Search Results for: "plastinė chirurgija"

Greitai ir lengvai. Tokį principą šiuolaikinis žmogus taiko tiek gyvenimui, tiek mirčiai. Siekdamas kuo greičiau pasikeisti ir pamatyti akivaizdžius ir įspūdingus rezultatus, jis pamiršta, jog taip žengia ne į pramogų, bet į pavojaus zoną. Tokią, kurioje visada yra tikimybė atsidurti tarp gyvybės ir mirties.

Po žiniasklaidos rengtų realybės šou ir plastinę chirurgiją populiarinančių straipsnių ir laidų dažnam žmogui susidaro įspūdis, kad grožio operacijos prilygsta apsilankymui pas kosmetologą ar kirpėją. Tačiau net, atrodytų, paprasta botulino injekcija gali sukelti nenumatytų padarinių, o kartais – ir paciento mirtį. Štai kodėl plastinės chirurgijos specialistas profesorius Kęstutis Vitkus perspėja apie Bermudų trikampį, arba tris galimus rizikos veiksnius. Lygiai tokius pat pavojus įvardija ir jo kolega medicinos mokslų daktaras Darius Radzevičius.

Trys pavojaus taškai

Atlanto vandenyne susidariusi pavojinga zona, vadinamasis Bermudų trikampis, garsėja nenuspėjamais reiškiniais. Ten be žinios pradingsta lėktuvai ir laivai. Žinoma, situacija plastinėje chirurgijoje nėra tokia nenuspėjama, vis dėlto šimtaprocentinių garantijų pacientams negali suteikti joks medikas.

„Valandos trukmės konsultacija su būsima paciente visada baigiasi visų įmanomų komplikacijų aptarimu. Medicinoje negali būti 100 proc. garantijos, tik 99 proc. Kaip ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje“, – sakė vaizdingą palyginimą apie Bermudų trikampį pateikęs mikrochirurgas K. Vitkus, Valakupių plastinės chirurgijos klinikos „Vitkus Clinic“ įkūrėjas.

„Komplikacijų atvejai yra reti, bet įmanomi. Nereikia bijoti žodžio „komplikacijos“, apie jas reikia diskutuoti, pasverti komplikacijų riziką ir jas sumažinti iki minimumo“, – kolegai antrino plastinės chirurgijos specialistas D. Radzevičius, dirbantis sostinės grožio terapijos ir chirurgijos klinikoje „Sugihara“. Keliuose lietuviškų komercinių televizijų projektuose, kur buvo keičiama dalyvių išvaizda, dalyvavęs patyręs specialistas vis dėlto tvirtino, kad tokios laidos žiūrovams formuoja klaidingą supratimą apie plastinę chirurgiją.

„Gali susidaryti įspūdis, kad plastinė operacija yra kažkas panašaus į plaukų dažymą ar manikiūrą. Visgi tai yra intervencija į žmogaus organizmą, – D. Radzevičiaus manymu, trumpa procedūros trukmė dar nereiškia, jog pavojus paciento sveikatai yra mažesnis. – Kad ir kokia intervencija tai būtų, paprasčiausia botulino arba hialurono rūgšties injekcija ar operacija, ji turi būti atliekama gydymo įstaigoje. Ne namuose, ne garaže ir ne televizijos studijoje, nes tai yra nesaugu. Kodėl? Dėl trijų faktorių: pirma, žmogiškojo, procedūrą atliekančio gydytojo, antra, paciento, trečia, naudojamo preparato.“

Mikrochirurgas, beveik trisdešimties metų darbo patirtį plastinės chirurgijos srityje turintis vilnietis K. Vitkus taip pat įvardijo tokius pat tris svarbiausius plastinių procedūrų ir operacijų veiksnius.

„Žmogus, norintis pasigražinti ir nepagalvojęs apie pasekmes, lekia kaip drugelis į šviesą ir žūva. Pacientas paprastai būna pasimetęs, jis nežino, kas yra geriausia. Daug kas priklauso nuo chirurgo sąžinės ir patirties. Bet pacientas dažnai pamiršta, kad bet kokia operacija yra ta pati sandora su mirtimi ir gyvybe. Pavyzdžiui, televizijos studijoje suleidžiama botokso, kuris turi daug ingredientų, injekcija. O jei nuo anafilaksinio šoko žmogui sustos širdis? Viskas, žmogaus nebeliks“, – teigė K. Vitkus.

Greito rezultato siekis užgožia atsargumą

Žmonija grožio chirurgiją naudojo prieš keturis tūkstančius, o rekonstrukcinę – beveik tris tūkstančius metų. Dėl ligų ar traumų prarastas ar deformuotas žmogaus kūno dalis nuo seno bandyta atkurti ne dėl grožio, bet dėl sveikatos. Dabartiniais laikais sparčiai tobulėjant medicinos technikai ir įvairiems preparatams, itin išpopuliarėjo estetinė chirurgija, nes vis trumpėjantis gražinimosi skalpeliu ir gijimo procesas leido žmogui palyginti greitai sugrįžti į kasdienę rutiną.

Pasidaryti operaciją per pietų pertrauką ar nueiti susileisti botulino injekciją vietoj pasiplepėjimo prie kavos puodelio su drauge. Toks supaprastintas plastinių intervencijų pristatymas pavojingiausias yra tiems žmonėms, į kuriuos dažniausiai ir nukreipiama ši gundanti žinia. Suaugęs mąstantis asmuo neturėtų naiviai tikėtis, kad chirurginė operacija, kad ir atlikta estetiniais tikslais, gali praeiti be pasekmių sveikatai. Šiuolaikinio nekantraus ir, dar reikėtų pridurti, turtingo žmogaus siekis gauti, ko nori čia ir dabar, kartais įgyvendinamas nepaisant jokių perspėjimų apie galimas grėsmes.

„Net mūsų aukščiausia šalies pareigūnė prezidentė pasakė, kad pasidaryti plastinę operaciją – kaip nueiti į kirpyklą. Ar galima lyginti tokius dalykus? Už tokį plastinės chirurgijos pristatymą atsakinga ir žiniasklaida, ir patys žmonės, kurie tiesiog yra neapsišvietę. Noriu, turiu pinigų – ir viską galiu?“ – retoriškai klausė plastinės chirurgijos specialistas K. Vitkus.

Lietuvoje nėra registruojama, kiek ir kokių plastinių operacijų ir procedūrų įvykdoma per metus. Šios atliekamos privačiose klinikose, o jų medikai tegali atskleisti savo privačios praktikos statistiką ir spėlioti, kokia yra visoje šalyje. Tačiau apibendrintai kalbant apie plastinės chirurgijos pacientą dažniausiai turima galvoje moteris. To priežastis: per metus šalyje daugiausia atliekama krūties korekcijos implantais operacijų, o jos yra susijusios su moteriškos lyties pacientėmis. Ausų, veido, nosies, sėdmenų ar blauzdų koregavimo siekia tiek vyrai, tiek moterys. Tose klinikose, kurios specializuojasi vyrų lytinių organų korekcijos arba plaukų persodinimo operacijose, klientūra būna išskirtinai vyriška.

Skandalai atnaujina kalbas apie plastinės chirurgijos saugumą

Kilus skandalams, susijusiems su plastinėmis operacijomis, kai pacientams implantuojami nesaugūs ir nekokybiški preparatai (neseniai per pasaulį nusirito triukšmo banga, kuri kilo dėl prancūzų gamintojo „Poly Implant Prothese“ krūtų implantų) ar kai apsimetėlis plastinės chirurgijos specialistas praėjusių metų pabaigoje pacientams kūno linijas koregavo cementu, dažniausiai sunerimsta moterys. Vis dėlto su saugumu susijusius klausimus chirurgams turi užduoti visi būsimieji klientai. Patyrę plastinės chirurgijos specialistai perspėja – net saugaus ir sąžiningo specialisto rankose atsidūrę pacientai turi susitaikyti su mintimi, kad pavojus visada gali būti šalia.

„Šis PIP implantų skandalas yra smūgis plastinei chirurgijai, – pripažino mikrochirurgas, plastinės chirurgijos klinikos savininkas K. Vitkus ir pridūrė: – Plastinė chirurgija visada yra susijusi su rizika. Jauna, graži, sveika ponia ryžtasi operacijai. Tai reiškia: nejautrą, intervenciją, skausmą ir psichologinį aspektą. Gal moteris bus nepatenkinta krūtinės kontūru? Tai – kaip skulptūra, tik čia yra gyvas žmogus, su savo jausmais ir skausmu.“

„Kalbant apie preparatą (sakykime, botulino ar hialurono rūgšties injekciją), prieš ją pradėjus naudoti praktikoje, atliekama daugybė klinikinių tyrimų laboratorijose su eksperimentiniais gyvūnais, paskui – su savanoriais. Nebūna taip, kad vakar sukurtas preparatas šiandien jau leidžiamas pacientams. Moksliniai tyrimai tam ir yra atliekami, kad būtų patikrinama, kas yra saugu ar nesaugu, ką rekomenduojama naudoti, – paaiškino plastinės chirurgijos specialistas D. Radzevičius. –

Čia kalbu apie elementarias plastines procedūras, injekcijas. Su operacijomis yra susiję du žmogiškieji faktoriai: pacientas ir chirurgas. Pastarasis yra žmogus, kuris gali suklysti. Kaip ir advokatas, bankininkas ar bet kuris kitas specialistas. Taip pat galima paciento reakcija į narkozės preparatus ir pačią operaciją. Norint išvengti komplikacijų, operuojamas pacientas turi būti visiškai sveikas, jis neturi teisės slėpti sergąs lėtinėmis ar kitomis ligomis. Visa tai įvertinus, galima nustatyti, kokia yra galima rizika.“

Pasisakydamas apie minėtą prancūzų gamintojo skandalą, patyręs plastinės chirurgijos specialistas pabrėžė, kad nėra implantų visam gyvenimui. „Problemų gali kilti tiek su implantu, tiek su žmogaus organizmu. Nė vienas gamintojas neteigia, kad jo implantas yra visam gyvenimui. Jis gali ir plyšti. Implanto plyšimas yra palyginti reta problema. Bet ji reta iki 7–10 metų nuo įsodinimo, o po dešimties – problemos tampa vis dažnesnės“, – sakė D. Radzevičius. Jis, kaip ir dauguma jo atsakingai dirbančių kolegų, vadovaujasi principu, jog plastinėje chirurgijoje „svarbiausia yra saugumas, saugumas ir saugumas“.