Search Results for: "savanoryste"
Jaunų žmonių tarpe kasmet vis labiau populiarėja savanorystės idėja. Dažnai tenka išgirsti, kaip žmonės tam tikrų programų pagalba savanoriauti išvyksta net į tolimas pasaulio valstybes. Kasdien internete galima aptikti žinučių, kurios kviečia savanoriauti rengiamuose kultūriniuose (ir ne tik) festivaliuose ar savanoriškais pagrindais prisidėti prie įmonių veiklos.
Rugsėjo mėnesį startavęs projektas „Savanorystė – pirmas žingsnis karjeros link!“ sieks parodyti Lietuvos visuomenei, jog savanorystė yra puikus būdas norint realizuoti save, ar kurti sėkmingą profesinę karjerą. Jo metu bus ugdomas jaunų žmonių verslumas, kūrybiškumas bei motyvacija gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Atsikrausčiusi į sostinę ir pradėjusi studijuoti, atradau vieną iš gyvenimo malonumų – savanorystę. Per tuos metus teko savanoriauti teatre, keliuose renginiuose, o vasarą – išbandyti savanorės pareigas muzikos festivaliuose. Dalinuosi su Jumis savo pirmaisiais įspūdžiais ir bandau atsakyti į klausimą, kodėl verta būti savanoriu.
„Savanorystė yra patirtis, tai yra pažintys; tai šiame pasaulyje svarbu. Tu ne tik susirandi draugų, tu gali susirasti partnerių kažkokiai veiklai, ir tai gali atnešti rezultatų gyvenime“, – teigia Andrius Mamontovas. Pasak atlikėjo, be savanorių nebūtų įmanoma ir Gatvės muzikos diena – festivalis, kuris vyksta kiekvieną pavasarį jau nuo 2007 metų.
Nukirpus pacientę iškilo atsidėkojimo klausimas ir buvo pasiūlyta paimti pinigus. Atsisakymas nepadėjo. Ir atrodo, beviltiškai mėginant paaiškinti, kad savanoriška veikla tuo ir pasireiškia, kad mes padedame iš supratimo, o ne dėl pinigų, tiesiog spontaniškai išsprūdo „deramės“. Staiga palatoje stojo spengianti tyla ir visos akys sužiuro į mus. Reikėjo kažkokio sprendimo. Už apkirpimą pasiūlėme atsidėkoti tiesiog nuoširdžiu apsikabinimu. Tai buvo nuostabi padėka.
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, laimėjusi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) skelbtą konkursą ir praktiką atlikusi Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse, finansuojamoje iš LR biudžeto lėšų, yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius. „Pažinimo, gyvenimiškos bei profesinės patirties niekuomet nebus per daug“, – teigia G. Frišmantaitė.
Karštligiškos darbo paieškos gali nemenkai išvarginti. Ypač, jei trūksta žinių bei įgūdžių patraukliam gyvenimo aprašymui (CV) parengti ar darbo pokalbiui pasiruošti. Surasti savo tikrąjį kelią, įgyti reikiamų kompetencijų ir sėkmingai pretenduoti į svajonių darbo vietą, o gal ją pačiam susikurti – uždavinys ne iš lengvųjų. Kaip tai padaryti? Nuo šiol visus atsakymus galima surasti vienoje knygoje.
Dvidešimt septynerių metų vilnietei Eglei Vinauskaitei pavydėtų daugelis apie studijų aukštumas svajojančių žmonių. Po ilgų metų svajonių jauna moteris pagaliau gavo tai, ko taip sunkiai siekė – kvietimą studijuoti prestižiškiausiu pasaulyje tituluojamame Harvardo universitete JAV. Žmonių vystymosi ir psichologijos studijų magistro programoje studijuojanti E.Vinauskaitė teigė, kad JAV ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos skiriasi kaip diena ir naktis. JAV, pasak moters, ne tik kad nėra srautinių paskaitų, bet ir paprastų, studento iškaltus faktus tikrinančių egzaminų. Už Atlanto labiau vertinama studento motyvacija, aktyvumas, mokėjimas argumentuoti savo nuomonę. Tai, pasak pašnekovės, ten sudaro didžiąją dalį pažymio.
Socialiai atsakingos televizijos TV3 ir SEB banko jau tryliktus metus organizuojamas paramos projektas „Išsipildymo akcija“, kaip ir kasmet, sulaukė ypatingo visuomenės dėmesio. Tryliktąjai akcijai paaukota daugiau nei pusė milijono eurų, o herojais tapusių ligoniukų šeimos jau džiaugiasi pirmaisiais, geros valios žmonių aukomis sukurtais, stebuklais.
Daug važinėju po Lietuvą. Kur benuvykčiau, stengiuosi susitikti su įvairių mokyklų bendruomenėmis. Kalbėdamas su mokiniais, klausiu jų, kokią specialybę norėtų rinktis baigę mokyklą ir kokį darbą norėtų dirbti. Mano nuostabai, didžioji dalis vyresnių klasių moksleivių nežino, kuriuo profesiniu keliu norėtų sukti, bet beveik visi žino tvirtai – nori darbo, už kurį gautų (!) gerą algą.