Search Results for: "sąmoningumas"
Asmenybės sąmoningumo ugdymo centro įkūrėja Nerija Kondratenko teigia, kad laimingo gyvenimo receptai labai paprasti – tereikia gyventi čia ir dabar, prisiimti atsakomybę, išmokti valdyti savo emocijas, suprasti, pažinti save ir supančią aplinką.
Kaip kilo mintis įsteigti asmenybės sąmoningumo centrą?
Šį centrą įsteigiau matydama, kad suaugusiems žmonėms reikia mokytis dalykų, kuriuos tėvai turėjo įskiepyti nuo vaikystės, t.y. savarankiškumo, atsakomybės, gebėjimo siekti tikslo ir kt.
Nuo žmogaus sąmoningumo priklauso jo ir artimųjų gyvenimo kokybė: finansinė padėtis, santykiai ir net sveikata.
Šiandien žmonėms kyla labai daug problemų dėl nežinojimo, nemokėjimo valdyti situacijų, atsispirti kitų peršamai nuomonei – dėl žemo sąmoningumo. Konfliktai, skyrybos, bedarbystė, užpildyti vaikų namai, ekonominė padėtis – visa tai tik dalis neatsakingų mūsų pačių veiksmų (minčių) rezultatų. O tais atvejais, kai iškeliama konkreti visuomenės problema, žiūrim vienas į kitą, baksnojam pirštais ieškodami, ką dėl to apkaltinti.
Dėl kokių priežasčių dažniausiai į jus kreipiasi žmonės?
Dažniausiai į mokymus užsiregistruoja žmonės, kurių netenkina kokia nors viena gyvenimo sritis, tarkim, darbas arba asmeninis gyvenimas. Tačiau įdomiausia tai, kad netrukus, didėjant studentų sąmoningumo lygiui, į gera ima keistis visos sritys. Vyksta savotiška grandininė reakcija, nes žmogus negali būti sąmoningas tik, tarkim, darbe arba namuose. Viskas pamažu gryžta į vėžes.
Kiti žmonės ateina vedini smalsumo, nes nori sužinoti savo sąmoningumo lygį, kuriai skalės (žr. 1 pav.) daliai jie priklauso.
Kas žmogaus sąmoningumui daro didžiausią įtaką: šeima, mokykla, visuomenė?..
Skirtingais amžiaus tarpsniais mus įtakoja skirtingi dalykai. Šeimos (tėvų) pareiga nuo vaikystės išugdyti vaikų sąmoningumą. Vėliau, augančiam vaikui tėvai privalo išugdyti savarankiškumą, atsakomybę, savivertę, teisingą aplinkos vertinimą… Šiandien tėvai patys neretai šių dalykų nemoka, o ką jau kalbėti apie vaikų auklėjimą. Jei įdiegiami tvirti sąmoningumo pagrindai šeimoje, auganti asmenybė būna tvirta ir mokykloje, ir visuomenėje.
Ar nemanote, kad didėja žmonių sąmoningumas, nes daugelis ima mąstyti globaliau: domisi ekologija, aplinkosauga, sveika gyvensena ir kt.?
Sąmoningas žmogus suvokia save kaip neatsiejamą visuomenės, pasaulio dalį ir supranta, kad nuo jo, kaip atskiro individo, labai daug kas priklauso. Sąmoningam žmogui ekologija, aplinkosauga, sveika gyvensena yra ne utopija, mados dėsniai, o savaime suprantamas dalykas. Jis sąmoningai rūpinasi savo ir ateities kartų gerove.
Ar sąmoningumas kaip nors pamatuojamas?
Žinoma. Mūsų centre sąmoningumas nustatomas pagal specialią sistemą, ir jį gali sužinoti kiekvienas. Kuo mažesnis skaičius atitinkamai tuo žemesnis asmens sąmoningumas. Paskutiniai rodikliai tikrai nedžiugina (žr. 1 pav.), nes daugelis Lietuvos gyventojų yra iki 5 sąmoningumo lygio, o tai yra žemas sąmoningumo lygis. Noriu pabrėžti, kad sąmoningumo lygis nė kiek nesusijęs su išsilavinimu ar intelektu.
Koks, anot Jūsų, yra sąmoningas ir nesąmoningas žmogus, kuo skiriasi esantis iki 5 sąmoningumo lygio ir aukščiau?
Žemo sąmoningumo lygio žmogus (iki 5 lygio) vadovaujasi bet kokia gauta informacija, kurią perša žiniasklaida, visuomenė… Jis gyvena savo nemotyvuotais norais (pvz.: noriu laimėti milijoną, nors dar nežinau, ką su juo veikčiau, noriu naujo džipo, nes jis gražus…) ir yra įtakojamas savo emocijų, linkęs teisti, kaltinti kitus, analizuoti kitų gyvenimus, klaidas save aplenkdamas.
Vidutinio sąmoningumo lygio (5-10) žmogus prieš priimdamas sprendimą apsvarsto savo galimybes, remiasi tvirtais motyvais ir veiklos tikslais. Kuo jis sąmoningesnis, tuo yra atsakingesnis, racionalesnis, aktyvesnis ir tolerantiškesnis… Jis valdo savo emocijas, mintis, jo pasirinkimų ir sprendimų neįtakoja aplinka – jis yra savo padėties šeimininkas.
Žmogus iki 10 sąmoningumo lygio nesugeba išnaudoti savo turimų teorinių (universitetinių) žinių praktikoje (darbe, asmeniniame gyvenime), todėl negali pilnai atskleisti savo potencialo.
Kokios, anot Jūsų, sąmoningumo tendencijos Lietuvoje? Pasaulyje?
Visuomenės, valstybės sąmoningumas priklauso nuo kiekvieno jos nario sąmoningumo. Pagal specialius skaičiavimus, Lietuvos gyventojų sąmoningumo vidurkis šiandien 4. Palyginimui: Baltarusijos-2, Šveicarijos, Kanados, Japonijos – 14, Norvegijos, Didžiosios Britanijos – 12, Vokietijos, Austrijos, Kinijos – 10, Lenkijos ir Latvijos – 6. Mažesnis vidurkis atitinkamai parodo mažesnį sąmoningumą ir tai labai atsiliepia ekonominei šalies situacijai ir ne tik jai.
Ar vykstant dirbti, gyventi į kitą šalį svarbu atsižvelgti į tos šalies gyventojų sąmoningumo vidurkį?
Žmogus planuojantis vykti į kitą šalį, žinodamas savo ir valstybės gyventojų sąmoningumo vidurkį, neprašaus. Pasirinkdamas panašaus sąmoningumo šalį, joje gerai jausis, lengviau ras bendrą kalbą su aplinkiniais, greičiau pritaps ir adaptuosis joje. Priešingai, jei tarp jo ir valstybės sąmoningumo vidurkių didelis atotrūkis: sunkiau ras bendrą kalbą su vietiniais, sunkiau priims vietos gyvenimo ypatumus ir t.t.
Panašu, kad svorio mažinimo strategijos niekada nepraras aktualumo. Dietos, kalorijos, angliavandenių ribojimas, badavimas… Ko tik netenka griebtis kovoje su nereikalingais kilogramais. Šiandien mūsų akiratyje kalorijų ribojimas bei badavimas. Svarbiausi niunasai, taisyklės ir naujausių mokslinių tyrimų išvados tiesiai iš mitybos specialisto Artūro Sujetos lūpų.
Asmeninio archyvo nuotr. 35 metų Rimantė Ladyšienė – viena iš lietuvių, kuri prieš dvylika metų pasiryžo donuoti savo kaulų čiulpus ir suteikti galimybę pasveikti sunkia kraujo liga sergančiam žmogui, ir, kaip pati sako, pakeisti jo likimą.
Nuo studentų, pensininkų, kariškių iki Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės – neatlygintinai duoti kraujo ir „uždirbti“ karmos taškų įkalbinėti nebereikia. O ir Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad kraujo donorai savo gyvenimą gali pailginti 5 metais ir net sustiprinti imunitetą.
Sultys dažniausiai mums asocijuojasi su pilnomis prekybos centro lentynomis, nukrautomis įvairiausiais sulčių gėrimais iš koncentrato, nektarais. Nors iš išorės jie panašūs, skirtumai tarp to, kas yra pakelio viduje (taigi ir jūsų stiklinėje) nemaži. Todėl vienas sultis galima rasti tik maisto prekių parduotuvėje, o kitas – ir vaistinėse.
Susirgo ir kosti bei čiaudi kolegos ar šeimos nariai, o jūs tikitės neužsikrėsti? Ar žinote, kad čiaudint oras skrieja greičiau nei greitkeliu lekia automobiliai, todėl virusui jus pasivyti – vieni niekai? Sunkios ligos išvengti pavyks, jei esate pasiskiepiję nuo gripo. Nors sergamumas gripu ir peršalimo ligomis visoje Lietuvoje dabar auga, skiepytis dar nevėlu, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.
Vaikų globos namuose besilankanti „cezario grupės“ aktorė B. Arsobaitė: „Jei nuvykusi verksiu, niekam nebus lengviau“
Atėjus rudeniui daugelis mūsų grįžo į įprastą, dažnai net per greitą gyvenimo ritmą. Darbų sąraše sugulė nauji darbai, planai ir asmeninės užduotys. Tačiau kiek mūsų į darbų sąrašą įtraukėme profilaktinius vizitus pas gydytojus? „Kodėl mes labiau gerbiame mašinas, jas prižiūrime, griežtai kas dvejus metus atliekame jų techninę apžiūrą, bet kodėl vis dar tiek mažai dėmesio skiriame savo sveikatai?“, – retoriškai klausia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė–Bučinskienė.
Per keletą metų Igno Bakėjaus (30) išpopuliarintos „Insanity“ treniruočių programos pritraukė tiek entuziastingų gerbėjų, kad tapo pradžia „GetFit“ sporto akademijai, šiandien jau buriančiai 7000 narių bendruomenę ir daugiau 10 trenerių, vedančių treniruotes penkiose Vilniaus ir vienoje Kauno vietoje.
Nors lietuviai jau išmoko sergėtis erkių, šie kraujasiurbiai vis tiek įsigudrina kasmet paguldyti į ligos patalą tūkstančius žmonių ir tai ima daryti net deramai nepasibaigus žiemai, pastebi vaistininkai. Jų teigimu, erkių vertėtų saugotis nuo pat ankstyvo pavasario, o įsisiurbus voragyviui, atidžiai stebėti sveikatos būklę, kadangi jų sukeliamus ligų simptomus galima sumaišyti su paprasčiausiu peršalimu.