Search Results for: "seimo narys"
Justas Džiugelis savo kūno nevaldo ir prie neįgaliojo vėžimėlio prikaustytas nuo kūdikystės. 29-erių verslininkas, vienos IT bendrovės įkūrėjas ir savininkas, o dabar ir Seimo narys atvirame interviu prisipažino, kad jo gyvenime būta visko – ašarų, daug neatsakytų klausimų ir net minčių apie savižudybę. „Tie, kurie neverkia, tie žudosi. Deja, taip, vyrai verkia“, – gyvenimo būdo laidoje „Raudonas kilimas“ atviravo parlamentaras.
Rodosi Seimas yra ta institucija, kurios tarnautojai ir darbuotojai uoliausiai turėtų laikytis visų nustatytų vidaus taisyklių ir reikalavimų. Šie asmenys taip pat turėtų pasižymėti išskirtiniu pavyzdingumu ir etiškumu. Tačiau pasirodo, jog net tarp išsilavinusių valstybės tarnautojų, o gal net tarp Tautos patikėtinių – Seimo narių yra abejotinos kultūros žmonių.
„Problema iš pažiūros menka ir vaikiška – Seimo III rūmų trečio aukšto vyrų tualete pažeisdamas vidaus taisykles nuolatos rūko kažkuris vienas iš kolegų. Tai labai neetiška visų kolegų atžvilgiu, be to tikrai diskredituoja Seimo vardą – juk kasdien čia lankosi rinkėjai, įvairių institucijų atstovai, žurnalistai, tad cigarečių dūmais smirdantis Seimas tikrai nereprezentuoja šios institucijos bei jos darbuotojų.“, – komentavo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, ketvirtadienį kreipęsis į Seimo bendrųjų reikalų departamentą, jog pastarasis išaiškintų nedrausmingą kolegą.
Pažymima, jog Lietuvos Respublikos Seime kaip ir kitose valstybės institucijose rūkantys asmenys yra toleruojami, tačiau rūkimui Seimo pastate yra skirtos tam tikros specialios vietos, todėl už jų ribų rūkimas yra draudžiamas.
Normalu, kad žmonės namuose laiko ar nori laikyti kokį nors gyvūną. Ir vis dažniau tai būna net ne šuo, katė ar žuvytės. Tačiau amerikietis Casey Anderson pranoko ir daugelių fantazijas.
5 metrų pitonas albinosas Lilly yra pripažintas ilgiausiu Didžiosios Britanijos augintiniu. Jis, kaip pilnavertis šeimos narys, gyvena kartu su Raisų šeimyna.
Veido kaukės, krūva ginklų, taikymasis į draugus, giminaičius, netgi vaikus – matyt, galvodami apie šeimyninę nuotrauką retas pagalvojame apie tokį smurtinį scenarijų. Visgi vienas Meksikos narkotikų kartelio narys, paviešinęs šias nuotraukas savo „Facebook“ paskyroje, nė kiek nedvejoja, jog tai – normalios „linksmybės“ šeimos ir bičiulių rate. Tik nesugalvokite to pakartoti per kitą giminės „balių“…
Spaudoje pasirodė advokato Kęstučio Čilinsko komentarai dėl Seimo nario Manto Adomėno siūlymo didinti atsakomybę už šeimos išardymą. K. Čilinskas teigia, kad M. Adomėno siūlymas pakenktų moterims, kurios inicijuoja skyrybas, gindamos save ir vaikus nuo smurtaujančių ar jas palikusių vyrų.
Seimo narys M. Adomėnas atkreipia dėmesį, kad, jo siūlymu, turtinės sankcijos būtų taikomos ne ištuokos iniciatoriui, o tikrajam kaltininkui – tam, kas savo smurtu ar neištikimybe išardo šeimą. Tai jokiu būdu nėra siūlymas nubausti sutuoktinį, kuris parašo pareiškimą skyryboms.
M. Adomėno teigimu, šiandien Lietuvoje įstatymai per menkai įtvirtina atsakomybę, kurią abu sutuoktiniai prisiima sudarydami šeimą. Skyrybos dažnai prilyginamos paprastam kontrakto nutraukimui. Dauguma atvejų jos įvyksta „bendru sutarimu”, net ir tada, kai yra akivaizdi ir nesunkiai įrodoma vieno iš sutuoktinių neištikimybė ar smurtavimas.
„Vidutinio amžiaus vyriškis prieš pabėgdamas su jauna sekretore turėtų gerai pagalvoti ar tai prasminga, ar verta tai daryti. Mano pasiūlymas – pirmiausia prevencinė priemonė, kad žmonės nepasiduotų vienadieniams impulsams, matydami kokia lengva ir prieinama yra ištuoka”, – sako M. Adomėnas.
M. Adomėno nuomone pernelyg dažna yra situacija, kai moterys sudeda visą savo gyvenimą rūpindamosi šeima, augindamos vaikus, dėl to galbūt nepadarydamos tokios karjeros, kokią padaro vyras, o sulaukusios vidurinio amžiaus paliekamos šalikelėje. Psichologiniai svarstymai, kad geriau skyrybos negu prasti santykiai šeimoje, negali atsverti žalos, kurią tokios skyrybos atneša moteriai, vaikams ir visai visuomenei.
M. Adomėno nuomone teisinę sistemą reikia pakeisti taip, kad skyrybų metu nukentėjusioji pusė galėtų dažniau reikalauti ir gauti bent jau ekonominę kompensaciją už išardant šeimą padarytą žalą.
Reikia pažymėti, kad, Seimo nario M. Adomėno įsitikinimu, šie siūlomi įstatymų pakeitimai yra tik nedidelė dalis svarbaus kompleksinio darbo kuriant valstybėje šeimai palankią aplinką. Svarbiausia šio darbo kryptis yra šeimos vertybių – atsakomybės, ištikimybės, racionalaus sprendimų priėmimo – ugdymas.
Pirmadienį istorinį „Meilės žygį Valdovų keliu“ pradėję devyni lietuviai vakar sėkmingai kirto Lietuvos – Baltarusijos sieną. Iki rugpjūčio 16 dienos žygeiviai planuoja keliauti Baltarusijoje, aplankydami istorines vietoves.
„Nuovargio žinoma yra, tačiau jaučiuosi labai gerai. Tai pirma tokia kelionė mano gyvenime, nemažai naujų įspūdžių, smagu, kad jojant miesteliuose žmonės sutinka labai šiltai“, – sako visuomet besišypsanti jauniausia žygio raitelė Gerda Janeliūnaitė.
Antrąją „Meilės žygio Valdovų keliu“ dieną raiteliai drauge su Šalčininkų rajono atstovais Eišiškių piliavietėje surengė naktigonę. Prie laužo susitikti su raiteliais atvykęs Seimo narys, buvęs Šalčininkų meras Leonard Talmont palaikė žygio organizatorių iniciatyvą kurti draugiškus santykius tarp lietuvių ir lenkų. „Paprasti žmonės dažniausiai sugyvena gerai. Čia, Šalčininkų rajone, nuo seno gyvena lietuviai, lenkai, baltarusiai, kuriuos sieja labai daug dalykų. Dažniausiai problemos kyla politikoje“, – teigia L. Talmont.
Vakar priešpiet raiteliai sėkmingai kirto Lietuvos – Baltarusijos sieną. „Viskas praėjo sklandžiai, šiais metais, kaip ir pernai, sulaukėme draugiško Baltarusijos ambasados palaikymo, todėl su žirgais sieną kirtome be problemu“, – teigia „Meilės žygio Valdovų keliu“ organizatorius ir raitelis Giedrius Klimkevičius.
Raiteliai ir žirgai jaučiasi gerai, kartu keliaujančiam šuniui Alšiui neilgam paskirtas poilsis, nes kelyje šuo susižeidė letenėlę.
Šiandien žygeiviai turėtų pasiekti Mosty apylinkes, kur prieš 460 metų buvo apsistojusi ir Barboros Radvilaitės laidotuvių procesija. Istoriniuose šaltiniuose Mosty kaip miestelis, priklausęs Trakų vaivadijai, pirmą kartą paminėtas 1486 m. Vietovė buvo strategiškai geroje padėtyje. Per ją ėjo du svarbūs keliai, vienas jų per Valkaviską ir Kamenecą vedė į Brestą. 1561 m. surašymo duomenimis miestelis priklausė valdovui, jame buvo 9 gatvės, išsidėstę abipus Nemuno. Viena gatvių pavadinta ir Vilniaus vardu.
Laikas.lt
Siūloma leisti piniginę socialinę paramą gaunantiems šilumos vartotojams, apie tokios paramos gavimą informavusiems šilumos tiekėją, sąskaitą už šilumą apmokėti per 90 kalendorinių dienų
ELTA/R.Balsienės nuotr.
Tokį Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Saulius Stoma.
„Kasmet vis didėja sąskaitos už šildymą, o socialinės pašalpos ir kompensacijos neauga. Piniginę socialinę paramą gaunantiems žmonėms jų pajamų neretai vos užtenka mokesčiams už paslaugas susimokėti, todėl dažnai pritrūksta lėšų kitiems būtiniems poreikiams užtikrinti. Todėl būtina suteikti galimybę žmonėms sąskaitų už šildymą, kaip didžiausios mokesčių už paslaugas dedamosios, apmokėjimą atidėti, taip išskirstant mokėjimus ilgesniame laiko intervale ir sudarant sąlygas išgyventi iš gaunamų pajamų”, – sako projekto iniciatorius S. Stoma.
Priėmus siūlomą projektą, pasak parlamentaro, bus suteikta galimybė žmonėms sąskaitų už šildymą apmokėjimą atidėti, taip išskirstant mokėjimus ilgesniame laiko intervale, užtikrinant, kad paslaugos teikimas nebus nutrauktas, ir sudarant sąlygas išgyventi iš gaunamų pajamų.
Šiuo metu įstatyme įtvirtinta, jog šilumos vartotojui, neapmokėjusiam sąskaitos už šilumą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo vėliausios leistinos sąskaitos apmokėjimo dienos, šilumos tiekėjas turi teisę sutartyse nustatyta tvarka sustabdyti šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymą į įsiskolinusio vartotojo šildymo ir (ar) karšto vandens prietaisus.
Sausio 9-ąją, sekmadienį, artėjant Laisvės gynėjų dienai, sostinės gatvėmis rengiamas tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu”, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.
Šiuo gražiu tradiciniu renginiu kasmet pagerbiamas Lietuvos laisvės gynėjų – Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus – atminimas.
Bėgimo startą 12 val. prie Antakalnio kapinių paskelbs raketų salvės. Prieš tai renginio svečiai ir bėgikai ant 1991 metais žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų padės gėles. Ceremonijoje dalyvaus ir bėgimo dalyvius sveikins Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vilniaus meras Raimundas Alekna, LR Seimo narys Algirdas Butkevičius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, Krašto apsaugos ministerijos atstovai.
Bėgimo dalyviai startuos nuo Antakalnio kapinių, toliau bėgs Karių Kapų, Kuosų, Jūratės, L. Sapiegos, Antakalnio gatvėmis, Žirmūnų tiltu ir Šeimyniškių gatve, Konstitucijos prospektu, T. Narbuto ir Karoliniškių gatvėmis, Laisvės prospektu, L. Asanavičiūtės, P. Kavoliuko ir Sausio 13-iosios gatvėmis iki Televizijos bokšto. Bėgimo metu bus stabdomas transporto eismas.
Bėgimo finišas ir dalyvių apdovanojimas prie Vilniaus Televizijos bokšto, Sausio 13-oios gatvėje, numatomas 13.10 val. Vilniaus miesto taures vyriausiems bėgimo dalyviams įteiks sostinės meras R. Alekna.
Jau dvidešimtą kartą rengiamas pagarbos bėgimas nėra varžybos, kuriose siekiama išaiškinti nugalėtojus ir prizininkus. Visiems, kurie sėkmingai įveiks 9 km nuotolį – nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto – bus įteikti atminimo medaliai ir lankstinukai.
Kiekvienais metais į šį renginį atvyksta apie 3 tūkst. dalyvių. Tikimasi, jog ir šiais metais jubiliejiniame pagarbos bėgime dalyvaus gausus būrys mūsų šalies ir užsienio atstovų. Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu” pirmą kartą buvo surengtas 1992 metais.
Pamenate tokį atvejį, kai žiniasklaida (jei ja išvis galima tikėti) vieną Seimo narį apkaltino girtą šlitinėjant po Seimo rūmus (redaktoriui pažadėjau neminėti nė vienos vietinio politiko pavardės ir partijos)?
Kiek vėliau tas pats Seimo narys vėl pateko į žiniasklaidos akiratį, kai pasklido informacija apie tai, kad kažkas už jį nubalsavo Seime tuo metu, kai narys atostogavo. Taigi, o aš buvau šalia to Seimo nario, kai jis galų gale grįžo į Lietuvą, jau „skandalui“ įsisiūbavus, ir staiga Vilniaus oro uoste, laukdamas bagažo, patyrė, kad jo atvykimo salėje laukia broliai žurnalistai.