Search Results for: "skandinavija"
Jei kas dieną nedirbate su keliomis logistikos kompanijomis, greičiausiai šių faktų tikrai nežinosite. O vertėtų. Juk logistikos rinka Lietuvoje yra išvystyta itin aukštu lygiu. Esame žinomi visoje Europoje dėl savo puikios geografinės padėties ir kvalifikuotų vežėjų. Dėl šių priežasčių turėtume daugiau domėtis krovinių pervežimu.
Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ pristato naują konkursinę programą „Baltijos žvilgsnis“. Tai vaidybinių ir dokumentinių filmų konkursas, kuriame pagrindinis apribojimas – geografinis – konkurse bus kviečiami dalyvauti filmai, sukurti Baltijos jūros regiono šalyse.
Kėdė – šiems laikams įprastas baldas, kurį galima rasti kiekvienuose namuose ne taip ir seniai buvo padėties visuomenėje simbolis. Žmogui, nepriklausančiam aukščiausiajam luomui, kėdė nebuvo prieinama.
Dar niekada nebuvau koncerte, kur tiek daug skandinaviškų megztukų.
Si Hawkinso vizito Vilniuje metu, trumpai su juo pasikalbėjome apie tai, ką Lietuvos muzikantams reikėtų daryti, kad jie būtų pastebėti užsienyje.
Planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo ir artimųjų sauga dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios gali apkartinti atostogų metu patirtus įspūdžius ar sukelti ilgalaikius negalavimus. Infekcinių ligų rizika yra susijusi su daugybe veiksnių: kokiu transportu keliaujama, kokia šalis lankoma, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur ir kiti kelionės ypatumai.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad, planuojant kelionę, į sveikatos priežiūros įstaigas, rekomenduojama kreiptis iki kelionės pradžios likus ne mažiau 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui po skiepijimų susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei kelionę suplanavote vėlai ir iki jos liko mažiau nei 4 sav., patariama vis tiek kreiptis į gydytoją, kadangi kai kuriais atvejais vakcinacija gali būti atliekama ir likus mažiau laiko. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, įvežtiniai pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai Europos Sąjungos šalyse registruojami kasmet. Pastaruoju metu padažnėjus tarptautinėms kelionėms, bendradarbiavimui tarp šalių ir susitikimams, gali padidėti užkrečiamųjų ligų įvežimo į Lietuvą rizika.
Poliomielitas
Didžiausia rizika susirgti poliomielitu yra Pakistano, Indijos, Nigerijos ir Afganistano teritorijose.
PSO žiniomis, 2011 metais viename Kinijos regione diagnozuota 18 pirmojo tipo laukinio poliomielito viruso atvejų. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad poliomielito virusas, plintantis Kinijoje, yra susijęs su Pakistane cirkuliuojančiu šios ligos atveju.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad kol poliomielito virusas plinta, vykstantieji į minėtas šalis turėtų pasiskiepyti. Kūdikiai ir vaikai vakcinuojami pagal skiepų kalendorių, o suaugusiems, skiepytiems anksčiau, ir besirengiantiems keliauti į endemines teritorijas, prieš kelionę skiriama viena vakcinos dozė.
Difterija
Difterija paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl ilgalaikio planinio skiepijimo retai nustatoma ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. XX a. 10-ajame dešimtmetyje difterijos epidemija buvo registruota Rytų Europos šalyse.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2011 metais Švedijoje diagnozuotas pirmas per pastaruosius penkerius metus difterijos atvejis. Šia sunkia infekcine liga susirgo 11 metų mergaitė, kilusi iš Somalio.
Paskutinį kartą difterijos atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 2011 metų spalio pradžioje– susirgo Vilniaus rajono gyventojas. Prieš tai ši liga Lietuvoje buvo diagnozuota tik 2008 m. Tuomet buvo užregistruoti du susirgimai, kurių vienas, deja, baigėsi mirtimi. Nors difterija dėl ilgalaikio planinio skiepijimo pastaraisiais metais reta liga Europoje ir mūsų šalyje, Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, vertinama, kaip didelės šios ligos rizikos šalis. Pagrindinės difterijos ir stabligės prevencinės priemonės–profilaktiniai skiepijimai. Vaikai vakcinuojami pagal skiepų kalendorių, suaugusiesiems pakartotiniai skiepijimai rekomenduojami kas 10 metų. Taigi, 26 (paskutinį kartą skiepytam 16 metų) metų asmuo turėtų pasiskiepyti palaikomąja doze, kuri finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, kas 10 metų. Norintiems vakcinuotis asmenims, patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Cholera
Didžiausias choleros paplitimas registruojamas Azijoje ir Pietų Amerikoje.
Šių metų žiemą prancūzui, grįžusiam iš Dominikos Respublikos, Paryžiuje diagnozuota cholera. Viešnagės svečioje šalyje metu ligonis vengė abejonių keliančio maisto ir gėrimų, neturėjo tiesioginio sąlyčio su cholera sirgusiais asmenimis, tačiau viešbutyje valgė austrių, gėrė kokteilius, kurių paruošimo sąlygos nebuvo žinomos. 2011 metais ši liga užregistruota Mariupolio uostamiestyje, esančiame pietryčių Ukrainoje. Nustatytas sukėlėjas – Vibrio cholerae O. Ukrainos sveikatos priežiūros institucijos duomenimis, ligoniai galėjo susirgti cholera valgydami užkrėstą žuvį. Sukėlėjai nustatyti nuotekų vietose, kuriose ir buvo sugautos žuvys, vėliau naudotos maistui.
Pasiutligė
Pasiutligė paplitusi visame pasaulyje, išskyrus Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, Australiją, Naująją Zelandiją, Japoniją. Daugiausia mirties nuo šios ligos atvejų registruojama Afrikoje ir Azijoje (55 tūkst. mirties atvejų per metus). ULAC 2011 m. žiniomis, Portugalijoje buvo diagnozuotas ir laboratoriškai patvirtintas susirgimas pasiutlige. Ligonė viešėjo savo gimtojoje šalyje Bisau Gvinėjoje, kuri yra šios užkrečiamosios ligos endeminė zona. Pasiutligė yra mirtina liga, jeigu laiku nesuleidžiama šios infekcijos vakcina, o kai kuriais atvejais būtinas net pasiutligės imunoglobulinas. Tuo tarpu per pastaruosius dešimt metų mūsų šalyje nuo pasiutligės mirė du žmonės.
Dengė karštligė
Per paskutinius dešimtmečius Dengė karštligė labiausiai paplito Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (Meksikoje, Karibų jūros salyne, Kolumbijoje, Bolivijoje, Ekvadore, Venesueloje, Brazilijoje, Paragvajuje).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad 2011 m. epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog Dengė karštlige sirgęs vilnietis Brazilijoje buvo sugeltas uodų ir pirmuosius ligos požymius pajuto dar būdamas svečioje šalyje, tačiau medicinos pagalbos į vietinius gydytojus nesikreipė. Grįžęs į Vilnių, apsilankė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje, kur jam buvo įtarta ir kliniškai nustatyta ši liga. Vokietijos Roberto Kocho institutas, atlikęs kraujo serologinius tyrimus, patvirtino Dengė hemoraginės karštligės infekciją.
Hepatitas A
Hepatitas A yra pasklidęs visame pasaulyje, ir pagal šios ligos paplitimo rodiklius, pasaulio šalys skirstomos į didelio hepatito A endemiškumo šalis (Afrika(Egiptas, Tunisas, Marokas), Pietų Amerika, Azija (Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europa) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europa, Šiaurės Amerika, Japonija).
Vilniaus mieste 2010-2011 metais užregistruoti 8 virusinio hepatito A atvejai, du iš jų– įvežti iš Egipto ir Tadžikistano. Tačiau infekcijos šaltinis nenustatytas.
Didelę riziką susirgti turi asmenys, keliaujantys į didelio hepatito A endemiškumo šalis, ypač jei šiose šalyse ketinama gyventi ilgai, o būsimos gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos higienos, galimybės vartoti saugų geriamąjį vandenį ir maistą. Užsikrėsti hepatitu A galima ir buitinio kontakto metu, naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais, kartu su sergančiuoju rūkant vandens pypkę, maudantis baseinuose. Vienintelis šios infekcijos šaltinis–sergantis žmogus. Susirgti šia liga pakanka net mažos užkrato dozės. Pagrindinės hepatito A profilaktikos priemonės yra vakcinacija ir higienos laikymasis.
Geltonasis drugys. Meningokokinė infekcija
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad asmenims, keliaujantiems į egzotiškas užsienio šalis, būtina laikytis vakcinacijos rekomendacijų. Norint išvengti užkrečiamųjų ligų ir jų įvežimo iš kitų kraštų, patariama skiepytis nuo meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, hepatito A ir B, vidurių šiltinės, geltonojo drugio. Privalomuosius skiepus (nuo geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos) rekomenduoja Tarptautinės sveikatos taisyklės.
Apsikrėsti geltonuoju drugiu didžiausia rizika kyla kai kuriose Afrikos bei Centrinės ir P. Amerikos šalyse. Vakcinuojant nuo geltonojo drugio, siekiama dviejų tikslų: apsaugoti asmenis nuo susirgimo geltonuoju drugiu ir išvengti šios ligos įvežimo iš svetimų šalių.
Meningokokinės infekcijos vakcina privaloma piligrimams vykstantiems į Meką, keliaujantiems po Saudo Arabiją, taip pat patariama skiepytis vykstantiems į kai kurias pietuose nuo Sacharos esančias Afrikos šalis, priklausančias vadinamajam „meningokokiniam diržui“ (nuo Senegalo iki Etiopijos). Vakcinuojama vieną kartą, po kurio imunitetas susidaro trejiems metams. Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime. Skiepijimų pažymėjimai reikalingi tiems asmenims, kurie keliauja į kokios nors infekcijos endeminę teritoriją ir privalo turėti tarptautinį skiepijimo pažymėjimą, įrodantį, kad yra pasiskiepiję nuo konkrečios ligos, kitu atveju į tą valstybę gali būti neįleidžiami.
Keliaujant su mažais vaikais, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja juos papildomai vakcinuoti nuo vėjaraupių ir rotavirusinės infekcijos.
Maliarija
Iš parazitinių tropinių ligų lietuviai į gimtinę dažniausiai įveža maliariją, tačiau pasitaiko ir kitų retų ligų.
Gyvybei grėsmingiausios maliarijos formos labiausiai paplitusios Subsacharinėje Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje. Į Lietuvą maliarija dažniausiai įvežama iš Afrikos.
ULAC duomenimis, per 2001-2010 m. dėl nereguliariai vartojamų chemoprofilaktinių vaistų, nepakankamos apsaugos nuo uodų, įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 41 asmuo, iš jų 3 žmonės mirė. Praėjusių metų pabaigoje į Klaipėdos universitetinę ligoninę paguldytas vyras, kuriam buvo diagnozuota tropinė maliarija. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis metų pradžioje buvo išvykęs į Afriką, tačiau šios ligos profilaktikai vaistų nevartojo. Vilniaus visuomenės sveikatos centras šiemet užregistravo maliariją jaunam vyrui, grįžusiam iš Gvinėjos. Žmonės, vykdami į didelės maliarijos rizikos šalis, turi žinoti, kad ši liga– grėsminga gyvybei liga.
Leišmaniozė
Leišmaniozė yra tropinis susirgimas, nes labiausiai paplitusi šilto ir karšto klimato regionuose, kur vyrauja moskitai, pernešantys šios ligos sukėlėjus. Leišmaniozė registruojama 88 pasaulio šalyse, iš kurių–72 besivystančios. Daugiau kaip 90 proc. visų vidaus organų leišmaniozės atvejų registruojama Indijoje, Bangladeše, Nepale, Sudane ir Brazilijoje. Susirgimų leišmaniozė pasitaiko ir kai kuriose Europos šalyse–Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Įvežtinių odos leišmaniozės atvejų Lietuvoje nepasitaikė kelis dešimtmečius. Tačiau populiarėjant kelionėms į egzotiškus kraštus, rizika užsikrėsti tropinėmis ligomis–didėja.
2008–2009 metais nustatyti ir laboratoriškai patvirtinti keturi odos leišmaniozės atvejai. Keliautojai užsikrėtė Kosta Rikoje, Peru ir Maroke. 2010 metais laboratoriškai patvirtintas dar vienas, jau penktasis, odos leišmaniozės atvejis.
Leišmaniozės pernešėjai yra moskitai, todėl apsisaugoti nuo jų sukandžiojimo yra pagrindinė leišmaniozės profilaktikos priemonė.
Profilaktinės priemonės
Keliaujant į egzotiškas šalis, derėtų pasidomėti pavojingiausiomis to krašto infekcinėmis ligomis, prisiminti jų keliamą grėsmę, išsiaiškinti vietinį sergamumą ir kaip nuo jų apsisaugoti. Viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo kai kurių pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų–vakcinacija. Pasiskiepyti nuo minėtų užkrečiamųjų ligų galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose, valstybiniuose ir privačiuose skiepų kabinetuose, turinčiuose licenciją šiai veiklai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro skiepų kabinete.
Siekiant išvengti infekcinių ligų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja imtis prevencinių priemonių:
• vykstantiems į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privaloma vartoti vaistus. Juos paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, turintis keliautojų medicinos specializaciją ar gydytojas infektologas;
• naudoti kraujasiurbius vabzdžius atbaidančias priemones–repelentus. Preparato etiketėje turi būti nurodytos rekomendacijos apie jo panaudojimo dažnumą. Jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams;
• paplūdimiuose nevaikščioti basomis, negulėti tiesiog ant paplūdimio smėlio/žemės;
• kuo dažniau plauti rankas–prieš valgio gaminimą ir prieš valgymą, pasinaudojus tualetu; turėti su savimi muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių;
• gerti tik virintą arba chloruotą vandenį, geriausiai fasuotą buteliuose;
• valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą;
• prieš valgant daržoves bei vaisius, juos kruopščiai nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti ar nuskusti žievelę;
• nevartoti termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies;
• nepirkti maisto gatvėse;
• grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir pajutus užkrečiamosios ligos pirmuosius požymius (karščiavimą, galvos skausmą, viduriavimą, vėmimą, pageltimą, bėrimą, kraujosruvas ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasakyti apie buvusią kelionę.
Tryliktasis festivalis „Mados infekcija“ įvyks kovo 22–24 dieną Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje. Išskirtiniai šios „Mados infekcijos“ bruožai – skandinaviško stiliaus programa „Nordic Look“ ir dalyvaujančių dizainerių dėmesys vyriškai madai.
Šį pavasarį „Mados infekcijoje“ Lietuvą atstovaus Egidijus Sidaras, Diana Paukštytė, Ramunė Strazdaitė, Diana Kuzmickaitė ir Aušra Urbanavičiūtė, Kristina Kruopienytė, Lina Gudanavičiūtė, Ieva Daugirdaitė („Injekcija“), dizainerių duetas „Tribe“ („Injekcija), Laura Dailidėnienė, Jurgita Januškevičiūtė, „D.EFECT“ (Eglė Žiemytė) ir Sandra Straukaitė.
Lietuvių dizainerių gretas papildys šiuo metu užsienyje kuriančios Eglė Čekanavičiūtė ir Kristina Vikøren.
Festivalyje taip pat dalyvaus mados namai iš užsienio „Jean//Phillip“ (Danija), „Pirosmani“ (Sankt Peterburgas, Rusija), „C/Bruerberg“ (Norvegija), „Josefinstrid“ (Švedija) ir „Ivana Helsinki“ (Suomija). Prie svečių prisijungs praėjusių metų „Injekcijos“ nugalėtojas Hansas Schwarzas (Estija).
Iš viso per tris festivalio dienas bus parodyta 21 kolekcija.
Skandinaviškos estetikos invazija
Šiemet „Mados infekcija“ pirmą kartą Lietuvoje pristatys Šiaurės ministrų tarybos biuro inicijuotą programą „Nordic Look“. Ši programa siekia supažindinti su Šiaurės šalių dizainu ir inovacijomis. „Nordic Look“ projektai jau vyko Sankt Peterburge, Taline ir Rygoje. Skandinaviška estetika pasižyminčias kolekcijas pristatys į festivalį atvykstantys užsienio dizaineriai.
„Šiaurės šalių mada ir dizainas šiuo metu visame pasaulyje susilaukia itin didelio susidomėjimo. Nenuostabu, kad ir mūsų dizainerių žvilgsniai vis dažniau krypsta į Skandinaviją. „Mados infekcija“ bus gera proga pasižiūrėti, kaip lietuviška mada atrodo šiaurietiško dizaino kontekste“, – sako festivalio idėjos autorė, dizainerė Sandra Straukaitė.
Skandinavijos dizainerių kuriami drabužiai pasižymi minimalistine estetika ir itin aukšta kokybe. Šias drabužių savybes itin akcentuoja „Jean//Phillip“ mados namų dizaineris Jeanas Phillipas, kreipiantis didelį dėmesį į mažas drabužių detales. Tarsi antrindama jam, Josefin Strid iš Švedijos deklaruoja kurianti drabužius taip, kad jie būtų nešiojami kuo daugiau sezonų. Minimalistinė estetika persmelkia šių abiejų dizainerių kolekcijas nuo naudojamų medžiagų, kirpimo ir siuvimo technikos iki drabužių siluetų.
„C/Bruerberg“ dizainerę Camillą Bruerberg ir „Ivana Helsinki“ vadovę Paolą Ivaną Suhonen vienija bendra aistra mezginiams, jų santykiui su dėvėtojo kūnu. „C/Bruerberg“ stori, šviesių atspalvių, nostalgija alsuojantys drabužiai vyrams meta iššūkį pačiai vyriškumo sampratai. „Ivana Helsinki“ mezginiai moterims ir kiti dizaino gaminiai turi skambų gerbėjų ratą – jais žavisi manekenė Helena Christensen, aktorė Juliette Lewis, dainininkė Beth Ditto ir kt.
„Pirosmani“ mados namų dizainerė Jevgenija Malygina pasižymi įdomiais meniniais eksperimentais, nepaisančiais nusistovėjusių taisyklių. Tradicinį kolekcijos pristatymą ji paverčia mados performansu, o modelius – meno objektais. Tuo pačiu jos kūryboje galima užčiuopti šiaurietiško minimalizmo pėdsakus, ypač spalvų paletėje: dizainerė ketina pristatyti kolekciją, kurioje dominuoja juoda spalva.
„Vyrišką“ festivalį fiksuos „Fashion TV“
„Mados infekcijos“ organizatoriai šiemet turi ypatingą progą pasidžiaugti augančiu festivalio populiarumu. Pirmą kartą specialiai į „Mados infekciją“ atvyksta madai skirto kanalo „Fashion TV“ atstovai, kurie fiksuos visas renginio akimirkas. Į festivalio programą taip pat įtrauktas „Fashion TV“ kolekcijos „I Love Fashion“ pristatymas.
„Prieš dešimt metų su Sandra pasvajodavome apie tai, kaip būtų smagu sulaukti „Fashion TV“ dėmesio. Taip ilgai rengiame festivalį, kad šią svajonę pamiršome. Buvo labai netikėta, kai patys kanalo atstovai mus susirado ir pareiškė norą atvykti. Tai išties svarbu „Mados infekcijai“ ir visiems joje dalyvaujantiems dizaineriams, kurių darbus galės išvysti daugybė žiūrovų visame pasaulyje“, – sako „Mados infekcijos“ prodiuserė Renata Mikailionytė.
„Įdomus sutapimas yra tai, kad moterų mylimas kanalas atvyksta į „Mados infekciją“, kurią drąsiai galime vadinti vyriška. Beveik pusė kolekcijų, kurios bus parodytos šioje „Mados infekcijoje“, yra skirtos vyrams. Labai tuo džiaugiuosi, nes dabar vyriška mada yra labai inovatyvi ir konkuruojanti su moterų“, – teigia Sandra Straukaitė.
Kiti festivalio renginiai
Kovą iki „Mados infekcijos“ įvyks dar du didelio dėmesio sulaukiantys festivalio renginiai.
Kovo 10 dieną prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ įvyks vieša modelių atranka „Infekcijos kastingas“. Kaip jau tapo įprasta, jame kviečiami dalyvauti ir profesionalūs modeliai, ir žingsniavimo podiumu patirties neturintys jaunuoliai. „Infekcijos kastingas“ yra didžiausia modelių atranka Lietuvoje, kuriome dalyvauja keli šimtai modelių.
Taip pat „Panoramoje“ vykstanti „Grožio infekcija“ šiemet pirmą kartą išsiplės iki dviejų dienų renginio. Dar gausesnis „Mados infekcijos“ užkulisiuose dirbantis profesionalų būrys teiks nemokamas makiažo ir stiliaus konsultacijas, bus pristatomos „Injekcijos“ nugalėtojų kolekcijos, veiks fotografijos studija. „Grožio infekcija“ šurmuliuos kovo 16-17 d.
[Tęsinys – kitame puslapyje]
Bilietai – nuo 40 litų
Bilietus į „Mados infekciją“ platina „Bilietų pasaulis. Vienos dienos bilietai stovėti kainuoja nuo 40 iki 50 Lt, sėdėti – nuo 50 iki 90 Lt, VIP bilietai pirmose eilėse kainuoja 200 litų. Bilietus į festivalį platina „Bilietų pasaulis“.
Festivalis „Mados infekcija“ vyksta tryliktą kartą. 1999-aisiais startavęs mados renginys tapo ryškiausiu kasmetiniu mados festivaliu Lietuvoje. Nuo 2011 m. „Mados infekcija“ rengiama du kartus per metus.
Festivalį organizuoja renginių agentūra „Sick Service“ kartu su Šiuolaikiniu meno centru.
Daugiau informacijos apie festivalį: www.madosinfekcija.lt.
KOLEKCIJŲ PRISTATYMO PROGRAMA
Kovo 22 d. ketvirtadienis, 19 val.
Ieva Daugirdaitė („Injekcija“)
NORDIC LOOK: „Jean//phillip“ (Danija)
Laura Dailidėnienė
Lina Gudanavičiūtė
Egidijus Sidaras
Ramunė Strazdaitė
Kristina Kruopienytė
Kovo 23 d. penktadienis, 19 val.
Auša Urbanavičiūtė ir Diana Kuzmickaitė
NORDIC LOOK: „Pirosmani“ (Sankt Peterburgas)
„Tribe“ („Injekcija“)
NORDIC LOOK: „C/ Bruerberg“ (Norvegija)
Diana Paukštytė
NORDIC LOOK: Hans Schwarz (Estija, „Injekcija“)
Sandra Straukaitė
Kovo 24 d. šeštadienis, 19 val.
Eglė Čekanavičiūtė
NORDIC LOOK: „Ivana Helsinki“ (Suomija)
„Fashion TV“ kolekcija
NORDIC LOOK: Kristina Vikøren (Norvegija)
NORDIC LOOK: „Josefinstrid“ (Švedija)
Jurgita Januškevičiūtė
„D.EFECT“
Lietuvos populiariosios muzikos scenos jaunumas yra didžiausias jos pliusas. Tai reiškia, kad apstu erdvės sceną praturtinti. Tuo neabejoja „Rasabasa“ nariai, puikiai pažįstantys muzikinę situaciją tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Norvegijoje, tačiau savo karjerą susieję su Vilniumi ir šiuo metu esantys viena solidžiausių grupių šalyje.
Šiaurietiškas oras, sunkiai įkandama nacionalinė kalba ir kosmopolitinė aplinka tapo kasdienybe. Jau trejus metus Sandra Sereikaitė gyvena ir studijuoja Danijos sostinėje – Kopenhagoje. Šį kartą ji nusprendė pasidalinti savo patirtimi, mintimis apie danų kultūrą ir ateities planus.
Turbūt dauguma pamenat tą varginantį tetulių ir dėdžių klausimą, kuris taip gąsdindavo vaikystėje: „Tai kuo būsi užaugęs?“. To paklausta, visuomet įsivaizduodavau save scenoje, dailės ar įrašų studijoje. Tačiau tapus abituriente, kad ir kaip buvo sunku turėjau pripažinti, kad svajonės ir norai smarkiai skiriasi nuo galimybių ir realybės. Niekuomet netryškau originalumu, talentu bei kažkokiu išskirtiniu bruožu, tad man beliko susitaikyti su mintim, kad reikia atrasti save iš naujo.
Mokykloje apart plačios šypsenos, nesutramdomo elgesio ir aktyvumo negalėjau pasigirti jokiais pribloškiančiais sugebėjimais, o pasirinkti ką noriu veikti ateityje buvo didžiausia problema. Manęs visiškai netraukė joks dėstomas dalykas ir nebuvo nei vieno, kuris sektųsi geriausiai.
Tuo metu kaip tik lankiau „Moksleivių verslo klubą“ (MVK), kuris bendradarbiavo su Hakes.lt organizacija padedančia jaunimui išvykti mokytis į užsienį. Kažkaip ligi tol niekuomet neturėjau net menkiausios minties apie studijas svetur, nes tai man atrodė netikra, neįmanoma ir nepasiekiama. Tačiau tik vėliau supratau, kad tai dar nuo sovietų mums į galvą įkalta mintis, kuri mus varžo ir riboja.
Nežinau kas nutiko, tačiau vieną dieną grįžusi po “MVK” susitikimo, namiškiams pareiškiau: „Aš studijuosiu Danijoje“. Tikėjausi sulaukti aršios reakcijos ir krūvos nepasitenkinimo, tačiau iš mamos lūpų išsprūdo tik vienintelis klausimas: „Iš kur mes gausime pinigų?“
Mano šeima turbūt nesiskiria nuo daugelio kitų: tėvai išsiskyrę, gyvenimas pas mamos tėvus, ji pardavėja, pinigų nėra. Tačiau palaikoma artimųjų užpildžiau dokumentus, praėjau atrankas ir bendromis jėgomis išvykau į nežinomybę.
Iš tiesų pradžia buvo sunkoka, nes patekau į visiškai naują aplinką, kur žmonės kalba, elgiasi mums neįprastai, kur kiekvienas posūkis už kampo gali būti vis nauja patirtis. Nors ir sulaukiau paramos iš kitataučių studentų bei universiteto darbuotojų, visgi daugumą problemų išsprendžiau savarankiškai.
Tik atvykus į Daniją susidūriau su pirmaisiais iššūkiais: viešojo transporto sistema, darbo ir būsto paieškos, kalbos barjeras dokumentų tvarkyme ir iš niekur iškilusiomis bėdomis liečiančiomis tik imigrantus. Galiausiai po “pažintinio” pusmečio susiradau studentišką darbą, įveikiau pirmuosius egzaminus anglų kalba, pradėjau mokytis danų kalbą ir iš leto integruotis į Danijos visuomenę.
Tikriausiai pirmosios galimybės iš arčiau pažinti danus ir jų kultūrą atsirado praktikos dėka. Per tris studijų metus privalėjau atlikti kelias praktikas, kurios trunka po tris mėnesius. Turėjau konkretų, užsibrėžtą tikslą – muzikos industrija. Su užsispyrimu ir entuziazmu išsiuntinėjau daugiau nei 300 laiškų kol galiausiai buvau pakviesta į darbo pokalbį ir priimta į danų kompozitorių sąjungą kaip praktikantė. Antroji praktika vėlgi buvo tikslingai ieškoma muzikos pasaulyje ir taip patekau į leidybinę kompaniją „Edition•S“.
Tai buvo visiškai nauja ir neįkainojama patirtis, kuomet turėjau progą pabendrauti su garsiais danų kompozitoriais, pasaulyje vertinamais menininkais bei kultūros puoselėtojais. Be kita ko, gavau galimybę geriau susipažinti su danų kultūra, mąstymu, įsigilinti į jų papročius, tradicijas.
Dauguma draugų bei pažįstamų domisi kodėl pasirinkau Daniją. Taip, iš šono tai atrodo šalta ir niūri šalis, tačiau mane labiausiai pakerėjo išsaugotas autentiškumas ir tuo pačiu gebėjimas būti modernia valstybe. Žinoma, nemokamas mokslas buvo vienas pagrindinių faktorių nulėmusių mano sprendimą. Mane viliojo ir žinojimas, kad namai bus arčiau, mažesni lietuvių mąstai žadėjo galimybę daugiau laiko praleisti su užsieniečiais, o ir pati Skandinavija tiesiog kvietė atrasti ją.
Prabėgus trims metams galiu drąsiai pasakyti, kad savo sprendimo nesigailiu ir tikrai nesuklydau. Mane pakerėjo danų mentalitetas, ypatingai vyresnių žmonių, kurie bendraujant ne kartą atskleidė savo erudiciją. Taip pat sužavėjo jų tradicijos, kurios smarkiai remiasi į šeimos vertybes.
Džiaugiuosi matydama, kad Danija turi savo šalies veidą: gausybes dviračių, monarchijos egzistavimą, aukštus ir spalvotus namus, piniginį vienetą – kroną. Manau jie gali didžiuotis, kad net būdami Europos Sąjungoje valstybė sugebėjo išlaikyti tą jaukų išskirtinumą.
Dažnai paklausta ką planuoju veikti baigusi studijas, tik nerimąstingai trūkčioju pečiais. Kol kas palikti šiauriečių nežadu, nes dar daug ko čia nepadariau, nepamačiau ir nesužinojau. Jaučiu, kad pasiekiau gana daug nuo atvykimo pradžios ir tai dar labiau vilioja neskubėti išvykti. Kažkodėl aš smarkiai abejoju, kad tautiečiai mane sugrįžusią į gimtinę priimtų šilčiau bei suteiktų tokias pat gyvenimo sąlygas kaip danai, todėl neskubu priimti konkrečių sprendimų.
O pabaigai norėčiau pasakyti – nebijokite! Nusimeskite baimės ir abejonių grandines, kurios jus pančioja, būkite ryžtingi ir užsispyrę, pasiimkite iš šio gyvenimo viską ką galite ir svarbiausia – siekite užsibrėžto tikslo.
Slem poetų kovos, stand-up komedijos pasirodymas, grupių „Sheep got waxed” ir „Kamanių šilelis“ koncertai, parodos pagal Šamano poeziją atidarymas – visa tai ir dar daugiau ateinantį savaitgalį Klaipėdai parodys į uostamiestį pagaliau atvykstantis festivalis TARP.
Skirtingas meno disciplinas apglėbianti festivalio TARP tema šiais metais – miesto šamanų regėjimai – visus naujo poetinio požiūrio ieškotojus kviečia naujai pažvelgti į poeziją, tekstams jungiantis su muzika, kinu, fotografija, gyvu kalbėjimu ir naujausiomis technologijomis. Spalio 7 dieną Vilniuje prasidėjęs festivalis, prieš pabaigdamas savo renginių maratoną, paskutinį spalio savaitgalį kartu su festivalio partneriu Klaipėdos kultūros komunikacijų centru uostamiesčio gyventojus kviečia į renginius.
Spalio 28 d.: „Ypatingas pasiūlymas…“ ir poezijos filmai
Poetas ir pogrindžio kultūros populiarintojas Mantas Gimžauskas (1976 m. – 2007 m.), draugų vadintas Šamanu, išsiskyrė gebėjimu jungti vaizdus ir tekstus dėmesį prikaustančiu būdu. Vieną iš Manto Gimžausko – Šamano eilėraščių – „Atigravitacinė Voruta“, prasidedantį žodžiais „YPATINGAS PASIŪLYMAS visiems poetams ir poetėms, kuriems raidės ir žodžiai nebekelia fizinio pasitenkinimo” būrys Lietuvos fotografų perteikė savo darbuose. Jie eksponuojami fotografo Dariaus Jurevičiaus kuruojamoje parodoje „Ypatingas pasiūlymas…“.
Festivalio TARP atidarymo dieną (spalio 7 d.) Vilniuje pradėjusi veikti paroda spalio 14 d. keliavusi į Kauną, klaipėdiečius išvysti „Antigravitacinės Vorutos“ interpretacijas fototekstuose kviečia jau ateinantį savaitgalį, spalio 28 d., 18 val., KKC kiemelyje.
Tą patį spalio penktadienį į Parodų rūmus klaipėdiškius kvies ir festivalio TARP organizuoto poetinių filmų pagal Birutės Pūkelevičiūtės poeziją konkurso darbai. Nuo 18.30 val. bus galima pamatyti įdomiausius konkursui atsiųstus poetinius filmus bei jų tarpe išvysti ir laureatų darbus.
Spalio 29 d.: Džiazas, folkas, stand-up comedy ir slem poezija
Paskutinį mėnesio šeštadienį TARP festivalis – mažiau lyriškas ir rafinuotas, labiau atviras, ir drąsus – pakvies į energijos tiek iš dalyvių, tiek iš atlikėjų reikalaujančius renginius klube „Tema“.
Programą 21 val. pradės slem poezijos varžybos, o nuo 22.30 ją tęs lietuviško folk atstovai „Kamanių šilelis“. Pagrindinis grupės duetas Mantas Zemleckas ir Kamilė Gudmonaitė leis išgirsti lietuvių muzikinėje padangėje išsiskiriančius, Skandinavija dvelkiančius kūrinius. Melodingumu, nuoširdumu ir ramybe žavintis duetas trumpam lietuviško folk muzikoje leis išgirsti naujus poetinius skambesius.
Nuo 23.30 val ramią atmosferą išjudins komiko Domo Raibio humoras. Standup komedijos Lietuvoje istorija prasidėjo 2008 – ųjų rugpjūtį, kai į „Humoro Klubą“ susibūrę komikai amerikietiškąją gyvų komedijos pasirodymų tradiciją ėmė skleisti ir įtvirtinti lietuviškuose baruose, muzikos klubuose, kultūros namų salėse, internete, televizijoje. Kelerius metus įvairias publikas kvatoti vertę susibūrusio kolektyvo nariai kartkarčiais surengdavo ir individualius stendapus. Vienas iš šių komikų – Domas Raibys, gimęs Švėkšnoje, gyvenantis sostinėje, stendup programoje „Lyriškai iškrypęs Raibys“ privers atsitokėti, pažvelgti į save iš šalies ir paklausti savęs – o gal tikrai yra iš ko pasijuokti?
Lygiai vidurnaktį sceną okupuos ir publiką kaitins laisvai improvizuojantys ir gerą energiją skleidžiantis trio „Sheep got Waxed“. Šis spontaniškai užgimęs muzikinis orga(ni)zmas, kurio pagrindinė varomoji jėga – improvizacija – tai energingi LMTA džiazo katedros studentai (esami ir buvę): saksofonininkas Simonas Šipavičius, būgnininkas Adas Gecevičius ir gitaristas Paulius Vaškas, nuo 2010 metų rudens beveik kasdien vakarus leidę studijoje, kol bendrų idėjų suvienyti galiausiai susijungė į muzikinę trijulę „Sheep got waxed“. Grupės nariai teigia: „Geriau įsiklausius galima išgirsti vaškuojamos avelės verksmą.“
Klaipėda – parodyk savo slem poetus!
Vienas ryškiausių viso festivalio TARP bei Klaipėdoje vykstančios programos akcentų – slem poezijos varžybos. Šeštadienio programą (29 d.) klube „Tema“ pradedančios Slem poezijos varžybos – tai Lietuvoje jau beveik du metus besiskleidžianti gyvai atliekamos poezijos tradicijos apraiška.
Aš nesu nei už, nei prieš. Aš suteikiu galimybę būti išgirstam“, – tokiu principu vadovaujasi slem poezija, kas mėnesį sostinėje vykstančių varžybų metu į svetingą sceną kviečianti visus, turinčius, ką pasakyti.
Amerikos kabokėliuose gimusi ir populiariu judėjimu tapusi slem poezija prieš pusantrų metų įsitvirtino ir Lietuvoje. Nors jos apraiškų mūsų šalyje buvo ir anksčiau, tačiau kiekvieną paskutinįjį mėnesio ketvirtadienį sostinėje rengiamos varžybos tik prieš metus pavirto augančio susidomėjimo sulaukiančia tradicija. Pradžioje slem scena sau vietą rado „Fluxus Ministerijoje“, vėliau įsikūrė „BIX“ bare. Iš čia varžybos kartais iškeliauja pasisvečiuoti į kitus miestus, įvairius festivalius, savo atstovą kasmet siunčią į tarptautinį Europos slemą.
Komiko Domo Raibio vedamos slem poezijos varžybos – tai gyva poezijos ir energijos iškrova, sujungianti atlikėjus ir publiką. Kaip viskas vyksta? Varžybose poetams dažniausiai yra taikomos trys pagrindinės taisyklės: galima skaityti tik savo darbus, negalima naudoti jokių specialių kostiumų, makiažo ar dekoracijų, vieno skaitymo trukmė – iki trijų minučių. Poetų pasirodymus vertina penkių narių komisija, sudaryta iš atsitiktine tvarka parinktų žiūrovų. Varžybos skirstomos į tris etapus: pirmajame pasirodo visi poetai, vėliau iškrenta mažiausiai taškų surinkusieji, kol galų gale pasibaigus paskutiniam etapui paskelbiami du daugiausiai taškų surinkę dalyviai. Finale visų žiūrovų simpatijos lemia, kas paskelbiamas nugalėtoju. Jam atisitenka pereinamoji simbolinė taurė – 10 litų.
Varžybų vedėjas Domas Raibys teigia: „Slemas yra poezija, kuri kalba čia ir dabar, ir kurią turi suprasti čia ir dabar. Tai taip pat gali būti ir tavo pirmas žingsnis į pažintį su literatūrą.“
Anot nuolatinio slem poezijos propaguotojo, varžybų dalyvio bei hip-hopo kultūros atstovo Žygimanto Kudirkos, paprastoje poezijoje žmogus tampa teksto tranzistoriumi, tai yra, išlaiko tokį tekstą, koks jis yra. O sleme raiška gali suteikti tekstui papildomo turinio, tekstas nėra vien pats savaime visas turinys. Išraiška – kaip papildomas prasminis lygmuo.
Slem poezijos scena atvira, todėl dalyvauti gali visi norintys. Į Klaipėdą atvykstantis poetinis festivalis TARP iki spalio 27 dienos kviečia registruotis visus, norinčiuosius atrasti ir parodyti savo slam poezijos gebėjimus ir spalio 29 d. sudalyvauti slam poezijos skaitymuose. Reikalavimai dalyviams: pasiruošti perskaityti ar pasakyti 3 ne ilgesnius kaip 3 minučių trukmės autorinius tekstus, scenoje nenaudoti jokių papildomų įrankių, kostiumų, scenografijos. Registracija adresu: [email protected] arba [email protected] .