Search Results for: "studijos užsienyje"
Užsienio kalbų mokymasis, smalsumas, naujų kultūrų pažinimas, noras tobulėti ‒ tai bene dažniausi motyvai studijoms užsienyje, įsiūbuojantys nenumaldomą troškimą tęsti tarptautinės patirties maratoną. Taip nutiko ir Lietuvos edukologijos universiteto magistrantei Simonai Biveinytei. Pirmasis semestras praleistas Turkijoje pagal „Erasmus+“ programą prasitęsė iki metų studijų, dar vėliau ‒ studijos Ispanijoje ir planai tobulintis viename seniausių Europos universitetų Portugalijoje.
Po ekonomikos mokslų baigimo Vilniaus Universitete studijas Vokietijoje tęsęs žinomas finansų analitikas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad studijos užsienyje yra puikus būdas jaunam žmogui išbandyti save ne tik studijuojant ir gilinant savo žinias, bet ir tampant tvirtesne, savarankiškesne asmenybe.
„Tai yra galimybė pamatyti pasaulį kitomis akimis – pažinti kitą šalį, kitas tradicijas, kitokį požiūrį į problemas“, – teigia G. Nausėda.
Universitetai turėtų būti atviri visuomenei, skatinti socialinį teisingumą ir nuolatines mokymo formų inovacijas, sako Europos nuotolinio ir e. mokymosi tinklo (EDEN) prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto direktorė, Edukologijos katedros docentė dr. Airina Volungevičienė. Šiemet šis institutas pristatė nematytą naujovę – atviras elektronines studijas, leidžiančias visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu, prisijungus internetu iš bet kurios patogios vietos.
Anglų kalbos akademija „AMES“ ne vienerius metus konsultuoja moksleivius ir jų tėvus, kokias užsienio studijas rinktis. Čia galima pasiruošti ir išlaikyti tarptautinius anglų kalbos egzaminus, sužinoti apie mokymosi sistemas anglakalbėse šalyse, pateikti paraiškas stipendijoms JAV, kvalifikuotai parašyti motyvacinį laišką, kurio reikalauja universitetai.
Marija Labokaitė (25 m.), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Anglų filologijos 4 kurso studentė, baigusi vidurinę mokyklą ilgai ieškojo savęs. Išmėgino medicinos, teologijos studijų programas, tačiau galiausiai nusprendė studijuoti anglų filologiją. Mergina suprato, kad šios studijos leis jai įgyvendinti svajonę keliauti ir studijuoti įvairiose pasaulio šalyse, kad geros užsienio kalbos žinios atvers kelius į tolimesnes studijas užsienyje. Domėjimasis naujomis kultūromis, užsienio kalbomis, religijų įvairove Mariją paskatino pasinaudoti galimybe ir išvykti Dvišalių mainų studijoms Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Baigiant mokslus ar studijas Lietuvoje, aktualūs ir vis dažniau girdimi klausimai: kokiame universitete toliau studijuoti, kokį užsienio universitetą rinktis… Norėdami palengvinti jūsų apsisprendimą, pateikiame universitetų užsienyje reitingą. Taip pat pateikiame svarbius faktus apie studijų užsienyje galimybes, apie tai, ko reikia norint įstoti į užsienio universitetus, stojimų į užsienį žingsnius ir pan.
„Kad ir kur gyvenčiau, kad ir su kuo bendraučiau ar ką veikčiau, esu lietuvis ir tuo didžiuojuosi“, – sako užsienyje jau ne vienerius metus gyvenantis Justas Balčiūnas. – Londone taip pat daug lietuvių, su kuriais palaikau ryšį. Visi mes turime vieną bendrą bruožą – Lietuvą. Mano tėvai, giminės, draugai gyvena Lietuvoje. Juos dažnai aplankau.“
Vis daugiau moksleivių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, pasirenka studijas užsienyje. Net apie 1.8 mln. jaunimo renkasi studijas užsienyje ir netgi dešimtadalis iš jų pirmenybę teikia mokslui Vokietijoje. Žinoma, priežasčių yra daug – studijos Vokietijoje pasižymi patrauklumu bei gera kokybe, atitinkančia tarptautinį lygį. Jos jungia šimtametes tradicijas su moderniomis technologijomis. Vokietijos mokslą garsina ir faktas, kad beveik kasmet Vokietijos arba joje dirbantys kitų šalių mokslininkai yra nominuojami Nobelio premijai. Pagrindiniai aukštojo mokslo laipsniai, kaip bakalauras, magistras; studijos anglų kalba, galimybė kaupti kreditus, patogi atsiskaitymo forma, sąlygos keisti studijų profilį, pereiti iš vienų studijų į kitas pateikia užsienio studentams plačią pasirinkimo galimybių skalę.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų apklausą apie studijų tęsimo aukštesnėje studijų pakopoje perspektyvas, paaiškėjo, kad beveik trečdalis bakalauro diplomą šiemet įgijusiųjų ketina ir toliau tęsti studijas, 2/3 iš jų rinksis studijas Lietuvoje, 68 proc. ketina darbo ieškotis pagal įgytą specialybę ir 63 proc. absolventų teigė, jog jų mėnesinės pajamos neviršija 500 Lt.
Ketinantys tolimesnes studijas rinktis ne Lietuvoje, dažniausiai planuoja studijuoti Anglijoje, Danijoje, Norvegijoje, Olandijoje ar Vokietijoje. Absolventai nurodė, kad tokį jų apsisprendimą nulėmė geresnės galimybės įsidarbinti baigus studijas, studijų kokybė, pasaulyje pripažįstamas diplomas bei mažesnė studijų kaina. Beveik trečdalis planuojančių rinktis studijas užsienyje nurodė, kad ketina likti dirbti toje šalyje ir po studijų baigimo.
LSAS pastebi tai, jog trečdalis absolventų teigė nesvarstantys galimybės tęsti studijų magistrantūroje. Beveik pusė iš jų savo apsisprendimą motyvuoja per didele studijų kaina bei prasta jų kokybe, o daugiau kaip penktadalis absolventų išvis neturi poreikio arba noro siekti magistro laipsnio. Apklaustieji absolventai, ketinantys studijas tęsti Lietuvoje nurodo, kad tokį sprendimą lemia nenoras palikti artimuosius, siekis likti gimtoje šalyje bei užsienio kalbos žinių trūkumas.
„Pastebime, jog daugėja norinčių išvykti studijuoti į tam tikras šalis: palyginus su praėjusias metais absolventų, ketinančių išvykti tęsti studijas į Daniją padaugėjo nuo 13,1 proc. iki 15 proc., o norinčių išvykti į Norvegiją beveik trys kartus daugiau – 8 proc. Šios išvykimo tendencijos aiškiai siejasi ir su didelės dalies absolventų išsakyta nuomone, jog studijos yra per brangios, tuo tarpu Danijoje, Norvegijoje už studijas mokėti nereikia.“ – sako LSAS prezidentė Ieva Dičmonaitė. „Akivaizdu, jog išlaikant esamas tendencijas bei studijų kainas Lietuvos aukštosiose mokyklose ir toliau prarasime dalį išsilavinusio jaunimo. LSAS ragina kuo skubiau imtis atitinkamų priemonių, skatinančių jaunus žmones ateitį kurtį Lietuvoje bei pagaliau įgyvendinti skambias frazes, deklaruojančias mokslo svarbą valstybėje.“
Respondentai, nurodę, jog išvažiuoja dirbti į užsienį, teigė jog likti gyventi ir dirbti Lietuvoje paskatintų didesnis darbo užmokestis, geresnės darbo suradimo perspektyvos bei galimybės įsidarbinti pagal specialybę. Užsienyje darbo ieškotis ketina dešimtadaliu daugiau absolventų nei praėjusiais metais. Taip pat dešimtadaliu daugiau absolventų, t.y. 49 proc., teigė, jog šiuo metu nedirba bei to nedarė studijų laikotarpiu.
Nors Lietuvoje studijuoja tikrai didelis skaičius jaunimo, dėl nedidelių stipendijų jiems išgyventi yra labai sunku. Tad turbūt naujo tyrimo rezultatai nieko nenustebino. Nes valgyti nori visi, net ir studentai. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) įgyvendinto IV-ojo tarptautinio „Eurostudent“ tyrimo duomenimis studentų uždirbamų lėšų pakaktų padengti vos 36 proc. mėnesio išlaidų, studentai mokymuisi skiria ketvirtadaliu mažiau laiko nei numatyta studijų programose ir tik 46 proc. studentų studijos yra svarbesnės nei kita veikla. Tarptautinis tyrimas „Eurostudent“ kas trejus metus vykdomas 25-iose Europos šalyse, siekiant atskleisti pagrindines Europos studentų socialines ir ekonomines aplinkybes, studentų gyvenimo sąlygas, mobilumo, studijų kokybės bei kitus aspektus.