Search Results for: "spektaklis pagal Dostojevskį"
Š. m. birželio 21 d., Valstybinio jaunimo teatro „Salėje 99“ įvyko premjera „Apsėdimas“. Spektaklį pagal rusų literatūros klasiko Fiodoro Dostojevskio romaną „Broliai Karamazovai“ kūrė jaunosios kartos režisierius Povilas Makauskas. LMTA teatro režisūros magistro studijas tęsiantis menininkas yra režisieriaus Gintaro Varno mokinys. Premjeros dieną jį kalbino teatro literatūrinės dalies vedėja Gintė Jokubaitienė.
Balandžio 10 d. 19 val. Juozo Miltinio dramos teatras svečiuosis Vilniuje Keistuolių teatre. Panevėžiečiai pristatys daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukusį Rolando Augustino A. režisuotą spektaklį „Hanana, KELKIS IR EIK“, pagal Germano Grekovo pjesę „Hanana“.
Sausio 25 d. 18 val. J.MILTINIO DRAMOS TEATRAS svečiuosis Valstybiniame Jaunimo teatre. Panevėžiečiai pristatys daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukusį Rolando Augustino A. režisuotą spektaklį „HANANA, KELKIS IR EIK”, pagal Germano Grekovo pjesę „Hanana“.
Pjesės veiksmą spektaklio kūrėjai perkėlė į šiandieninės Lietuvos tikrovę, nes jo aprašyta šeimos kasdienybė tiksliai sutampa su lietuviško kaimo realijomis. G.Grekovas šia savo pjese tęsia ciklą pasakojimų apie gyvenimo posūkius, kuriuos galima sutikti ir Gorkio, ir Dostojevskio kūryboje. Pasakodami šią natūralistinę istoriją apie žmones, atsidūrusius kone ant susinaikinimo ribos, kūrėjai siekė parodyti veikėjų paveiksluose dar išlikusią emocinę šilumą, mielaširdystę, atjautą ir žmogiškumą. Todėl tragiškos buitinės scenos neretai atrodo tragikomiškai, o spektaklio pabaiga lieka „atvira“ vilčiai ir tikėjimui dvasiniu atgimimu.
Spektaklyje „Hanana, kelkis ir eik“ Kauno valstybinio dramos teatro aktorė Inesa Paliulytė sukūrė Liudos Hananos personažą. Ji šmirinėja tarp apgirtusių, apkvaitusių, apkurtusių ir apakusių namiškių, murmėdama po nosimi, tuščiai berdama žodžius tarsi pati sau. Į jos vyrą, užguitą ir bebalsį stulbinamai įsikūnijo aktorius Algirdas Paulavičius. Vos porą frazių per spektaklį sumurmėjęs aktorius vienas įdomiausių veikėjų, įrodančių, kad personažo svarba priklauso ne nuo scenoje praleisto laiko. Savo kūnu ir veidu jis atskleidė daugiau nei galima pasakyti žodžiais. Sudėtingas alkoholiko ir ligoto sūnaus Stasiuko Hananos vaidmuo teko aktoriui Vidmantui Fijalkauskui. Jis išgyvena lyg ir ne savo, o perskaitytų knygų, žurnalų ir televizijos ekrano herojų likimus. Despoto vaidmenį kuriantis aktorius, nuolat siautėjantis ir gąsdinantis aplinkinius, spektaklio atomazgoje išgyvena nušvitimą.
Įnamio bei Liudos meilužio vaidmenį sukūrė Rimantas Teresas. Spalvingos ir Hananų šeimos kaimynės Janina (Lolita Martinonytė, Eleonora Koriznaitė) ir Zina (Ligita Kondrotaitė). Janina nesibaido imtis įvairiausių priemonių, kad įsikabintų į gyvenimą, o Zina taškosi keiksmažodžiais, vilki neskoningais drabužiais ir jos galvoje nuolat sukasi mintys, kaip paveržti kaimynės meilužį. Iš kalėjimo grįžęs sūnus paklydėlis – aktorius Vytautas Kupšys – su cigarete dantyse ir kalašnikovo automatu krepšyje puikiai įkūnijo „zeko“ vaidmenį. Jo atėjimas sugriauna iki šiol vyravusį gyvenimą su didžiuliu trenksmu ir atneša sumaištį bei pakeičia likimus.
Spektaklio kūrybinė komanda – tarptautinė, ryški, patyrusi, galinti pasigirti įvairių festivalių ir konkursų prizais bei apdovanojimais. Scenografiją spektakliui sukūrė Rygos Dailės teatro meno vadovas, dailininkas Martinšas Vilkarsis.
Spalio pradžioje Vilniuje rodytas šis spektaklis sulaukė puikių vertinimų. Konstantinas Borkovskis savaitraštyje „7 meno dienos“ rašė, jog “dar neteko matyti spektaklių, tokių buitiškų ir natūralistinių, kuriuose būtų tiek kepama, verdama ir geriama. Čia pat kepama ir valgoma tikra kiaušinienė, minkoma tešla, malama mėsa ir iš viso to lipdomi koldūnai, kurie verdami ir čia pat „suvalgomi“. Teatrinė „degtinė“ liejasi per kraštus, kaip pagrindiniai gyvybės syvai, kaip sakralinis vanduo, kaip suskystintas fetišas, kurį vieną išpažįsta ir kuriam tarnauja visi iki vieno šios platformos gyventojai.
Spektaklis buvo pristatytas režisierės Dalios Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalyje, kuriame autoritetinga teatralų komisija ir Dzūkijos krašto žiūrovai net 3 nominacijas skyrė Juozo Miltinio dramos teatrui už spektaklį „Hanana, kelkis ir eik“, rež. Rolandas Augustinas A.
Diplomu „Už teatrinę drąsą“ apdovanotas Germano Grekovo „Hanana, kelkis ir eik“ režisierius Rolandas Augustinas A.
Diplomu „Įtaigiausias vaidmuo“ už sukurtą Liudos Hananos vaidmenį apdovanota aktorė Inesa Paliulytė.
Diplomu „Geriausias personažas be žodžių“ už sukurtą Juozo Hananos vaidmenį apdovanotas aktorius Algirdas Paulavičius.
Sausio 25 d. 18 val. spektaklis „Hanana, kelkis ir eik“ bus rodomas Valstybiniame Jaunimo teatre.
Daugiau informacijos www.miltinio-teatras.lt
Lietuvos teatro sąjunga vasaros pradžioje paskelbė net du konkursus, kurie kaip tikimąsi taps viena iš kasmetinių veiklų, skirtų jaunųjų scenos menininkų kūrybos skatinimui. 2013 metų rudens sezonas kaip ir praėjusiais metais turėtų pasibaigti „Aktorių duetų konkursu“ ir „Jaunojo režisieriaus eksperimentu“.
Gegužės 5–11 dienomis Vilniuje vyks XIV tarptautinis universitetų teatrų forumas „Sustabdytos akimirkos“. Publika išvys Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Ispanijos, Rumunijos, Šveicarijos ir JAV studentų spektaklius. Visi forumo renginiai nemokami.
Balandžio 26 ir 27 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) didžiojoje scenoje įvyks dešimtoji 72-ojo sezono premjera. Spektaklį pagal Dantės Alighierio “Dieviškąją komediją” pristatys režisierius Eimuntas Nekrošius. „Dieviškoji komedija“ – tai teatro „Meno fortas“ ir LNDT koprodukcija.
Kauno valstybinis dramos ir Lietuvos nacionalinis dramos teatrai atnaujino tradiciją keistis gastrolėmis. Šiemet abu teatrai vienas pas kitą svečiuojasi gegužę: LNDT spektakliai Kaune rodomi gegužės 4–6 d., o KVDT Vilniuje gastroliuoja gegužės 11–15 d. Kiekvienas teatras savo publikai svečiuose pristato po 6 spektaklius – tiek spektaklių vienu metu teatrai „sukeitę“ nebuvo nuo 2002 m.
Su įdomiausiais ir geriausiais savo spektakliais gastroliuoti kitame mieste – abiejų teatrų aktoriams ne tik nostalgiją kelianti tradicija, bet ir jaudinantis susitikimas su kitaip reaguojančia publika.
Žiūrovams – tai puiki proga pamatyti kiek kitokią vaidybą, seniai matytus ar išvis nematytus aktorius, praplėsti teatrinių patirčių horizontus. „Visus tuos metus, kol nevyko apsikeitimai gastrolėmis, jautėme uždarumą, netgi hermetiškumą, kai tarp teatrų nevyksta keitimasis kūrybine informacija. Trupėms tai žalinga – taip po truputį tampame provincialais, nematome visos Lietuvos teatrinių krypčių, nežinome, kur einame“, – kūrybinę gastrolių naudą įvardija Auksinio scenos kryžiaus laureatė aktorė Daiva Stubraitė.
Apsikeitimo gastrolėmis tradiciją laikas nuo laiko nutraukiančios ekonominės ar politinės aplinkybės, turbūt niekada neištrins iš atminties geriausių momentų, kuriuos dovanoja teatrų gastrolės tiek žiūrovams, tiek aktoriams. „Artėjant gastrolėms užplūsta nuostabūs jausmai – tai ne tik gražus abiejų teatrų jubiliejinių sezonų užbaigimas, primenantis „senus gerus laikus“, bet ir unikali galimybė Kauno trupei vaidinti didžiojoj scenoj, kol rekonstruojama mūsų scena“, sako Kauno valstybinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.
Jam antrina ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis: „Šios gastrolės – nepaprastos. Po keliolikos metų pertraukos atnaujiname glaudų svarbiausių Lietuvos teatro scenų bendradarbiavimą, juk jau kurį laiką tokio mąstelio apsikeitimo scenomis nebuvo. Svarbiausia, kad šios gastrolės taptų naujos perspektyvos, naujo kultūrinio bendravimo užtaisu. Juk visi esame „bendro katilo“ dalis, todėl turime ne tik sveikai konkuruoti, bet ir telktis, dirbti išvien.“
Į Kauną – monospektaklių ir nacionalinės dramaturgijos puokštė
Nors Kauno dramos teatras Didžiosios scenos kol kas neturi, LNDT pavyko suformuoti tikrai įdomią gastrolių programą iš kamerinių spektaklių. Kauno publikos numylėtiniai Valentinas Masalskis ir Birutė Marcinkevičiūtė-Mar ištikimi savo repertuarui. Kaune mažai kam matytas Patricko Süskindo „Kontrabosas“ – gurmaniškam vokiečių dramaturgijos mylėtojų skoniui. V. Masalskio režisuotą monospektaklį vaidina aktorius Šarūnas Puidokas. Tuo tarpu Birutė Mar savo monospektaklyje „Unė“ dar kartą kauniečiams primins iš jų miesto kilusios Holivudo aktorės Unės Babickaitės istoriją, o jos inscenizuotame Alessando Barico „Šilke“, kuriame kartu su B. Mar vaidina Gediminas Storpirštis ir džiazo dainininkė Andrė Pabarčiūtė, išvysime ir išgirsime poetiškai, šilku šlamantį šokio judesį, baltą muziką, subtilų jausmų „šilką“ ir po juo slypinčią paslaptį.
Vieno įdomiausių lietuvių rašytojų Antano Škėmos „Saulėtos dienos“ nukels Kauno teatro mylėtojus į Lietuvos praeitį, kuri anot režisierės Ramunės Kudzmanaitės, „kuo ilgiau gyveni, tuo artimesnė atrodo“. Panašiai pasijusime ir Sigito Račkio režisuotame Romualdo Granausko „Duburyje“. Tai klasikinio lietuviško romano inscenizacija, įdomi dar ir tuo, kad nukelia žiūrovą į gilų sovietmetį, kur kasdienybė dažnai skamba rusų kalba. Tuo tarpu, dokumentinėje pjesėje ir to paties pavadinimo spektaklyje „Bunkeris“ rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis mus grąžina į lemtingą Lietuvos istorijos momentą, kai daugeliui teko rinktis – būti ištikimam Lietuvos nepriklausomybės idėjai, ar vardan ramesnės ateities, parsiduoti priešams ir išduoti draugus.
Kaune svečiuosis ir vienas naujausių LNDT projektų – garsaus suomių režisieriaus Kristiano Smedso teatrinis eksperimentas „Liūdnos dainos iš Europos širdies“. Visus pagal F.Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“ sukurto spektaklio vaidmenis scenoje be šviesų ir dekoracijų atlieka aktorė Aldona Bendoriūtė, o spektaklis skirtas tiksliai 27 žiūrovams. Vilniaus publikos įvertintą emocingą monospektaklį gali stebėti ir lietuviškai nesuprantantys žiūrovai – „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ sinchroniškai verčiamos į anglų kalbą.
LNDT scenose – rinktinis kauniečių repertuaras
Gerą nacionalinės dramaturgijos dozę kauniečiams „suleisiantis“ Nacionalinis dramos teatras į savo sales priims geriausius pastarųjų dviejų sezonų KVDT spektaklius. Tai – ir Auksinį scenos kryžių aktorei Tomai Vaškevičiūtei pelnęs spektaklis „Laimingi“ pagal Friedricho von Schillerio „Klastą ir meilę“, kuriuo režisierius Artūras Areima kreipiasi į atsakomybės už ištartą ar parašytą žodį nebežinančią SMS kartą. Tai pačiai kartai savo spektaklius adresuoja ir jaunu režisieriumi senokai nebenorintis vadintis Agnius Jankevičius, Kauno dramos teatre bandantis sukurti trilogiją pagal kanadiečio Daniel Danis pjeses. Šio sezono pradžioje jo pastatyti „Akmenų pelenai“ – šiuolaikiškai poetiškas, vizualus (scenografė Laura Luišaitytė nominuota Auksiniams scenos kryžiams) monologų spektaklis apie meilę, kuri reikalinga tam, kad galėtum gyventi toliau.
Vilniaus publikos išbandymo laukia ir režisūrinis aktoriaus Ričardo Vitkaičio debiutas prancūziškoje Jeano Dello ir Geraldo Sybleyraso komedijoje „Tegyvuoja Bušonas!“. Be proto juokingos situacijos, puikūs vaidmenys ir viena aktualiausių – ES paramos „įsisavinimo“ – temų žaibiškai išpopuliarino šią komediją Kaune. Ne mažiau populiarūs ir režisieriaus Rolando Atkočiūno statyti serbų dramaturgės Biljanos Srbljanovič „Skėriai“, kuriuose Gorano Bregovičiaus muzikos ritmu skleidžiasi šeimyninės istorijos, kurių tema – tėvų ir vaikų ryšio trapumas.
Kauno dramos teatras į Vilnių atveža ir čia jau populiarios Keistuolių teatro režisierės Agnės Sunklodaitės spektaklį „Kiškis pabėgėlis“. Linksmas muzikinis spektaklis vaikams rimta emigracijos tema ne mažiau aktualus ir tėvams. Pagal Liudviko Jakimavičiaus knygą „Lapė ir kaliošai“ pastatyto spektaklio programėlę-žaidimą lydi kompaktinėje plokštelėje įrašyta muzikinė pasaka.
Primename, jog kauniečių spektakliai LNDT scenoje svečiuosis gegužės 11–15 dienomis, o LNDT Kaune gastroliuos jau nuo šiandienos (gegužės 4–6 d.). Daugiau informacijos apie bilietus bei tikslus gastrolių repertuaras – www.teatras.lt ir www.dramosteatras.lt
Oskaro Koršunovo teatras baigia savo 11-ąjį sezoną spektakliais „Dėdė Vania“ (rež. Eric Lacascade) ir „Vaidinant auką“ (rež. Oskaras Koršunovas), kuriuose ryškius ir reikšmingus vaidmenis sukūrė aktorius Vaidotas Martinaitis (42 m.).