Search Results for: "ratas"
Nedidelis miestelis Švedijos gilumoje. Šiurpi gimnazisto mirtis. Niekas, išskyrus jo geriausią draugę Linėją, neabejoja, jog tai – savižudybė. Šešios merginos, tarp kurių bendra tik tai, kad jos visos mokosi toje pačioje mokykloje. Ir dar tai, kad jos pastebi, jog miestelyje ima dėtis keisti dalykai… Patekėjus raudonajam mėnuliui, ateina senųjų pranašysčių pildymosi metas.
Fotografuoti smagu. Fotografavimas – kūrybingas procesas. Tai kodėl visų fotoaparatai turi atrodyti vienodai, it nešiotų nuobodžias uniformas? Siūlome jums išbandyti kitokį fotoaparato dangtelį, kuris suteiks jam asmenybę. Tiesa, jų kaina internete apie 14-16 eurų – jei atrodo kiek per brangu, pasinaudokite mūsų „Pasidaryk pats“ idėja personalizuoti savo ištikimą palydovą.
Skubant į interviu su „Atviro rato“ aktoriais, vis sukosi mintis: ar tikrai teatras ir masinis populiariumas gali žygiuoti drauge? Ar šie jauni, talentingi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventai, kartu su režisieriumi bei jų kurso vadovu Aidu Giniočiu 2006-aisias įkūrę savo teatro laboratoriją, tikrai yra pakeliui į „mainstream‘ą“? O gal priešingai, jiems, nors jau spėjusiems surasti savo žiūrovą ir netgi įtvirtinusiems naują teatro epitetą „atviraratiška“, „mainstream‘as“ skamba beveik kaip keiksmažodis?
„Truputį susinervinome, kai sužinojome, apie ką šnekėsime“, – nors su šypsena, tačiau mano abejones patvirtino trys „atviratiečiai“: Vytautas Leistrumas, Justas Tertelis ir Benita Vasauskaitė, su kuriais susitikome iš karto po jų spektaklio ne tik vaikams „Senelės pasaka“ (beje, apdovanoto „Auksiniu scenos kryžiumi“).
Užbėgant įvykiams už akių, privalu pastebėti, kad karščiausia diskusija virė būtent tuomet, kai pokalbis pakrypo apie populiarumą, teatro ir masių santykį bei televizijos sukurtas žvaigždes. Taigi, jūsų dėmesiui – įdomiausi interviu momentai su, kaip jie patys pastebėjo, šiek tiek pankuojančiais aktoriais, kurie nėra tiesiog linksma „chebrytė“, o žmonės, siekiantys bendro tikslo – atverti teatro ratą žiūrovui.
Sekmadienį sostinėje pasibaigė 10-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. „Labai noriu sustabdyti šią akimirką, kuri man ypač brangi ir jos laukiau daugelį metų“, – kreipdamasi į festivalio uždaryme dalyvavusią Europos kino legendą, Ingmaro Bergmano mūzą Liv Ullmann, sakė Gražina Arlickaitė, „Scanoramos“ vadovė.
Pinhole sąvoka dabar tokia populiari, kaip ir vintažas, o degtukų dėžutė, virtusi į juostinį fotoaparatą, slepiasi ne vieno praeivio rankinėje. Pinhole dėka kiekviena fotojuosta gali tapti unikali, fiksuojant vaizdą negali matyti, ką tiksliai fotografuoji, o aplinkos trikdžiai dažnai sukuria netikėtus efektus bei spalvas.
Po ketverių metų Kazachstanas vis dar jaučia Borato primestą nacionalinį pažeminimą. Šią savaitę Centrinės Azijos šalies parlamento narys pareikalavo, kad valdžios organai imtųsi daugiau priemonių kovoje su žalingais kuriamo filmo tęsinio padariniais.
Prieš pašaipas – kumščiais
„Filmas mūsų šaliai paliko neigiamą dėmę, ir mūsų studentai užsienyje širdyse jaučia skausmą, – mąsto Bekbolatas Tleukhanas. – Jie prieštarauja faktui kaip blogai nušviečiama jų šalis. Prašau imtis reikiamų priemonių“.
Parlamentaras kaip įrodymą pateikia 20-mečio Ekseterio universiteto (pietvakarių Anglija) studento Almato Samirovo pavyzdį. Praėjusiais metais jis nuteistas 200 valandų viešųjų darbų, kadangi sumušė 2 bendrakursius, išdrįsusius jį palyginti su pramanytu žurnalistu iš Kazachstano.
Spalvoto Meduolio diena tęsiasi – įsitikino įventės organizatoriai ir dalyviai, atvažiavę įteikti žadėtų dovanų į Vilniaus Trečiuosius Vaikų Globos namus.
Didžiulės dėžės skanėstų atkeliavo pas vaikus. „Gauti dovanų yra labai malonu, – sakė globos namų direktorė Elvyra Lotc. – Tačiau tikrai nemažesnis džiaugsmas yra patiems nuspalvinti meduolį ir padovanoti kitiems.“ Vaikų smalsumas pakeitė meduolių įteikimo ceremoniją –netikėtai vakaras virto dar viena meduolių marginimo švente. Į aktų salę greitai buvo sunešti stalai, visi norintys pasipuošė prijuostėmis, kepuraitėmis, pasiruošė spalvotus glajus ir – užvirė darbas. Vyresnieji vieni per kitus sparčiai spalvino, dekoravo, mažieji, auklėtojų padedami, kovojo su pagunda lyžtelti ar bent paliesti cukriniu glaistu blizgantį meduolį.
„Netrukus mūsų vaikai išvažiuos pas globėjus Kalėdinių atostogų, – sakė direktorė Elvyra Lotc. – Lagaminai jau paruošti kelionėms į Italiją, Lenkiją. Dabar mes jau žinome, ką globėjai gaus dovanų – visi vieningai nutarėme, kad nuvešime jiems savo margintų meduolių.“
Per 1500 vilniečių marginti meduolių buvo suverti į žaismingus Advento kalendorius ir padovanoti Vaikų namų globotiniams. 50 gražiausių meduolių ir Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Maisto produktų technologijos antro kurso studentų bei dėstytojos Jurgitos Lazdauskienės sukurta Meduolinė Gedimino pilis buvo parduoti gegužės 4 d. Tarptautinėje Kalėdinėje labdaros mugėje Vilniaus Rotušėje, o surinktos lėšos bus panaudotos geriems darbams. Gražiausių darbų autoriai buvo pagerbti atminimo dovanomis.
„Spalvoto meduolio dienos“ idėjos autorė Violeta Masteikienė sako, kad ruoštis kitų metų šventei pradės dar šiemet, nes projektas suteikia tiek daug gerų emocijų visiems jo dalyviams, kad būtina paversti jį kasmetiniu. Šiai idėjai pritaria ir didysis renginio rėmėjas bendrovė „Dansukker“, kiti rėmėjai bei kepyklėlės.