Search Results for: "odos grožis"
Dažnai pažįstama situacija, kai kosmetologės rekomenduojamos odos gydymo procedūros padeda tik laikinai arba apskritai nebesuteikia norimo efekto. Arba investuojama į brangią kosmetiką, kurios „stebuklingo“ poveikio pajusti nepavyksta. Tad kaip gydyti odos problemas nešvaistant pinigų, kai, rodos, jau išbandėte viską?
Visi žino, kas yra grožis ir paklausti mielai čiauškėtų, kas jiems gražu. Nesvarbu, iš kur tie grožio standartai: iš Holivudo nuleisti per didžiuosius ekranus, ar per LRT močiutės pamatyti, svarbiausia, kad kiekvienas turi savo kriterijus. Nuobodu kalbėti apie tobulą genetiką, aktyvaus sporto ir sveikos mitybos rezultatus, bei kosmetikos procedūrų ar priemonių veiksmingumą. Tam reikia ne tik noro ir pinigų, bet ir laiko, kantrybės, bei valios. Pasvarstykim, ko reikėtų, norint jau kitą savaitę puikuotis ant raudono kilimo.
Turiu problemą. Nuo vaikystės sergu nepagydoma odos liga ir dėl to labai kompleksuoju. Visą laiką slepiuosi nuo žmonių, nenoriu dėl to bendrauti, tiesiog yra sunku.
XX amž. pabaigoje Amsterdame atidarytas pirmasis tatuiruočių muziejus, kuriame galima atrasti ištisą eksponatų įvairovę – nuo užmarinuotų odos gabaliukų iki sudėtingiausių senovinių genčių darbų.
Antradienio vakarą kino teatre „Pasaka“ įvyko rekordinės raudonplaukių fotosesijos „Ieškomi Ryžaplaukiai“ parodos atidarymas. Šis įvykis pritraukė ne tik gausų būrį Lietuvos raudonplaukių bei jų draugų, bet ir televizijos laidų kūrėjus. Atidarymo metu žiniasklaidos atstovai bendravo su raudonplaukiais ir domėjosi ne tik jų išvaizdos ypatumais, bet ir jų asmenybėmis.
Užburiantys kalnų, žaliuojančių miškų masyvų ir laukų, šimtmečius menančių istorinių gruzinų architektūros paminklų vaizdai – tai tik maža dalis fotografo Martyno Siruso nuotraukų, kurias nuo šios savaitės gali pamatyti Vilniuje vykstančios parodos „Borjomi Odisėja: Žemės kelionė Gruzijoje“ lankytojai.
Praėjusių metų pavasarį fotografas keliautojas M. Sirusas dvi savaites pažino Gruziją, o dabar dalinasi įspūdingiausiais kelionės vaizdais bei akimirkomis, kuriuos pavyko užfiksuoti nuotraukose.
„Gruzija yra natūralaus grožio šalis, kurioje yra visko, ko gali trokšti įspūdingų vaizdų ištroškę žmonės: žalumoje paskendusių kalnų ir slėnių, krištolo tyrumo upių ir ežerų, jūros pakrančių ir nuostabių istorinių statinių. Norėtume, kad kuo daugiau lietuvių susipažintu su kerinčiu Gruzijos grožiu, todėl nusprendėme organizuoti būtent lietuvių fotografo užfiksuotų Gruzijos vaizdų parodą Lietuvoje“, – sako Lietuvoje įsikūrusios „Borjomi“ atstovybės generalinis direktorius Irakli Bokuchava.
M. Sirusas teigia, kad Gruzija yra tikras perlas ne tik keliautojams, bet ir efektingų kadrų ieškantiems fotografams. Jų kelionės metu M. Sirusas padarė kelis tūkstančius. Parodos „Borjomi Odisėja: Žemės kelionė Gruzijoje“ ekspozicija talpina 20 atrinktų nuotraukų, geriausiai atspindinčių skirtingus Gruzijos kraštovaizdžio ir gruzinų gyvenimo aspektus.
„Viskas šioje šalyje dvelkia autentika ir natūralumu. Nuoširdžios gruzinų šypsenos ir svetingumas užsieniečiams, ypatingai lietuviams, yra neatsiejama šios šalies dalis. Tikiuosi, kad mano darbai padės lietuviams dar labiau pažinti jiems artimą ir draugišką Gruziją“, – sako M. Sirusas.
M. Siruso darbų parodą galima pamatyti Vilniuje įsikūrusiame prekybos centre „Europa“. Nuotraukos bus eksponuojamos iki birželio vidurio.
Vėliau paroda bus perkelta į kitus didžiausius Lietuvos miestus − Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį.
M. Siruso kelionė Gruzijoje buvo gruziniško natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ iniciatyva įgyvendinto aktyvaus laisvalaikio projekto „Borjomi Odisėja“ dalis. „Borjomi Odisėją“ sudarė keturios kelionės, pavadintos pagal gamtos stichijas – Žemę, Vandenį, Orą ir Ugnį.
Rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis rašė: „Grožis išgelbės pasaulį!“. Tą moterys ir stengiasi padaryti: savo grožiu priblokšti, nustebinti, pabrėžti moteriškumą. Tačiau dažnai nesusimąsto, kad tai, kas joms yra gražu, ne visuomet labai tinkama sveikatai.
Odos senėjimas – natūralus biologinis procesas, kurį patiria tiek moterys, tiek ir vyrai. Odai senstant, silpnėja jos pagrindinės savybės ir gebėjimas pačiai atsinaujinti, pasimaitinti, drėkintis, pasisavinti reikalingas medžiagas ir deguonį, apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. Oda išsausėja, praranda savo elastingumą, atsiranda raukšlių ir pigmentinių dėmių. Nors laiko sustabdyti neįmanoma ir senėjimo proceso nepavyks išvengti, vis dėlto, puoselėjant ir rūpinantis oda, ją galima išlaikyti sveiką ir gražią gana ilgą laiką.
Moterys jau nuo seniausių laikų prisigalvodavo įvairiausių būdų, kaip tapti gražesnėmis ir patrauklesnėmis. Kai kurie iš jų būdavo itin pavojingi sveikatai, skausmingi ir reikalaujantis ištvermės. Jei vyrai būtų sužinoję tikrąją grožio kainą su visomis smulkmenomis, tikriausiai neliktų itin sužavėti savo damomis.
Pristatome senovėje populiarias procedūras, kurios, ko gero, ir lėmė frazės „Grožis reikalauja aukų“ atsiradimą.
Krokodilų išmatų vonia
Senovės Graikijoje buvo tikima, kad krokodilų išmatos turi odos senėjimo procesą stabdančių savybių. Taigi tos moterys, kurioms itin rūpėjo jų jauna graži oda, mirkdavo šiltose krokodilų išmatų ir purvo voniose.
Plaukų dažai iš karvės kraujo
Plaukų dažymas – modernios moters bruožas, tačiau jau senovės Irane moterys tai darydavo. Dažai tada būdavo gaminami iš chna ir juodos karvės kraujo. Taip plaukus jos ne tik tamsindavo, bet ir gerindavo jų būklę. Iraniečiai tikėdavo, kad kraujas lemia juodą karvės spalvą, tad taip pat veikia ir žmogaus plaukus.
Veido pudra iš paukščių išmatų
Pirmosios Japonijos geišos naudodavo veido balinimo pudrą iš ryžių miltų ir paukščių išmatų. Žinoma, ja tepdavosi ir nosies šnerves, akių vokus bei lūpas.
Perukai, sukeliantis kraujavimą iš nosies
Anglijos moterys iki šiol garsėja keistomis grožio rutinomis. Viena tokių – karalienės Elžbietos epochoje nešioti raudonos spalvos perukai. Jie buvo itin madingi, nepaisant jų kenksmingumo sveikatai. Raudona spalva būdavo išgaunama naudojant miltelius iš sieros ir dygminų žiedlapių. Šis mišinys sukeldavo galvos skausmą, pykinimą ir dažnai kraujavimą iš nosies.
Nuodingi akių šešėliai
Senovės Egipte apsinuodijimas sunkiaisiais metalais būdavo įprastas dalykas. Čia vyrai ir moterys beveik kasdien savo akis dažydavosi mišiniu iš tamsiai pilko švino. Žalią spalvą išgaudavo iš vario rūdos. Tačiau pastarasis „kosmetinis“ ingredientas buvo iš dalies ir naudingas dėl didelio antimikrobinio aktyvumo, nes apsaugodavo nuo įvairių infekcinių ligų ir vabzdžių įgėlimų.
Itin nuodingo cheminio elemento arseno pudra
Viduramžiais Europoje moterys savo veidą balindavo itin nuodinga pudra iš arseno, švino rūdos ir kitų cheminių elementų.
Dantų balinimas šlapimu
Apie dantų priežiūrą senovėje duomenų beveik nėra, tačiau rastas vienas šaltinis, teigiantis, kad romėnai tam naudodavo šlapimą. Keisčiausia, kad ne savo tautos, o portugalų. Romėnai tikėjo, jog portugalų šlapimas turi daugiau dantų priežiūrai reikalingų savybių – skalaujant juo burną naikinami mikrobai, slopinamas dantenų uždegimas.
Tikriausiai ne kartą pastebėjote, kokie gyvūnai yra panašūs į savo šeimininkus arba atvirkščiai. Meilę tam tikros rūšies augintiniams taip lemia ne kas kitas, o astrologija.