Search Results for: "prieplauka"
Sekmadienį Vilniuje, Baltojo tilto pašonėje oficialiai prisišvartavo mobili prieplauka. Į naujos kultūrinės erdvės atidarymą sostinės gyventojus ir miesto svečius kvietė dizaino ir inovacijų festivalis „IF… Vilnius“.
Graži ir soti šventė tos Velykos. Tiesa, dar ir religinė, tačiau šį kartą ne apie tai… Nors už lango – n-toji vasario diena, tačiau tikimės, kad ir jums širdyje jau čyru vyru vieversiai, o šiltojo sezono linksmybių nuojautos neduos ramiai sėdėti prie nuo maisto gausos lūžtančio stalo bei „ypatingomis“ pramogomis viliojančio televizoriaus. Taigi, kur nulėkti, kur nubėgti per Šv. Velykas (jei nespėsite ar neužteks penktadienio/šeštadienio įvykių)? Kad būtų paprasčiau orientuotis ir netektų pernelyg ilgai blaškytis su prastokai funkcionuojančiu skrandžiu, paruošėme jums sostinės renginių gidą. Tad ridenk kiaušinį, o tada…
Socialinio tinklo „Flickr Commons“ bendruomenė švenčia savo 5-ąjį gimtadienį. Ta proga buvo išrinktos populiariausios penkių metų laikotarpio nuotraukos iš šios internetinės svetainės kolekcijos, kurią sudaro ir asmeninės nuotraukos, ir žymių žmonių fotografijos ar įsimintini istorijos momentai. Winstonas Čerčilis, Elvis Presley, Ričardas Niksonas, JAV prezidentas Ruzveltas, Stalinas, Albertas Einšteinas ir kiti žymūs istorijos veikėjai atsidūrė tarp tų, kurie buvo dažniausiai apžiūrinėjami internautų per šiuos penkerius metus.
Pirmo lietuviško kelionių gido „Savas Londonas“ autorei Vilmai Anusaitei šiuo metu pats darbų įkarštis. Ji pluša amerikiečių televizijos sporto skyriuje ir ruošiasi bene svarbiausiam metų sporto įvykiui – Londono Olimpiadai, ir visiems lietuviams, atvyksiantiems palaikyti šalies sportininkų rekomenduoja tarp varžybų apžiūrėti arčiausiai olimpinių „taškų“ esančias vietas.
Velniakampio kilpoje pamatysite „Raganos šluotą“, „Raganų ratą“, kelis pilkapynus, pakvėpuosite Vakarų taigos spygliuočių aromatu, išvysite upėje skendinčius mitologinius akmenis. Dar pabuvosite vietose, vardais susijusiose su pačiu nelabuoju: pasisukiojus Velniakampio kilpoje, pakilsite į Peklynės kalną.
Kvapą gniaužiančios Lietuvos saugomos teritorijos – lyg neatrastas perlas, žybsintis tiesiai prieš akis, bet dažnai taip ir nepastebimas. Įvairiapusės keliavimo galimybės, svaiginančios ežerų gilumos ir miškų gūdumos, adrenalinas ir užuovėja nuo stresų, neatrasta Lietuvos istorija, mitologija ir mistika – kviečiame atrasti Lietuvos saugomas teritorijas kartu su projekto „Keliauk kitaip!“ komanda, šiuo metu keliaujančią per Lietuvą. Keliaukime kartu, sekime ,,Keliauk kitaip” naujienas www.keliaukkitaip.lt, kartu atraskime Lietuvos saugomas teritorijas.
Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais – vienas populiariausių kelionių maršrutų šio parko ežerais ir upeliais, dar vadinamas Didžiuoju ratu. Maršruto ilgis – apie 30 kilometrų: praplaukiama 12 ežerų ir 6 upeliai. Keliauti galima sustojant vienai arba dviem nakvynėms, bet tik tam įrengtose poilsiavietėse. Žygis vandeniu prasideda iš Palūšės kaimo, kur modernioje valtinėje galima išsinuomoti baidares ar valtis bei kitą reikalingą žygio įrangą. Čia gausite ir žygio žemėlapį.
Iš Palūšės, Lūšių ežero vandenimis irkluojame link Meironių kaimo. Praplaukę Meironis, patenkame į Dringykščio ežerą. Iš jo Dumblės upeliu iriamės į Dringį. Tai – antras pagal dydį nacionalinio parko ežeras. Ežero šiauriniame gale įplaukiame į Juodakumpio įlanką, prie kurios yra Vaišniūnų stovyklavietė. Kelionė tęsiama Baluošu, kuris su apylinkėmis paskelbtas kraštovaizdžio draustiniu. Ežero saloje, vadinama Ilgasale, yra tikra retenybė: tai mažas ežerėlis, su didžiuoju ežeru besijungiantis upeliu – vienintelė tokia vieta Lietuvoje. Į mažąjį ežerėlį lėtai iriamės atsistumdami ir irklais nuo kranto. Atrodo gana paslaptingai, daug kur prižėlę vandens augalų, žydi vandens lelijos. Galima įsivaizduoti esant lyg kokioje gamtos koplyčioje ant vandens. Tačiau ir čia pamatome plūduriuojant alaus skardinę, cigarečių pakelį. Ištraukiame ir – į maišą valtyje. Tenka pripažinti, kad iki kelionės pabaigos jis buvo pilnas. Ir ne tik plaukiojusių plastiko ar stiklo butelių, bet ir geros firmos batas pasitaikė. Dalį šlamšto iš upelių ir ežerų dugno iškėlė benardydamas kelionės draugas.
Kairysis ežero krantas išsiraitęs pusiasaliais, už pirmojo galima išlipti Trainiškių kaime, kur snaudžia senolis ąžuolas – gamtos paminklas. Tai seni kupetiniai arba padrikieji kaimai, lyg muziejai po atviru dangumi.
Sugrįžus iki Baluošo ežero vidurio, surandame protaką ir atplaukiame iki nedidelio Baluošykščio ežero. Iš jo pasileidžiame gana srauniu Skregždos upeliu ir pasiekiame Srovinaičio ežerą, kurio gale pasirodo Ginučių vandens malūnas. Čia kelionę sustabdo siauras sausumos ruoželis. Valtį ir daiktus persinešus, galima apsistoti malūno užeigoje. Ginučių malūnas – beveik dviejų šimtų metų amžiaus technikos paminklas.
Nuo Ginučių vandens malūno Sravės upeliu priplaukiame Asėko ežerą. Iš ežero ištekantis to paties vardo upelis atplukdo iki Linkmeno ežero. Jį perplaukus skersai, randame prieplauką. Krante stūkso Ginučių piliakalnis ir 176 metrus virš jūros lygio iškilęs Ladakalnio kalnas. Ginučių piliakalnis yra 9-12 amžių archeologinis paminklas. Šalia piliakalnio – stovyklavietė turistams. Sutvarkyti takeliai ir mediniai laiptai veda į Ladakalnio viršų. Ladakalnis yra pirmasis Lietuvoje įsteigtas geomorfologinis draustinis. Nuo kalno ypač gerai matoma Šiliniškių gūbrio, sustumto ledynmečiu, kalvų grandinės.
Tvarkant kalną ir aplinką jo apžvalgos aikštelė paaukštinta 1,5 metro, įrengti informaciniai stendai, kur rodyklėmis pažymėti matomi objektai. Aplink Ginučių piliakalnį, Ladakalnį ir ant šių kalnų tikrai daug padirbėta, kad keliaujantiems būtų patogu: skalda išpilti takeliai, nauji mediniai laiptai, apžvalgos aikštelės ir turiningi informaciniai stendai. Ir žmonių nemažai lankosi, daug šeimų su vaikais. Tačiau kai kurie lankytojai net gražiausiose vietose mėto šiukšles tiesiog po kojom. Štai ant Ladakalnio krašto įrengtas naujutėlis medinis apžvalgos balkonas. Iš čia tik grožėkis saulėlydžiu virš ežerų. Taip ir daro, bet kai kas „padaro“ ir alaus iš „bambalio“, o tuščią tarą sviedžia žemyn. Ten jau prisirinkę plastiko, popiergalių, kai kas pakibę ant aukštos žolės, krūmokšnių. Šlaitas labai status, jei ne alpinistinių sugebėjimų, tai tikrai sunkaus darbelio reikės visam tam šlamštui surinkti. Ir kas, kada tai darys?
Dabar daugybė žmonių vasarą suplūsta čionai, amžina problema tapo šiukšlinimas. Žmonės net šiukšles maišais atveža į mišką, lyg gamta būtų kokia oazė kosmose, kur niekas nieko nemato… Gerai dar, kad šie miškai ne tokie grybingi, kaip Dzūkijoje, o tai žmonių srautai tęstųsi iki vėlyvo rudens, būtų daugiau bėdų. Aukštaitijos nacionaliniame parke dirbantis biologas Bronius Šablevičius ypač negailėjo karčių žodžių nedrausmingam jaunimui, kuris dažnai pažeidžia saugomų teritorijų taisykles – ne vietoje stovyklauja, apšnerkščia ežerų pakrantes. „Lyg ne savo Tėvynėje gyvena, kaip taip elgtis“, – kalbėjo žmogus, pažįstantis šiuos miškus ir ežerus kaip retas.
Per protaką tarp Linkmeno ir Asalnykščio ežerų pasiekiame seną medinį tiltą, kurio seni poliai apaugę lyg koralais. Iš tikrųjų tai – upinės durlės. Dar paplaukus atsiveria Asalnų ežeras, kurio siaurąją dalį įveikus, patenkame į Lūšių ežerą. Netoli jau ir Palūšė. Išties gražu, norėtųsi dar irklų nepadėti ir kelionę vandeniu pratęsti…
Lietuvos kompanijos „Olialia Group” užsakymu žinomas šalies architektas Valerijus Starkovskis jau parengė prabangaus blondinių kurorto projektą. Statybos prasidės per ateinančius kelerius metus, o kurorto atidarymą švęsti tikimasi 2015 metais.
„Mūsų kompanijos delegacija lankėsi Maldyvų salose, kur atrinko tris salas, labiausiai tinkančias blondinių kurortui. Be to, pasklidus informacijai apie ketinimą įkurti kurortą blondinėms, gavome pasiūlymų bendradarbiauti iš asmenų, kuriems priklauso Graikijos salų ir salų Karibų jūroje. Šiuo metu specialistai vertina 12 salų pranašumus. Neatmetame galimybės, kad pasaulyje atsiras ne vienas, o keletas kurortų blondinėms, nes susidomėjimas šiuo projektu – didžiulis”, – sakė blondinių judėjimo Lietuvoje lyderė ir kompanijos „Olialia Group” vadovė Giedrė Pukienė.
Pagal kurorto projektą, blondinių sala savo forma primins aukštakulnį.
„Šioje saloje bus keletas viešbučių (pradinis planas – 61 vila, vėliau jų skaičius pasieks 500), daug viešbučių, naktinis klubas, grožio centras, SPA procedūros, harmonijos ir psichologijos centras, prieplauka jachtoms, promenadas, prekybos centras, sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Visi pastatai atspindės blondinių pasaulėžiūrą ir dvasią. Viešbučių, restoranų ir paslaugų centrų paslaugas teiks pačios žinomiausios pasaulio kompanijos, paraiškas pradėsime priėminėti jau artimiausiu metu”, – sakė G. Pukienė.
Artimiausiu metu bus skelbiamas pasaulinis konkursas į blondinių salos vadovo postą. „Šiuo metu baigiame formuluoti konkurso sąlygas, dalyvauti jame galės bet kurios pasaulio šalies gyventojas”, – teigia „Olialia Group” vadovė. Remiantis kurorto koncepcija, visas aptarnaujantis personalas bus tik blondinės ir blondinai.
Anot G. Pukienės, turistus į blondinių salą skraidins aviakompanija „Olialia Airlines”, kurios stiuardesės, striuardai ir pilotai taip pat bus tik blondinai.
Kaip jau žinoma, blondinių judėjimas Lietuvoje, vienijantis 22 tūkst. merginų, nusprendė mesti iššūkį „Virgin Group” savininkui Ričardui Brensonui (Richard Branson) ir sukurti dar žinomesnį pasaulyje prekės ženklą nei „Virgin”.
„Šiam tikslui įkurta kompanija „Olialia Group”, kurios akcininke artimiausiu metu galės tapti bet kuri blondinė”, – tikina Lietuvos blondinių judėjimo lyderė G. Pukiene.
Prieš kelis metus Lietuvos blondinių judėjimas sukūrė prekės ženklą „Olialia” ir per trumpą laiką pasiekė stulbinančių rezultatų – „Olialia” prekės ženklą, veikiantį net 75 verslo sektoriuose, šiai dienai žino 81,8 proc. visos Lietuvos gyventojų (tai nustatyta atlikus viešosios nuomonės tyrimą). Geriausiai „Olialia” žino jaunimas ir vidutinio amžiaus lietuviai. 20-29 metų amžiaus grupėje šis prekės ženklas pažįstamas net 99,3 proc. respondentų, 30-39 metų amžiaus grupėje – 89,7 proc. apklausoje dalyvavusiųjų. Jei prekės ženklą vertinti iš esmės, pagal pardavimus ir suteiktas paslaugas, „Olialia” Lietuvos žmonėms „Olialia” visų pirma asocijuojasi su merginomis blondinėmis „Olialia” (taip mano 63 proc. apklaustųjų).
Šiandien Lietuvos blondinių kompanija „Olialia Group” plėtoja verslą net 75 sektoriuose. Bendrovė specializuojasi maisto produkto gamyboje (gaivieji gėrimai, pieno produktų linija, konditerijos gaminiai, ledai), jai priklauso leidykla, modelių, koncertų organizavimo agentūros, pop grupė „Olialia pupytės”, picerijų tinklas „Olialia Pizza”, pramoginis-informacinis internetinis tinklalapis „Olialia.lt”, bendrovė užsiima papuošalų ir aksesuarų, kompiuterių gamyba, turi nuolaidų kortelę „Olialia Maestro”, teigia automobilių ir jachtų nuomos paslaugas, kompanijai priklauso gėlių verslas, grožio salonai, plastinės chirurgijos klinika, siuvami drabužiai ir gaminami tekstilės gaminiai, veikia parfumerijos ir kosmetikos parduotuvės ir kita.
Už naudojimąsi „Olialia” prekės ženklu partneriai 2008 metais Lietuvoje paklojo daugiau nei 2,5 mln. JAV dolerių. 2009 metais šis skaičius išaugo iki 4,5 mln. JAV dolerių. Už 2010 metus „Olialia Group” planuoja gauti iki 10 mln. JAV dolerių.
„Tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva tai tiesiog fantastiški rezultatai, todėl ir nusprendėme savo veiklą plėsti visame pasaulyje. Mes metam iššūkį visame pasaulyje žinomos kompanijos „Virgin Group” savininkui R.Brensonui ir teigiame, kad per artimiausius 10-15 metų, naudodamosios savo žiniomis, įkursime tikrą blondinių verslo imperiją, kuri pranoks „Virgin Group”, – įsitikinusi G. Pukiene.
Kaip teigia Lietuvos blondinių judėjimo lyderė, artimiausiuose „Olialia Group” planuose – verslo plėtra Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kinijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje.
„Blondinės – tai galinga jėga ir nederėtų jos nuvertinti. Mes protingos, gražios, azartiškos ir siekiančios užsibrėžto tikslo. Dvejus metus Lietuvoje vykusi verslo plėtra atskleidė mūsų sugebėjimus”, – sakė G. Pukienė. Kaip teigia moteris, Lietuvos blondinių dvasinė lyderė – šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Jos pasiekimai politikoje ir ryžtas – puikus pavyzdys mums”, – mano G. Pukiene.
Prie Lampėdžių karjero dirba statybininkai – įpusėjo Kauno regiono kempingo su paplūdimiu įrengimo darbai.
Penktadienio popietę meras Andrius Kupčinskas, administracijos direktorė Edita Gudišauskienė, Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius ir kiti specialistai lankėsi kempingo statyboje ir domėjosi darbų eiga, aptarė ją su statybininkais.
„Įsitikinome, kad būsimojo kempingo teritorijoje darbai vyksta pagal numatytą grafiką. Tikiuosi, kad darbai bus baigti laiku, o turistai pamėgs naująjį kempingą“, – sakė meras A. Kupčinskas.
Statybininkai Savivaldybės atstovams parodė, kur bus persirengimo kambariai, dušai, medicinos punktas, kavinukė, kur tiesiami dviračių takai, kur bus automobilių stovėjimo aikštelės, vietas, kur atvykę turistai galės pasistatyti palapines ir apsigyventi.
Be elektros negali veikti jokia aptarnavimo įranga, šiuo metu projektuojama statomo kempingo elektros linija. Užbaigus projektavimo darbus, bus skelbiamas konkursas
rangovui parinkti.
„Planuojamos investicijos į Kauno regiono kempingo su paplūdimiu statybą siekia beveik 2,5 mln. litų. Kauno miesto savivaldybės lėšos sudarys 0,5 mln. litų, iš ES struktūrinių fondų tikimasi gauti 2,097 mln. litų“, – sakė administracijos direktorė E. Gudišauskienė.
Kempingas bus įrengtas Lampėdžių karjero šiaurės rytinėje pakrantėje. Aptvertoje teritorijoje suprojektuotos aikštelės palapinėms statyti. Šių aikštelių danga bus natūrali veja. Prie įvažiavimo į kempingo teritoriją numatytas pastatas, kuriame numatoma įvažiavimo ir išvažiavimo kontrolė, lankytojų registravimo, daiktų saugojimo patalpa, reikiamo inventoriaus nuoma, apsauga ir užkardos valdymas. Paplūdimys skirtas 1000 – 1100 poilsiautojų, jis bus suskirstytas į atskiras zonas: poilsio, maudymosi ir sporto.
Lampėdžių karjero seklusis pakrantės ruožas yra staigiai gilėjantis, todėl numatyta sumažinti paplūdimio maudymosi ir poilsio zonos nuolydį, suformuoti vieningą šlaitą, kuris atskirs paplūdimį nuo sporto zonos. Taip pat bus įrengta atskira vieta vaikų maudynėms, atžymėta plūdurais ir atribota tinklu. Jos gylis bus 0,7-1,2 metro ribose.
Karjero šlaite suprojektuoti laiptai ir pandusai žmonėms su negalia. Veiks gelbėjimo postas ir medicinos punktas. Greta vakarinio aplinkkelio suprojektuota 76 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat bus nutiesti ir pėsčiųjų takai, kurių pusė pločio bus skirta dviratininkams. Dviračių takai bus išskirti kitos spalvos betoninėmis plytelėmis ir ženklinimu. Ženklinimas numatytas ant vertikalių stovų ir ant grindinio.
Kempingo teritorijoje gyventojai ir miesto svečiai galės pramogauti keliose sporto – lauko teniso, krepšinio – ir žaidimų aikštelėse. Numatyta galimybė naudotis valčių ir vandens dviračių prieplauka, dviračių parkavimo stovais. Patogiuose lankytojams kempingo vietose veikiančiuose geriamo vandens fontanėliuose bus galima numalšinti troškulį. Tamsiuoju paros metu visa kempingo teritorija bus apšviečiama.
Kempingas su paplūdimiu turėtų pradėti veikti antroje 2011 metų pusėje. Darbus atlieka bendrovė „Struktūra”, laimėjusi viešąjį konkursą.
Liepos 3 d., daugiau nei 20 tūkstančių žmonių susirinks į tradicinę vasaros fiestą po atviru dangumi – „Bitėlandą”. Šventosios upės žiotyse jau dygsta įspūdingos „Bitėlando” scenos, kurių statybai prireikė net 40 tonų scenų įrangos ir daugiau nei 20 tonų natūralaus smėlio. Šiemet didžiausiame pajūrio renginyje bus švenčiamas 15 metų „Bitės” jubiliejus.
Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šį savaitgalį ketina iš namų išvilioti visus kauniečius bei kviečiasi miesto svečius į tris dienas trunkančią Kauno dienų šventę, kurios tema šiemet „Su meile Kaunui”.