Search Results for: "piešimas"
Vystydamasi grafičių subkultūra išsišakojo į daug krypčių – vis dar išliko nelegalus grafitis, atsirado street art‘as, lietuviškai vadinamas gatvės menu, greta to – komercinis grafičių naudojimas, verslo forma atliekant individualius užsakymus ir dekoruojant pastatų interjerą ar eksterjerą. Neišvengta ir grafičio technikos kaip kūrybiškumo skatinimo metodo. Mindaugas Tiknius, buvęs grafičių piešėjas, šiandien Vilniuje įsikūrusiame Lietuvos vaikų ir jaunimo centre jaunuolius moko piešti grafičius ir gatvės meno kūrinius. Jis sako, kad tai priemonė, padedanti skatinti vaikų ir jaunimo kūrybiškumą, neįspraudžiant jų į mokyklinio ir akademinio piešimo rėmus.
Vasario mėnesį kino teatre „Pasaka“ prasidėjo naujas praktinių bei teorinių paskaitų ciklas „Skaitmeninio piešimo kursai”. Pasak paskaitų vedėjo, skaitmeninio piešimo entuziasto bei profesionalaus skaitmeninių iliustracijų kūrėjo Vaido Bagono, vienintelis galimas saviraiškos apribojimas piešiant skaitmeniniu būdu – fantazijos trūkumas. Mintimis apie skaitmeninį piešimą dalinasi Vaidas Bagonas.
Kas yra skaitmeninė iliustracija? Kuo ji patraukli, ir kodėl reikėtų rinktis šį kūrybos būdą?
Skaitmeninė iliustracija yra meno sritis, kurioje kaip pagrindinis įrankis yra naudojamas kompiuteris ir planšetas (ang. tablet, intelligent digitizer). Viskas nuo pat pradžių kuriama skaitmeniniu būdu. Tiek eskizai, tiek išbaigtas tapybos darbas – viskas įgyvendinama kompiuterio pagalba. Yra menininkų, kurie puikiai derina šiuolaikinių dailės įrankių teikiamas galimybes su analogine media.
Ši sritis yra patraukli dėl savo galimybių. Visų pirma tai suteikia neįtikėtiną greitį. Ką galima pieštukais ir dažais padaryti per parą laiko, kompiuterio pagalba galima padaryti per valandą ar net trumpiau. Priklauso nuo situacijos, kokios technikos naudojamos ir koks yra tikslas. Mano nuomone yra labai „sveika” derinti abu dalykus. Kartais ranka ant popieriaus, skirtingai nei piešiant su planšetu, išgaunama daugiau subtilių niuansų. Manau, jaunimui ši kūrybos technika ypatingai patraukli dėl šiuolaikiškumo, prieinamumo ir plataus galimybių spektro. Dėl to daugelis tikrai susivilioja ir išbando skaitmeninį piešimą.
Ar būtina mokėti piešti tradiciniu būdu, kad galėtum kurti skaitmena?
Atskymas priklauso nuo to, koks yra tikslas to, ką darote. Jeigu norite tapti konkurencingais tokiose srityse kaip animacija, kinas, kompiuterinių žaidimų kūrimas, atsakymas būtų „taip”. Be jokios abejonės piešimo įgūdžiai yra būtini. Daugelis daro didelę klaidą manydami, jog prisipirkę kokybiškos, brangios technikos staiga pradės piešti taip, kaip tai daro profesionalai. Visada taip manantiems sakau, kad kompiuteris ir kiti jo komponentai yra tik įrankis ir nieko daugiau. Viskas priklauso nuo tavo įgūdžių ir vaizduotės. Tačiau, jei skaitmeninis piešimas yra tik malonus hobi, tradicinio piešimo technika nėra būtina. Galima tiesiog kurti ir mėgautis tuo, ką darai. Įgūdžiai ateina su laiku. Svarbiausia yra nebijoti suklysti ir iš klaidų pasimokyti. Tik taip mes tobulėjame. Taip kad atsakymas ir „taip” ir „ne”. Viena galiu pasakyti užtikrintai – skaitmeniniu piešimu gali užsiimti kiekvienas.
Kur Lietuvoje galima išmokti piešti skaitmeniniu būdu? Ar turime autoritetingų skaitmeninio piešimo mokytojų?
Šioje srityje Lietuvoje situacija yra sudėtinga. Dauguma dailininkų ir kūrėjų yra savamoksliai. Yra tikrai puikių šios srities profesionalų, bet tai pavieniai asmenys ir labai abejoju, ar jie užsiima edukacine veikla. Specializuotų mokyklų Lietuvoje kol kas nėra. Kita vertus, metus laiko gyvenau Danijoje ir drąsiai galiu pasakyti, kad turime labai talentingų žmonių, kurie ir užsienio šalyse yra puikiai vertinami dėl savo sugebėjimų. Ir tai mane labai džiugina ir skatina imtis priemonių situacijai pagerinti. Viena tokių priemonių – skaitmeninio piešimo kursai, kuriuos pradėjau organizuoti kino teatre „Pasaka”.
O iš autoritetų, padariusių man didžiausią įtaką, galėčiau išskirti kompaniją „Steambot studios”. Vienas geriausių pavyzdžių, kaip penkių talentingų žmonių grupė susivienijo ir sukurė solidžią, profesionalią komandą, ir dirba su tokiais klientais kaip „Electronic Arts”, „Disney”, „Ubisoft”, „Dreamworks” ir kiti. „Mes kuriame pasaulius” – toks jų kredo. Ir jie tai daro labai sėkmingai. Talentingų kūrėjų labai daug, tačiau norėčiau paminėti tokius meistrus ir inovatorius kaip Andrew Jones (internetinis vardas – Android Jones), Pascal Blanche, Feng Zhu ir kitus, kurie visą laiką stebina savo kūryba. Tikrai verta domėtis ir žiūrėti, ką kuria kiti, būti įkvėptam kitų kūrybos, tačiau jokiu būdu negalima nuvertinti savęs ir galvoti, kad pats taip niekada nesugebėsi. Viskas yra įmanoma.
Kokia situacija užsienio šalyse su skaitmeninio piešimo mokymu?
Užsienyje skaitmeninis piešimas yra labiau vertinamas ir jo mokymui skiriama daugiau dėmesio. Pagrindiniai skaitmeninio meno lopšiai yra JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Rusija, Lenkija ir kitos šalys. Ten yra investuojama į skaitmeninio piešimo mokymą, kuriasi bendruomenės, kurios aktyviai rengia ne tik konkursus internete, bet ir skaitmeninio meno muges bei didelius šou renginius. Šiuose renginiuose menininkams yra puikios galimybės parodyti savo darbus, susipažinti su įdomiais žmonėmis, galbūt net pasirašyti svajonių darbo kontraktą.
Kita vertus, Lietuvos rinka labai maža, todėl į užsienį išvažiuoja labai daug talentingo jaunimo. Ir ne veltui. Ne visus vilioja tik pinigai ir karjeros galimybės. Aš pats buvau išvykęs ir mano pagrindiniai klientai dabar yra tik užseniečiai. Mums tikrai yra ko pasimokytis iš jų. Pagarba, bendravimas, atlygis ir ne tik materialus, bet ir emocinis. Man svarbu šia patirtimi pasidalinti, nes tikiu, kad Lietuvoje darbo kultūra taip pat pasikeis.
Nuo ko prasidėjo tavo domėjimasis šia sritimi? Kas tavo įkvėpėjai, mokytojai?
Piešimu domėjausi nuo mažų dienų. Skaitmeninis piešimas į mano gyvenimą atėjo labai natūraliai – atsirado galimybė išbandyti planšetą. Paėmiau jį į rankas ir nebegalėjau atsitraukti. Tada dar nesupratau, kokias galimybes man kaip dailininkui suteikia šis įrankis. Pradėjau metodiškai ir rimtai studijuoti bei mokytis. Niekas tuo metu nepadėjo, neturėjau tokių palankų sąlygų, kokias šiandien turi jaunimas. Nebuvo „YouTube”, nebuvo tokios gausybės socialinių portalų ir t.t. Tačiau buvo didelis noras domėtis, taigi taip ir pradėjau. Domėjausi kitais dailininkais, lankiausi tūkstančiuose interneto svetainių, galerijų, ieškojau bendraminčių Lietuvoje, dalyvavau įvairiuose konkursuose. Tokia buvo mano pradžia.
Kaip manai, kokia ateitis laukia tradicinių piešimo technikų? Ar grafitinis pieštukas XXI amžiuje išnyks?
Nemanau. Vien dėl tos priežasties, jog visada yra malonu paimti į rankas pieštuką, jausti popieriaus tekstūrą, užuosti dažų kvapą. Viso to mes atsisakome imdami į rankas skaitmeninį įrankį. Pats visada stengiuosi šiuos du dalykus derinti, kiek tai leidžia laikas ir sąlygos. Mano kuprinėje visada rasite eskizų blonknotą su pieštukais. Svarbu, kad žmonės kurtų ir mėgautųsi tuo, ką daro. Taip kad pieškime, kur tik galime ir kiek galime. Visos priemonės tam yra tinkamos.
Svarbiausia pavasario šventė nenumaldomai artėja, tad pats metas puošti namus bei planuoti Velykinio stalo vaišes. Visgi įsisukus į darbus neretai pritrūksta laiko viską suspėti ar apgalvoti. Prieš strimgalviais lekiant į prekybos centrus, specialistė pataria susidaryti planą, ką ruošite pati, o ką galima užsisakyti ar nusipirkti jau pagamintą. Taip liks daugiau laiko, kurį galėsite skirti namų puošybai ir margučių dekoravimui kartu su šeima.
Tą dieną, kai įžengė į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, baletas tapo kasdieniu Martyno Rimeikio palydovu. Neseniai pradėjęs eiti choreografijos meno pažinimo link, M. Rimeikis buvo pakviestas į ryt prasidedantį vieną didžiausių pasaulyje šokio renginių –tarptautinę šokio mugę „Internationale Tanzmesse NRW“ – pristatyti savo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) projekto „Kūrybinis impulsas“ miniatiūros „Belaukiant Godo“.
Džiaugiamės šį gražų šeštadienį pristatydami ne mažiau saulėtą ir šiltą kūrybinį duetą – iliustratorę Gabrielę Ganžaitę ir poetę Medą Petrikaitę arba kitaip GG ir MP.
Ar atsimenat, kada paskutinį kartą mylėjotės? Ir ar atsimenate to priežastį? Taip, klausimas skamba tikrai keistai, tačiau Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad net 10 procentų apklaustų porų per pastarąjį pusmetį nesimylėjo būdami blaivūs!
Džiaugiamės „Talentų banke“ pristatydami dar vieną jauną ir kūrybingą žmogų. Tai – knygų iliustratorius, grafikos dizaineris ir tiesiog su pieštuku bei blonknotu niekad nesiskiriantis Rimantas Juškaitis.
„Jei pogrindį smarkiai nušvies, jo nebeliks. Be to, dauguma veiklų yra nelegalios. Nebūtina pažinoti piešėjų ar jų gaujų, kad suprastum jų piešinius, istoriją ir evoliuciją. Viskas yra ant sienos, bet tam reikia akylumo ir pastabumo“, – tai priežastis, kodėl apie graffiti subkultūrą žinome nedaug, išsakyta vieno jos atstovų.
Retas mokyklą lankantis berniukas (ir, žinoma, mergaitė) nėra girdėjęs Grego Heflio, rašančio „Nevykėlio dienoraštį“. Tačiau atėjo metas perrašyti istoriją, nes į lentynas atkeliauja kai kas didingesnis – Didysis Neitas. Knygą apie šį pramuštgalvį pristatė leidykla „Nieko rimto“.
Nepriklausomybės paskelbimas Lietuvoje nulėmė naujų madų vėjus iš Vakarų, atpūtusius ir masyvią hiphopo kultūrą. Muzika, riedlentės, apdribę rūbai ir, žinoma, grafičiai – visa tai neilgai trukus apžavėjo jaunus lietuvius ir tarsi pastūmėjo save išreikšti nelegaliai ant miesto sienų purškiant dažus. Tai buvo grafičių subkultūros Lietuvoje pradžia, apie kurią papasakoti sutiko Lietuvoje žinomas buvęs grafičių scenos dalyvis, pravarde Plūgas.