Search Results for: "organų transplantacija"
Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, praėję 2016 metai Lietuvos organų donorystei ir transplantacijai buvo itin palankūs. Ir ne tik statistine prasme. Praėjusieji metai į Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją bus įrašyti ir dėl įsimintinų įvykių.
Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, šių metų pirmąjį pusmetį organų donorystės ir transplantacijos dauguma rodiklių buvo dar geresni, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. O juk 2015-ieji buvo neabejotinai sėkmingiausi metai per visą Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją. Tai teikia vilties, kad visuomenė vis labiau linkusi mirusiųjų organus ir audinius paaukoti donorystei, o ne užkasti juos į žemę.
Rytoj minėsime Pasaulinę organų donorystės ir transplantacijos dieną, kurios metu pasaulis bus raginamas išsiimti Donorų korteles. Nes laukiančių ligonių daug, o donorų mažai.
Spalio 27 d. (trečiadienį) BNS centre vyko asociacijos „Gyvastis“ spaudos konferencija „Menininkai už organų donorystę“. Renginys skirtas Europos ir Pasaulio organų donorystės dienai paminėti.
Asociacija „Gyvastis“, įkurta prieš 17 metų, vienija žmones, gyvenančius persodinto organo (inksto, širdies, kepenų, plaučių) dėka, taip pat laukiančius transplantacijos.
Vienas svarbiausių „Gyvasties“ tikslų – organų donorystės propagavimas. Šiam tikslui į spaudos konferenciją buvo sukviesti žymūs Lietuvos menininkai, kurie savo kūriniais, darbais ir palaikymu prisideda prie idėjos viešinimo.
Renginyje dalyvavo ir savo pozicijas išdėstė dainininkai Marijonas Mikutavičius, Jurgis Didžiulis, Rūta Lukoševičiūtė, Milanno, menininkė Nomeda Marčėnaitė, mados dizainerė Gabrielė Januškevičiūtė, režisieriai Saulius Beržinis ir Sigita Gilienė, dizainerės Karolina Ananeva ir Alicija Makovska-Širvinskienė.
Dauguma žmonių pritaria organų donorystei, bet tik nedaugelis apie tai kalbasi su artimaisiais. Su artimaisiais kalbėti labai svarbu, nes, jei po mirties žmogus gali tapti donoru, prašoma jo artimųjų sutikimo. Mirusiojo artimųjų apsisprendimo ir jų kilnios aukos dėka, daugelis mūsų gali gyventi. Mažai kas žino, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl artimieji nesutinka paaukoti mirusiojo organų persodinimui, – apie tai niekada nebuvo kalbėta. Jie nežino, kokia buvo jų brangiausio žmogaus pozicija dėl organų donorystės.
Renginyje buvo pristatyta fotoparoda „Už gyvybę“, kurioje eksponuojami žmonių, gyvenančių su persodintu organu arba laukiančių transplantacijos, portretai, režisierės Sigitos Gilienės filmas „Už gyvybę“. Kino režisierius Saulius Beržinis sukūręs filmą apie organų donorystę ir transplantacijas „…ir širdis iškeliauja“, dabar kuria naują meninį-dokumentinį filmą šia tema.
Didelio dėmesio sulaukė mados dizainerės Gabrielės Januškevičiūtės rūbų kolekcija „DONO“, kurią pristatė vaikai ir jaunuoliai, kurie gyvena persodinto inksto, plaučių, kepenų dėka, taip pat paauglė, du metus laukianti širdies transplantacijos: „Man dvidešimt vieneri, 7 metus gyvenu su persodintu inkstu. Noriu padėkoti donoro artimiesiems ir pasakyti, kad gyvenimas puikus,“ – sakė Mindaugas Pacevičius, demonstravęs dizainerės marškinėlius su inksto aplikacija. Panašiai kalbėjo ir 23 metų Sandra Smelstoriūtė, taip pat gyvenanti persodinto inksto dėka, 27-erių Kęstutis Alkimavičius, kuriam persodinti plaučiai. „Aš Kamilė, man 8 metai, man prieš 2 metus daktarai įdėjo inkstuką, kad galėčiau gyventi ir žaisti,“ – sakė mažoji manekenė. „Aš Tadas, man 4 metai, aš gyvenu su mamos kepenimis,“ – dar mažesniam modeliui pačiam sunku buvo pabaigti ilgą sakinį. Ir tik 14-metė Mantė, vilkėjusi rūbelį su širdimi, liūdnai pasakė, kad 2 metus laukia širdelės…
Spaudos konferencijos dalyviai pirmą kartą pamatė, ką tik iš leidyklos atvežtą kompaktinę plokštelę „Taikos dainos“. Tai pirmasis Lietuvoje bendras kariškių ir dainininkų projektas, skirtas visiems donorams. Šį projektą pristatė dainininkė Rūta Lukoševičiūtė, pažadėjusi, kad tai nebus vienkartinis projektas. Šio projekto atlikėjas Milanno kalbėjo, kad padėti žmonėms mes galime ir būdami gyvi, ne tik po mirties, taip paskatindamas kraujo ir kaulų čiulpų donorystę, o Rūta Lukoševičiūtė siūlė prie kitų projektų prisidėti ir Jurgiui Didžiuliui bei Nomedai Marčėnaitei
Renginyje pristatytos dizainerių Karolinos Ananevos ir Alicijos Makovskos-Širvinskienės atvirukų kolekcijos. „AKTIN“ dizainerės Alicijos Makovskos-Širvinskienės žodžiai: „Man organų donorystė – tai vienas iš dovanojimo būdų. Gali padovanoti širdį, gali dovanoti iš širdies – svarbiausia nebūti abejingam.“ Šiuo metu dizainerės sukurtą stilizuotą širdį, inkstą ir žmogaus figūrą asociacija „Gyvastis“ naudoja įvairiais būdais propaguodama organų donorystę: viešajame transporte ir lauko ekranuose eksponuojamuose vaizdo klipuose, informaciniuose skydeliuose, kalendoriuose. O Vilniaus m. savivaldybės paramos dėka po miestą važinės net keletas troleibusų, ant kurių bus taip pat bus demonstruojama socialinė reklama kviečianti pagalvoti apie organų donorystę. Šioje reklamoje vėlgi panaudota dizainerės Alicijos Makovskos-Širvinskienės grafika.
Dizainerė Karolina Ananeva sakė, kad jai organų donorystė – „tai tiesiausias kelias padaryti savo gyvenimą prasmingu. Juk gera žinoti, kad tau išėjus iš šio pasaulio kažkas tave minės geru žodžiu.“ Karolina prisipažino seniai dovanojanti kraujo ir sakė, kad „apetitas kyla bevalgant, – norėjosi padaryti kažką, kas padėtų atkreipti žmonių dėmesį į organų donorystę“. Taip gimė atvirukų kolekcija.
Renginio metu buvo diskutuojama apie požiūrį į organų donorystę. Kaip sako Jurgis Didžiulis „Karste organai niekam nėra reikalingi, svarbiausia yra išgelbėti kito žmogaus gyvybę, neprisirišant prie kūno“. Jie su žmona jau senai pakalbėję apie savo apsisprendimą.
Menininkė, TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, skatino visus kuo daugiau kalbėti apie donorystę dabar, o ne tada, kai ištinka nelaimė. Ji pasidžiaugė, kad „Išsipildymo akcijos“ dėka, vienai dar metukų neturinčiai mergytei Adrianai, buvo sėkmingai atlikta kepenų transplantacija Lenkijoje. Mergytei buvo persodinta dalis mamos kepenų. Transplantaciją apmokėjo Valstybinė ligonių kasa, o šeimos kelionę ir gyvenimą svečioje šalyje parėmė „Išsipildymo akcijai“ aukoję žmonės. Nomeda ragino žmones bent aukomis paremti kitus žmones (dažniausiai vaikus), kuriems negalima atlikti transplantacijos Lietuvoje. Menininkė taip pat linkėjo, kad tokių gyvybę gelbstinčių istorijų būtų kuo daugiau.
Kalbėdama apie Gabrielės Januškevičiūtės kolekciją Nomeda Marčėnaitė buvo džiugiai nustebusi, kad net drabužiai gali būti prasmingi.
„Negaliu pasakyti nieko geresnio už užrašą, kurį mačiau ant sienos: „Neimkite savo organų į Dangų, Dievas mato – jie reikalingi čia, Žemėje“, – sako dainininkas Marijonas Mikutavičius.
Jis taip pat pasakojo, kad kažkada su savo religingu seneliu svarstė, kad Dievas kurdamas žmogų ne viską iki galo apgalvojo. „kalbėjome, kodėl Dievas nepasirūpino, kad po mirties žmogaus kūnas tiesiog dingtų. Nereikėtų matyti savo artimo negražaus, prisiminti jo tokio. Tačiau gal Dievo planas toks ir buvo – kad mirusiojo kūnas galėtų būti dar kartą panaudotas?“ – sakė Marijonas Mikutavičius.
„Padovanok man širdį“, tai vieninteliai žodžiai tų, kurie laukia širdies transplantacijų, – sakė Vaiko širdies asociacijos prezidentė Daiva Jonauskienė.
„Nacionalinės Donorų Asociacijos vardu, norėčiau paskatinti žmones kalbėtis šeimose apie savo apsisprendimą po mirties tapti organų donoru. Reikėtų visiems įžvelgti teigiamą organų donorystės naudą tiems, kuriems organų transplantacija gali ne tik padėti gyventi, bet ir suteikia galimybę išgyventi. Neatimkime tikėjimo, vilties ir galimybės išgyventi iš tų, kurie gali gyventi“, sakė Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys.
Labai džiugu, kad organų donorystei populiarinti atrandama vis naujų būdų, kurie kartais gimsta labai spontaniškai, bet jų poveikis būna aiškus ir ilgam…
„Mes turbūt esam vieninteliai, kurių gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo visuomenės. Jei visuomenė pritars organų donorystei – mes gyvensime. Jei nepritars, – mūsų paprasčiausiai nebebus,“ – sakė „Gyvasties“ prezidentė Ugnė Šakūnienė 26-erius metus gyvenanti persodinto inksto dėka.
Šiuo metu Lietuvoje inksto persodinimo laukia 222, kepenų – 36, plaučių – 1, širdies – 17, širdies ir plaučių komplekso – 3, ragenos – 140 žmonės. Tarp jų – 6 vaikai.
Kiekvieną dieną Europoje nesulaukę transplantacijos miršta 11 žmonių.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 700 žmonių su persodintu inkstu, širdimi, kepenimis, plaučiais, kasa ar ragena. Kai kurie persodinto organo dėka gyvena daugiau kaip 30 metų.
Dėka kilnios aukos šie žmonės gali džiaugtis gyvenimu, matyti, mylėti, dirbti, auginti vaikus, būti naudingi visuomenei ir savo artimiesiems.
Nors spalio mėnesį legionelioze susirgusios 38-erių metų kaunietės buto vonioje visuomenės sveikatos specialistai vėliau aptiko legionelų, negalima tvirtinti, jog būtent savo namuose ši moteris ir gavo užkrato. Jos ligą sukėlė kitos grupės legionelos bakterijos, nei rastos atlikus susirgusios moters buto vandens tyrimus.
Kaip naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį pranešė šios moters sesuo Vaida Marcinkevičiūtė, kur iš tikrųjų galėjo moteris gauti ligos, vos nepasibaigusios jos mirtimi, užkratą, epidemiologai taip ir nenustatė. Bet po vandens tyrimo jie akcentavo, kad moters butui (jis yra gyvenamojo namo 12-ajame aukšte) tiekiamas netinkamos, žemesnės, temperatūros vanduo.
Tad į klausimą, kas kaltas, kad kaunietė susirgo, jos artimųjų teigimu, labai siaubinga liga, iki šiol neatsakyta. Ir prielaidų naujiems ligos židiniams atsirasti ne tik šios moters, bet ir tūkstančių kitų žmonių butuose, kuriems centralizuotai tiekiamas karštas vanduo, išlieka labai daug.
Kad vadinamoji legionierių liga negrėstų, karštas vanduo sistemoje turi cirkuliuoti, ir jo temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 51 laipsnis C. Bet atėjus šaltajam metų sezonui stengiamasi taupyti pinigus, mažinant centralizuotai tiekiamo karšto vandens ar patalpų temperatūrą. Sumažėjęs ir vandens naudojimas. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad toks taupymas kelia pavojų sveikatai.
Kai centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė neatitinka higieninių reikalavimų. didėja rizika susirgti legionelioze – ūmine infekcine liga, pasireiškiančia karščiavimu ir plaučių uždegimu. Ligą sukelia Legionella genties bakterijos – L. pneumophila, skirstomos į 16 serologinių grupių, iš kurių pirmoji nulemia 70-90 proc. laboratoriškai patvirtintų legioneliozės atvejų.
Kaip teigia Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė, svarbiausia, kad centralizuotai tiekiamas geriamasis karštas vanduo sistemoje ir bėgantis iš čiaupų bei dušų būtų ne mažiau kaip 51 laipsnis C, o šaltas – ne aukštesnės nei 20 laipsnių temperatūros.
Iš susirgusios kaunietės buto paimti karšto vandens mėginiai parodė, kad karšto vandens temperatūra vonios čiaupe ir sistemoje neatitinka kokybės reikalavimų, vanduo – per šaltas, nes aptikta L.pneumophila. Bet vertinant galimą užsikrėtimo legionelioze riziką, priežastinio ryšio tarp šio atvejo, kai nustatyta legioneliozė, ir paimtuose dviejuose karšto vandens mėginiuose nėra, nes aptiktos skirtingos legionelių serogrupės. Bet problema yra didelė, nes aptikta L.pneumophila, kuri, pagal teisės aktais nustatytą tvarką, neturi cirkuliuoti daugiabučio namo karšto vandens sistemoje.
Legionelės plačiai paplitusios vandens telkiniuose (upėse, ežeruose), dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens sistemose. Šių sukėlėjų dauginimuisi reikalingos maistinės medžiagos gaunamos iš vandenyje aptinkamų organizmų (dumbliai; amebos ir kt.) ir dažniausiai vandens sistemose susikaupusių nuosėdų, nuovirų, rūdžių.
Vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis yra vanduo, o palankiausia vandens temperatūra joms daugintis yra 20-45 laipsniai C. Žemesnėje nei 20 laipsnių C ir aukštesnėje nei 60 laipsniųC temperatūroje jos nesidaugina, nors ir išlieka gyvybingos. Esant aukštesnei nei 66 laipsnių C temperatūrai legionelės žūva, tačiau tokia temperatūra turi būti išlaikyta ne mažiau kaip 25-30 min. Jeigu santykinė oro drėgmė padidėja nuo 30 iki 80 proc., ligos sukėlėjo išlikimo trukmė ilgėja nuo 3 iki 15 minučių.
Be to, specialistė primygtinai rekomenduoja rečiau naudojamus dušus ir čiaupus vieną kartą per savaitę atsukti kelioms minutėms ir paleisti vandenį; prižiūrėti ir valyti dušus, dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Būtina kartą per metus valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po jų remonto ir prieš šildymo sezoną reikia karšto vandens sistemas 2-4 val. dezinfekuoti 50 mg/1 aktyviojo chloro doze ar kitais autorizuotais biocidais; visus vandens filtrus valyti ir dezinfekuoti kas 1 – 3 mėnesius.
Būtina žinoti, jog legionelioze užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio, kuris susidaro dušuose, čiaupuose, mineralinio vandens ir sūkurinėse voniose, saunose, turkiškose pirtyse bei patalpose, kuriose yra oro kondicionavimo sistemos. Neužsikrečiama geriant vandenį, valgant bei gaminant maistą. Negalima užsikrėsti ir nuo legionelioze sergančio žmogaus.
Legionierių ligos inkubacinis laikotarpis – 2-10 dienų. Liga prasideda aukšta temperatūra, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmais. Būdingas sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos.
Legioneliozė gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Tai gali būti kvėpavimo nepakankamumas, kai plaučiai nebegali organizmui suteikti užtektinai deguonies. Kartais ligonį ištinka septinis šokas, kai nukritus kraujospūdžiui, nebepatenka užtektinai kraujo į gyvybiškai svarbius organus, ypač, – inkstus ir smegenis. Taip pat legioneliozė gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Tuomet inkstai staiga praranda gebėjimą atlikti savo pagrindinę funkciją – pašalinti skysčio perteklių ir nereikalingas medžiagas iš kraujo.
Didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze kyla sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, patyrusiems organų transplantaciją, onkologiniams ligoniams bei vartojantiems dideles gliukokortikoidų dozes. Profesiniai rizikai priklausytų statybos, žemės ir santechnikos darbus bei darbą su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis ar pramonės įmonės, naudojančios terminį vandenį, dirbantys asmenys.
Skubiai ir veiksmingai nesigydant, legioneliozė gali baigtis mirtimi, ypač jei silpna žmogaus imuninė sistema.
Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius Gintautas Kligys Eltai sakė, kad pastarąjį kartą Kauno apskrities savivaldybių teritorijoje legioneliozė buvo pasireiškusi 2008 metais, Jonavoje. Tuomet šia liga sirgęs žmogus mirė.
Ateityje perpratus virusų apsaugos sistemą ir turint galimybę redaguoti žmogaus DNR kodą bus galima išgydyti ir pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, mano Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys.
70-asis Venecijos kino festivalis visų pirma visus dalyvavusius nustebino filmu nugalėtoju – pirmą kartą per 70 festivalio gyvavimo metų, pagrindiniu prizu buvo apdovanotas dokumentinis filmas. Taip pat stebino ir slogios filmų nuotaikos bei šokiruojančios temos.
Asmeninio archyvo nuotr. 35 metų Rimantė Ladyšienė – viena iš lietuvių, kuri prieš dvylika metų pasiryžo donuoti savo kaulų čiulpus ir suteikti galimybę pasveikti sunkia kraujo liga sergančiam žmogui, ir, kaip pati sako, pakeisti jo likimą.
Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR.
Kai 2014 metų kovo 27-ąją Lietuvoje buvo įteisinta galimybė sutikimą donoro kortelei gauti pasirašyti ir elektroniniu būdu, šia galimybe pasinaudojo 3309 žmonės. Iš viso šiuo metu savo pritarimą organų donorystei raštu arba elektroniniu būdu yra pareiškę 22 222 Lietuvos gyventojai.