Search Results for: "patriotizmas"
Jau šią savaitę, vasario 20 dieną, į Lietuvos kino teatrus atkeliaus naujausias legendinio aktoriaus ir režisieriaus, penkių „Oskarų“ laureato Clinto Eastwoodo filmas „Amerikiečių snaiperis“ (angl. „American Sniper“). Karinė drama papasakos tikrais įvykiais paremtą daugiausiai JAV karybos istorijoje taikinių likvidavusio snaiperio Chriso Kyle‘o istoriją apie jo tarnybą Irako kare.
Vienoje pusėje – karinės technikos riaumojimas, tankų vikšrų džeržgesys, šūviai ir šaltos kaip plienas desantininkų akys; kitoje – lietuviškos patriotinės dainos, padrąsinantys šūksniai ir nebylus kibimasis už rankų, sudarant apsauginį žiedą iš žmonių kūnų. Pirmasis lietuviškas virtualios realybės (VR) patirties projektas žiūrovus perkels į 1991 m. sausio 13-osios įvykių sūkurį. Šiuo metu vykdomi projekto parengiamieji darbai, premjera numatyta 2018 m. sausio 13-ąją.
Vos prieš kelias dienas į eterį paleista nauja Manto Jankavičiaus (33) daina „Ei, mužike“! – pankroko ekspresas į pirmąją kartu su bičiuliais Kėdainiuose suburtą grupę „Tylos zona“. Grupėje Mantas pradėjo dainuoti trylikos, tad šie metai – neoficialiai jubiliejiniai, menantys 20 grojimo ir dainavimo metų, žinoma, skaičiuojant su pirmaisiais vaikiškais eksperimentais. Išgirsti dainą „Ei, mužike“! gyvai kartu su senomis geromis ir rečiau kur skambančiomis, o gal net niekur neįrašytomis dainomis bus galima lapkritį visoje Lietuvoje vyksiančiuose akustiniuose Manto koncertuose. Į rudeninę sceną jis grįžta išpildęs savo labai senas svajones (apsilankė varžybose „Formulė 1“, vasarą išmoko valdyti burlentę) ir tebepildydamas dabartines…
Jau ketverius metus stebima Lietuvos gyventojų emocinė būsena rodo, kad prasčiausia padėtis buvo 2010 metų pabaigoje. Ekspertų teigimu, 2011 metų pabaiga lietuviams kiek geresnė, tačiau nuotaikos gali dar stipriai pablogėti.
Lietuvių emocijas jau ketverius metus tiriančios bendrovės „Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“, palyginusios 2008 – 2010 m., bei 2011 m. vasario ir spalio mėnesių reprezentatyvių apklausų rezultatus, teigia, kad yra saikingos vilties, kad blogiausia – jau praeityje, tačiau teigiami pokyčiai, vyravę metų pradžioje, nebėra tokie akivaizdūs.
„Po 2010 metų pabaigos emocinės duobės 2011 metų pradžia atrodė žymiai šviesesnė, deja, į metų pabaigą teigiami pokyčiai jau nebėra tokie ryškūs“, – sako apklausų rengėjai.
Naujausia apklausa vyko 2011 m. spalio 20-30 d., jos metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (15-74 m.), atrinkti pagal nacionalinę reprezentatyvią atranką. Apklausa vyko dar iki „Snoro“ banko nacionalizavimo.
Žmogaus studijų centro vadovas doc. Gintaras Chomentauskas mano, kad žmogaus savijautai yra labai svarbu, kiek jis jaučiasi esąs bendruomenės, visuomenės dalimi.
„Jei pernai besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai, buvo 64,8 proc. tai 2011 – net 74,1. Padaugėjo ir teigiančių, kad jaučiasi esantys reikalingi visuomenei. Tiesa, visumoje tokių Lietuvoje yra mažiau nei pusė (44,6 proc)“, – sako doc. Gintaras Chomentauskas.
Baltijos tyrimų vadovės Dr. Rasos Ališauskienės teigimu, kiek padidėjęs patriotizmas galėjo būti įtakojamas tokių veiksnių, kaip Europos krepšinio čempionatas, kurio metu šalies krepšinio rinktinės pergalės daugeliui suteikė daug gerų emocijų, tačiau reikalingumo jausmas yra sudėtingesnis bei labiau susijęs su bendravimo kultūra ir net šalies politine branda, dėl kurios pilietis gali jaustis reikalingas arba atstumtas.
Dr. Gintaras Chomentauskas pabrėžia, kad vertinant asmens būseną ir jos prognozę, labai svarbu įvertinti ne tik vyraujančias emocijas, bet ir požiūrį į visuomenę, save, ateitį bei į tai, kokią socialinę paramą asmuo turi.
„Pagal šiuos rodiklius Lietuvos gyventojų psichologinė būklė išlieka gana problematiška. Esame 9 proc. mažiau laimingi nei 2008 metais, toliau labai skeptiškai vertiname šalies situaciją (net 88 proc. piliečių nepritaria vykstantiems ekonominiams – politiniams pokyčiams); žmonės vis labiau prarasdami viltį žvelgia į ateitį: beviltiškumo rodiklis nuo 2008 m. iki 2011 m. šoktelėjo net 30 procentinių punktų.
Nepasitenkinimas esama padėtimi, bejėgiškumo jausmas ir neviltis turi dvi pasekmes, kurios daro labai didelę neigiamą įtaką mūsų ateičiai. Tai – didėjantis ketinimo nusižudyti rodiklis (2008 m. buvo 3,78 balas, 2011 m. – 4,74 balo.) ir didžiulis ketinančių emigruoti skaičius (2011 m. palankiai susiklosčius aplinkybėms iš šalies ketintų išvykti 53,7 proc. apklaustųjų). Tai rodo, kad toliau išliekame savižudybių ir emigracijos lyderiais Europoje.
Visumoje, situacija pagal daugelį emocinės būsenos rodiklių yra šiek tiek geresnė nei blogiausiais 2010 metais, tačiau nerimą kelia tai, kad lyginant su 2011 metų pradžia šie rodikliai metų pabaigoje pablogėjo.
Sociologų teigimu, emocinėje būsenoje, kaip ir ekonomikoje, galime įriedėti į antrąją duobę.
„Plačiai žinoma, kad šalies piliečių psichinė būsena yra nepaprastai svarbus veiksnys, lemiantis piliečių sveikatą ir ekonominį aktyvumą. Deja, ji iki šiol nesusilaukia deramo dėmesio ir valstybės mastu vykdomų sistemiškų veiksmų ją keisti“, – sako doc. Gintaras Chomentauskas.
Šis reprezentatyvus nacionalinis sociologinis tyrimas Lietuvoje atliekamas kasmet nuo 2008 metų, jis skirtas įvertinti Lietuvos gyventojų nuotaikas, lūkesčius bei emocinę būseną ir stebėti jos pokyčius.
Geriausio lietuviško „Facebook“ puslapio vardą interneto tendencijų renginyje „Login 2011“ pelniusią krepšinio fanų bendruomenę „Krepšinio širdis“ sveikino ne tik gausus gerbėjų būrys, bet ir garsiausi Lietuvos krepšininkai – Linas Kleiza ir Šarūnas Jasikevičius. Puslapyje www.facebook.com/krepsinio.sirdis nuolat bendraujančių krepšinio aistruolių skaičius sparčiai auga ir jau siekia beveik 65 tūkstančių. Ši tendencija keičia visuomenės požiūrį ne tik į „krepšinio gerbėjo“ sampratos, bet ir į pačios sporto šakos, vadinamos antrąja šalies religija, suvokimą.
Taip, paprašytas prisiminti 1991-ųjų sausį, išsitarė Liutauras Vasiliauskas, vienas iš tų mūsų kolegų, kuriems likimas lėmė būti pačiame anų sausio įvykių įkarštyje – ginant Seimą vadovauti milicijos pajėgų štabui. Tad jį, taip pat Vaclovą Zabarauską, anuomet – vidaus reikalų ministro pavaduotoją, ir Edmundą Kisielių, buvusį Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Patrulinės tarnybos komisarą, paprašėme dar kartą sugrįžti į ano sausio įvykius.
Regis, atsakymas į šitą klausimą yra akivaizdus – jį galima rasti bent jau Vilniaus daugiabučių liftuose bei laiptinėse, viešuosiuose tualetuose, užrašytą ant šiukšlių konteinerių ar mokyklų rūbinių sienų – „Rap is cool“.
Du vaikinai, D. Britanijoje studijuojantys kiną, grįžo į Lietuvą tam, kad sukurtų edukacinį filmą apie knygnešius. „Knygnešystės tematika yra labai vizuali ir graži. Ir lig šiol ji nebuvo panaudota jokioje kino medžiagoje, kas yra nesuprantama ir keista“, – sako Paulius Juočeris, filmo „Knygnešys“ prodiuseris. Jis, kaip ir režisierius Jonas Trukanas, yra D. Britanijos Kūrybinių menų universiteto (University of Creative Arts) studentas. Anglijoje susipažinę vaikinai nusprendė pritaikyti studijų žinias praktiškai ir sukurti švietėjišką filmą apie fenomenalų Lietuvos istorijos reiškinį – knygnešius.
Prieš penkerius metus Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto darbuotojas doc. dr. Mikas Vengris, apgynęs daktaro disertaciją Olandijoje, sugrįžo dirbti į Vilniaus universitetą. Į Lietuvą jaunąjį mokslininką atginė patriotizmas – nesumeluota, nesuvaidinta meilė Lietuvai ir universitetui.
Koks yra šiuolaikinis krepšininkas? Ar krepšinis vis dar žaidžiamas už Lietuvą ir jos garbę? Ar sportas ir sveikata suderinama? Į šiuos ir dar kelis klausimus bandome atsakyti kartu su ilgamečiu krepšininkų masažuotoju Juozu Petkevičiumi, plačiojoje visuomenėje švelniai vadinamu Juozuku.