Search Results for: "nėštumas"
„Jei gimtų tik suplanuoti vaikai, tai žemė būtų pustuštė“, – įsitikinusi rudenį įkurto Vilniuje Krizinio nėštumo centro konsultantė Laima Švedaitė. Vis dėlto priimti netikėtai užsimezgusią gyvybę yra didelis iššūkis, dažnai neįveikiamas be kitų žmonių pagalbos. Tad apie tai, ką išgyvena ir su kokiais sunkumais susiduria netikėjai pastojusios moterys bei kokios pagalbos joms dažniausiai reikia, ir kalbamės su mūsų pašnekove.
Retai pasitaiko, kad kūdikio besilaukianti moteris nepastebėtų jokio savo kūno pokyčio. Laikui bėgant pakinta ne tik įvairūs biologiniai ritmai ir kūno formos, bet ir kvapų, skonio suvokimas bei emocinis balansas. Žinoma, kiekviena moteris skirtinga – kiekvienos organizmas skirtingai reaguoja į naujai įsčiose užsimezgusią gyvybę. Natūralu. Tačiau niekam nepaslaptis, kad paskutinieji nėštumo mėnesiai kartais priverčia pasijusti dideliu švininiu kamuoliu. Sunku judėti, tenka papukšėti lipant laiptais, dažniau pagaudyt kvapą (juk pilve kruta daugiau nei kelių kilogramų stebukliukas), tačiau visus nemalonius pojūčius nuslopina begalinis vaikelio laukimas.
Visų tautų kultūrose žmogaus gyvybė vertinama kaip ypatinga Dievo dovana. Kirgizai nėščią moterį vadina orisuli – „dvi sielos“. Nėštumas senojoje lietuvių kultūroje laikytas paslaptyje, moterys jį slėpdavo, kol tik galėjo. Nėščioji negali net pagalvoti, kad galėtų ką nors pavogti, negali pavydėti, lieti apmaudą – gimusį vaiką užkluptų negandos. Po gimdymo keturiasdešimt dienų neišeidavo iš namų, nes manyta, kad moteris dar turi ryšį su mistiniu pasauliu ir protėvių vėlėmis.
Endometriozė – klastinga liga, paliečianti daugiau nei 176 milijonus pasaulio moterų, tačiau neretai faktai apie ją pasirodo esantys visuomenėje įsisenėję mitai. Medikų teigimu, tai viena iš priežasčių, kodėl moterys neieško specialistų pagalbos ir laukia paskutinės akimirkos, kai simptomai tampa nepakenčiami, o liga – nepagydoma. Vis dėlto žinojimas, kas yra mitas, o kas tiesa, gali padėti išvengti endometriozės padarinių.
Sveiki, esu jauna mama, auginu trijų metų sūnų ir netikėtai sužinojau, kad vėl laukiuosi. Nėštumas ir vaikai nėra problema, bet problema yra ta, kad vaikus auginti tenka man vienai. Mano vyras visiškai man nepadeda, jis turbūt nėra keitęs vystyklų ir pampersų, o jei pradeda verkti ar kokios problemos, tai man tenka vienai viską spręsti. Žinau, kad pati dariau klaidų, kad nuo pat pradžios neįjungiau vyro į vaiko auginimą. Tačiau ar įmanoma, kad vyras taptų tėvu ir man padėtų dalintis auginimo sunkumais? Kaip tai reiktų pradėti, kai mes jau trys metai taip gyvename? Būčiau labai dėkinga, jei padėtumėte išspręsti šią problemą. Ačiū.
Šį savaitgalį Kauno edukaciniame zoologijos sode „Zoopark“, įsikūrusiame prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, gimė ežiukai.
Kiekviena bėganti moteris turi tikslą: sulieknėti, sutvirtėti, pagerinti sveikatą ar atitrūkti nuo rūpesčių. Deja, neretai sustojama pusiaukelėje šių tikslų taip ir neįgyvendinus. Išvengti ilgai jaučiamos nuoskaudos dėl neišsipildžiusių lūkesčių ir nusivylimo savimi padės žinios – kuo daugiau domėsitės apie bėgimą ir savo kūną, tuo lengviau bus siekti rezultatų ir įveikti nepalankias aplinkybes. Bėgimu net pradėsite mėgautis!
Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų – tai dažniausiai moterims nustatoma onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių, todėl spalis skelbiamas kovos prieš krūties vėžį mėnesiu. Apmaudu, bet pastaruoju metu moterys, sergančios krūties vėžiu, jaunėja. Kaip teigia Kauno klinikų Onkologijos ligoninės Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė docentė Dalia Skorupskienė, dažniausiai šį susirgimą lemia genetika, bet gyvenimo būdas ar net netinkamai pasirinkta liemenėlė taip pat gali šią ligą išprovokuoti.
Puikus balso savininkė Rūta Ščiogolevaitė grįžta į sceną su nauju pasirodymu – šešerių metukų sūnelį Adomą ir vos kelių mėnesių dukrelę Anabelę auginanti moteris buvo padariusi trumpą pertrauką.
Medicinos sesuo pasidarė abortą, nes jautė šeimos spaudimą nesusigadinti karjeros. Mažame miestelyje gyvenančiai moteriai, anot jos pačios, aptemo protas, kai ėmė lauktis trečio vaiko ir nė vienas artimasis nepasisiūlė būti šalia. Mergina išsigando, kad yra nepilnametė, nepasiruošusi tapti mama, vaikinas davė pinigų ir liepė „susitvarkyti“. Tai tik kelios istorijos, kurias patyrusios abortą moterys pasakoja prieš keletą mėnesių įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Krizinio nėštumo centras“ darbuotojams. Kol parlamentarai pliekiasi „už“ ir „prieš“ abortus, jie atsako į aklavietėje atsidūrusių moterų laiškus, lydi jas pas ginekologus, renka naujagimių kraitelius, poliklinikose dalija lankstinukus ir aiškina, kad valstybė turėtų labiau prisidėti, jeigu jai iš tikrųjų rūpi krizinėse situacijose atsidūrusių moterų likimai. Moralizavimas čia netinka – daug veiksmingesnis būtų gydytojo išrašytas siuntimas psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijai ir tęstinės pagalbos pasiūlymas bei artimųjų, visuomenės palaikymas.