikaltėlis, žaidžiantis pavojingus žaidimus ir iš nusikaltimo vietų pasiimantis banditus. Jis ramus ir nekalbus, tačiau atgyja vos rankose pajutęs automobilio vairą. Vieną dieną vyrukas susipažįsta su kaimynystėje gyvenančia Iren (akt. Carey Mulligan), kurios vyras (akt. Oscar Isaac) atlieka bausmę kalėjime. Tokia pat tyli kaip ir jos kaimynas moteris, iš pirmo žvilgsnio, trapi tarsi krištolas, į lenktynininko gyvenimą įlieja spalvų ir įvairiapusiškumo. Deja, vystytis tolesniems kaimynų santykiams tiesiog nelemta. Iš kalėjimo grįžus Iren vyrui lenktynininkas atsitraukia ir ima ruoštis lenktynėms, tačiau vieną dieną supratęs, jog kriminalinė praeitis nepaleidžia žaviosios kaimynės vyro, ryžtasi įstoti į žaidimą ir imasi jam padėti. Vos vienas neteisingas žingsnis ir lenktynininkui tenka daryti tai, ką jis moka geriausiai – virtuoziškai sprukti nuo jo galvos trokštančių mafijos vadeivų.
Kraują kaitinanti atmosfera, puikus operatorinis darbas ir fantastiška Ryano Goslingo vaidyba, vainikuota pasakiška muzika, kine jau gruodžio 9 dieną.
„Visi už vieną ir vienas už visus!“ – šis legendinis Ato, Porto ir Aramiso šūkis praėjusį savaitgalį nuskambėjo ir mūsų šalies kino teatruose.
Spalio 14 d. į Lietuvą atkeliauja naujausia kultinio rašytojo Aleksandro Diuma romano ekranizacijos 3D versija. Naujųjų „Trijų muškietininkų“ režisieriaus bei prodiuserio Paulo W. S. Andersono trileriai visada pulsuoja nevaldoma energija, vaizdo efektų piruetais, akrobatiniais triukais ir beprotiška vaizduote.
Edvinas Pukšta apie filmą „Pjūklas VII: spąstai atgyja”. „Šiurpią baimę sėjantis, nejaukiai rangytis kėdėje verčiantis, garsiai rėkti skatinantis, košmariškuose sapnuose…