Search Results for: "traumos"
Šiuolaikinės lenkų rašytojos Magdalenos Tulli autobiografinė apysaka „Itališkos „špilkos“ – tai jau antroji šios autorės knyga, pasirodžiusi lietuviškai.
„Užteks jau „Kino pavasariui“ meno, atėjo laikas sportui“, – per „Kino pavasario“ dokumentinių filmų programos „Adrenalinas“ pristatymą juokavo ekstremalaus sporto atstovas Jonas Kriščiūnas . Be dramatiško pristatymo filmo „Snieglentininko istorija“, joje žiūrovai taip pat išvys kino juostas „Armstrongo melas“ („The Armstrong Lie“), „Banglentininkai“ („Storm Surfers“) ir „Bėgimas su buliais Pamplonoje“ („Encierro, Bull Running in Pamplona“).
Tiek daugelyje rizikingų triukų, tiek ir visai „lygioje vietoje“, reikalai gali pakrypti netikėta linkme. Ypač, kai kalba eina apie veiksmo filmo kūrimą. Tačiau toli gražu ne viskas patenka į ekranus. Kiek kitaip nutiko su nuotykių filmu „Tadas Blinda. Pradžia“, kur kelis nenumatytus ir scenarijuje kitaip aprašytus įvykius žiūrovai vis dėlto turės galimybę išvysti kino teatruose.
Aktoriai nebuvo drausti
„Džiaugiuosi, kad itin rimtų traumų pavyko išvengti, tačiau filmavimų metu matėme ne tik butaforinio kraujo. Daugiausia skausmo bei streso sukėlusi situacija įvyko filmuojant karieta važiuojantį Vidą Petkevičių. Jis netyčia užsikabino už vos pritvirtinto žibinto, tas nulūžo, o aktorius krito žemėn. Rezultatas – kraujuojanti koja bei sumušta galva. Nors jis atsisakė greitosios pagalbos, vėliau vis tik nuvežėme Vidą pas Mažeikių medikus“, – pasakojo įvykio liudininku tapęs filmo režisierius Donatas Ulvydas.
Pasak jo, tokiomis nelaimėmis dažniausiai nespekuliuojama. Pagal nerašytas kino kūrimo taisykles, įvykus traumoms privaloma aktoriaus paklausti, ar galima filme palikti šį dublį, ar perfilmuoti sceną iš naujo. Didelę patirtį kine turintis V. Petkevičius sutiko, kad minėtasis kadras patektų į filmą.
„Aktoriai tikrai savęs negailėjo, o filmuojant veiksmo filmą išvengti traumų beveik neįmanoma. Net ir patys profesionaliausi kaskadininkai jų patiria. Pavyzdžiui, vienam vyrukui, filmuojant didžiojo mūšio scenas, kuomet kiekviename kvadratiniame metre turėdavo tilpti po vieną žirgą ir kelis kareivius, pasibaidęs gyvūnas sužalojo koją. Dėl lėšų trūkumo nei aktoriai, nei filmavimo komanda nebuvo drausti, todėl kiekvienas sužeidimas ar nepasisekusi scena galėjo baigtis tikrai tragiškai“, – sakė prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Mantas dublerių atsisakė
Visose kovinėse scenose be dublerių pagalbos nusifilmavęs Tadą Blindą vaidinantis Mantas Jankavičius incidentų taip pat neišvengė. Nepaisant daugelio ant jo kūno likusių įdrėskimų bei įbrėžimų, teko ne tik pajusti riešo skausmą, bet ir netyčia sužaloti kitą aktorių. „Filmuojant vieną muštynių sceną Mantas turėjo suvaidinti, kad trenkia kitam veikėjui į veidą. Deja, pradėjus suktis kameroms ir aktoriams įsijautus į roles, smūgis išėjo tikras. Rezultatas – prakirstas antakis. Tačiau nenorėdamas įžeisti kolegų, nesakysiu, ar būtent šią sceną palikome filme, ar perfilmavome iš naujo“, – palikdamas intrigą pasakoja D. Ulvydas.
Anot režisieriaus, nuo jojimo skaudantis stuburas, mėlynės ant kojų ar sudraskyta nugara aktoriams buvo kone kasdienybė. Ilgainiui grimas turėdavo ne tik kurti personažo išvaizdą, bet ir slėpti vis daugėjančius sužeidimus.
„Tadas Blinda. Pradžia“ žiūrovams pasakos intriguojančią istoriją apie paprastą kaimo vaikį Tadą, kurio nerūpestingą gyvenimą aukštyn kojomis apverčia dvaro apylinkes sukrėtusios politinės intrigos ir jų sukelti neramumai. Pilnametystės vos sulaukusiam vaikinui tenka atsisveikinti su vaikystės svajonėmis ir prisiimti atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir už mylimų žmonių gyvybes. Mėgindamas suvokti savo vietą žiaurioje tikrovėje, Tadas atranda vertybes, dėl kurių verta gyventi ir mirti. Taip gimsta legenda apie svieto lygintoją Tadą Blindą.
Beveik 2 valandų trukmės nuotykinės juostos premjera Lietuvos kino teatruose įvyks jau rugsėjo 23 dieną.
Sveiki.Nuo pat mažens esu patyręs visų tipų smurtą… yač psichologinį… Man dabar 18 metų… Pasekmes jaučiu ir dabar – kankina nuotaikų kaita, didelis nepasitikėjimas savimi, blogi prisiminimai.. Jaučiu fobiją didelėm žmonių grupėm… Kartais galvoju apie savižudybę…Tai va noriu jūsų patarimo, kaip man įveikt blogus prisiminimus ir nepasitikėjimą. Lauksiu atsakymo… ačiū.
Vasarą visiems norisi mėgautis šiltojo metų laiko teikiamomis galimybėmis, planuoti išvykas, keliones, poilsį gamtoje ir tikrai nesukti galvos dėl sveikatos. Tačiau specialistai perspėja, kad ignoruodami netikėtai užklupusius sveikatos sutrikimus, rizikuojate ne tik prisišaukti rimtesnes bėdas, bet ir kaip reikiant paploninti piniginę.
Tikriausiai ne vienas iš mūsų kažkada esame nusipirkę šiek tiek per ankštus žieminius batus. Dar parduotuvėje pajutę, kad tvirtos odos batai veržia, dažnai numojame ranka tikėdamiesi, kad šie „prasitampys“. Tačiau gydytojas ortopedas tokias mintis veja šalin: „Nepirkite avalynės, kuri parduotuvėje nors kiek spaudžia: per tą laiką kol ją pratampote – rimtai sužalojate pėdas“.
Vienas garsus romano personažas yra pasakęs, kad visi žmonės mirtingi, tačiau niekas nežino, kada į jo pasaulį pasibels mirtis. Kažkas mirs paslydęs ant banano žievės, o kitas liks gyvas po rimtos galvos traumos. Siūlome paskaityti 10 trumpų istorijų apie žmones, kuriems pavyko apgauti mirtį
Artėjant šaltajam sezonui, organizmas darosi mažiau atsparus įvairiems susirgimams ar ligų paūmėjimams. Apie užklupusias ligas gali signalizuoti ir nagai. Nuolatinis nagų lūžinėjimas, jų spalvos ar formos kitimas neretai gali būti klaidingai siejamas su netinkamu nagų lako pasirinkimu ar kitais pašaliniais veiksniais.
Jei savo darbo dieną pradedate ir baigiate prie darbo stalo, tikėtina, kad raumenų stingimas, kaklo ir sprando skausmai, maudžianti nugara jums yra pažįstami. Kas trečias dirbantysis savo darbo dieną praleidžia sėdėdamas, todėl, natūralu, dalis raumenų nedirba, kita dalis gauna didesnes ir nuolatines apkrovas ir taip yra išvarginami. Sveikatos draudimo specialistai ir medikai vardina, kokios dažniausios sveikatos traumos kankina biurų darbuotojus ir kaip jų išvengti.
Sportas – sveikata! Turbūt šiuos žodžius kiekvienas (bent jau dauguma) girdėjo dar mokyklos laikais per kūno kultūros pamokas. Sakoma, jog sportas prailgina gyvenimą, juk sveikame kūne ir siela sveika…
Tačiau ar iš tikrųjų sportas visada užtikrina puikią sveikatą? O ir sporto šakų daugybė, ką geriausiai pasirinkti, kas būtų naudingiausia ir saugiausia? Žinoma, reikia sutikti, jog bet kurioje sporto šakoje galimos įvairios traumos, susižalojimai… Netgi nekaltai atrodantus šaškių žaidimas gali pakenkti sveikatai…
Bet kuriuo atveju, kiekvienais metais renkamos dešimt pavojingiausių pasaulyje sporto šakų. Dešimtukai kasmet nelabai keičiasi arba pasikeičia nežymiai. Tarp pavojingiausių sporto šakų daugiausia tų, kuriomis užsiima vyrai ir moterys.
Pavojingiausia moterims – palaikymo komados šokėja
Amerikoje, kur labai populiarus šis sportas, per metus suskaičiuojama apie 20000 rimtų traumų, kurias patiria komandų palaikymo šokėjos. Teigiama, jog yra didesnė tikimybė, jog per varžybas susižeis šokėja, o ne, pvz., krepšinio žaidėjas. Lūžusios kojos ar stuburo traumos – ne retenybė. Geras pasirodymas reikalauja aukų?
Regbis
Taip pat labai populiari sporto šaka Amerikoje, tačiau propaguojama ir kitose šalyse (taip pat ir Lietuvoje). Tai turbūt vienas žiauriausių kontaktinių žaidimų. Čia traumos tris kartus dažnesnės nei kariniuose susirėmimuose (!).
Plyšę raumenys, smegenų sukrėtimai, lūžę kaulai – tie žaidėjai sustoja tik tada, kai jau fiziškai nebegali toliau žaisti. Žinoma, tokiame sporte neapsieisi be kūno apsaugų, tačiau ir jos ne visada apsaugo.
Futbolas
Tai sporto šaka, kurioje dažniausiai patiriami smegenų sukrėtimai. Taip pat palyginti ne retai pasitaiko staigių mirčių. Futbolas yra viena iš sporto rūšių, kuriose įtraukiama ir galva, žaidžiama galva (ir čia kalbama tikrai ne apie mąstymą…).
Automobilių/motociklų lenktynės
Čia mirtys dažnos ir neišvengiamos, nes lenktynės neapsieina be didžiulio greičio (juk kitaip ir nebūtų lenktynės). Motociklininkai turi išlaikyti pusiausvyrą, važiuodami įvairiais keliais, posūkiais ir visa tai lydi beprotiškas greitis. O esant tokiam greičiui šalmas ar kitos apsaugos ne visada padeda.
Jojimas ant buliaus
Lipti ant nugaros toną sveriančiam įsiutintam gyvūnui turbūt tikrai labai drąsus žingsnis. Drąsus arba beprotiškas. Galbūt todėl Lietuvoje ši sporto šaka neprigijo. Kai kuriems šis žingsnis gali būti ir paskutinis.
Būti numestam keletą metrų – beveik būtinybė. Nors tereikia ant buliaus išsėdėti „tik“ (mažiausiai) aštuonias sekundes, tačiau įsiutęs gyvūnas visą tą laiką iš visų jėgų stengiasi numesti nepageidaujamą „svorį“. Tikriausiai tai pavojingiausios aštuonios sekundės pasaulyje.
Žirgų lenktynės
Žirgas – ne bulius ir jis nesistengia numesti raitelio, tačiau tai irgi viena pavojingiausių sporto šakų pasaulyje. Amerikoje iš 100000 dalyvių užfiksuotos 128 mirtys (žinoma, žirgų mirtys čia neįtraukiamos…).
Galbūt galima sakyti, jog tai nėra jau toks didelis skaičius, tačiau jei palyginsime šį sportą su kita taip pat pavojinga šaka – boksu, gali tekti pakeisti savo nuomonę. Idomu, jei žirgų sporte mirčių skaičius viršija šimtą, tai bokse iš 100000 dalyvių miršta 1-2.
Nardymas povandeniniuose urvuose
Dar viena šaka, priskiriama prie pavojingiausių pasaulyje. Didžiulis gylis, ledinis vanduo, neištirti požeminiai urvai, hipotermija, atsiskyrimas nuo nardymo komandos, menkas matomumas, oro trūkumas – tai tik keletas iš pavojų, tykančių vandenynų gelmėse. Nors nardytojai ir būna puikiai pasiruošę, apmokyti, tačiau ir jie neapsaugoti nuo šių grėsmių.
Dekompresija (slėgio sumažėjimas) gali sukelti problemų su stuburo smegenims, plaučiais, smegenims. Sakoma, jog pasisekę nardymai yra tie, iš kurių grįžtama.
Kopimas į kalnus/alpinizmas
Yra įvairių alpinizmo rūšių. Tai gali būti lipimas į uolas, snieguotais kalnais, taip pat kopimas, nešantis su savimi bagažą arba be jo ir pan. Galima ne tik paslysti, bet pavojų sukelti gali ir pasikeitusios oro sąlygos.
Būnant tokiame aukštyje, pagalbos gali tekti ir ilgiau palaukti, juk, pvz., medikų sraigtasparniui nusileisti ant uolos būtų sudėtinga. Hipoksija (deguonies trūkumas), hipotermija, nušalimai, pneumonija (plaučių uždegimas) – tai dažniausios alpinistų nelaimės. Net 179 alpinistai (iš 1300) žuvo, norėdami įkopti į garsųjį Everestą.
Ledo ritulys, golfas, slidinėjimas…
Čia tik gali sužeisti lazda, ar pastumti, bet gali trenkti žaidėją ir į apsauginę sienelę. Galbūt truputį keista, tačiau prie pavojingų šakų priskiriamas ir golfas. Nors atrodytų, jog nėra kontakto su kitu žaidėju, taigi ir traumų būtų galima išvengti.
Amerikoje per metus įvyksta apie 4000 mirčių golfo lauke. 5% dėl blogo oro (dėl žaibų!). Pavojingas yra ir banglenčių sportas (ne visada pasiseka „suvaldyti“, pvz., 6m. aukščio bangą), ir slidinėjimas, ir… tikriausiai visos sporto šakos.
Netgi begalinis noras turėti gražias kūno formas gali būti pavojingas, ne tik dėl galimų traumų, pvz., treniruoklių salėje, jei neteisingai atlieki pratimus, tačiau ir dėl per didelio noro pasiekti tobulybę. Juk kas per daug, tas irgi nesveika…
Taigi sportas ne visada suteikia sveikatos, kartais jis gali būti netgi labai pavojingas sveikatai. Net ir pati paprasčiausia ir nesudėtingiausiai atrodanti sporto šaka gali sukelti pavojų (dėl daugybės, galbūt kartais sunkiai paaiškinamų priežasčių). Tačiau, jeigu jau pasirenkate kažkokią sporto šaką, tuomet žinokite, „į kokią galerą jus velnias neša“ ir būkite atsargūs! Gerų rezultatų!