Search Results for: "mobilieji telefonai"
Viešajame transporte, darbe, mieste, mokymosi įstaigose nesunku pastebėti, koks prietaisas dažniausiai yra žmonių rankose. Mobilieji telefonai šiandien yra ne tik susisiekimo, susikalbėjimo priemonė, bet ir pagrindinis langas į informaciją, pramogas, laisvalaikį, savojo stiliaus išraišką. Mobilusis telefonas šiandien yra pagrindinis įrankis dienotvarkėje. Per dvidešimt pastarųjų metų šie prietaisai peržengė savo pamatines galimybes daugeliu metų ir dažnas specialistas juokauja, kad sunku numatyti, kaip tipinis mobilusis aparatas atrodys po dešimtmečio.
Šiandieną mobilieji telefonai daugeliui yra būtinybė, jų mums reikia visur – darbe, susisiekti su šeima bei draugais, sužinoti, kaip atsidurti kitame miesto gale. Prisipažįstame, kad be telefono būtume kaip be rankų – jis vis dažniau, mums planuojant darbus, pakeičia ir popierinius kalendorius, ir darbo knygą. Kaip kad dažnai nenorime prisiminti savo pradinių klasių įvaizdžio, taip dabar nebenorime prisiminti, kokie buvome, kol neturėjome savo išmaniojo telefono. Regis, žinome apie jį viską, bet ar tikrai?
Mokslininkų atliktame tyrime, skirtame Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos agentūrai, teigiama, kad vis dar nėra įrodymų, jog mobilieji telefonai daro žalą žmogaus sveikatai, skelbia BBC.
Mokslininkai išanalizavo šimtus tyrimų dėl mobiliųjų telefonų poveikio žmogaus sveikatai ir neaptiko jokio įtikinamų įrodymų, jog jie susiję su vėžio rizika, smegenų veikla ar nevaisingumu.
Tačiau mokslininkai teigia, kad tyrimai dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais turi būti tęsiami, nes mažai žinoma apie ilgalaikį efektą.
Anot Sveikatos apsaugos agentūros, vaikai vis dėlto turėtų vengti besaikio naudojimosi mobiliaisiais telefonais.
Šis pranešimas yra didžiausias kada atliktas mobiliųjų telefonų saugumo įrodymų įvertinimas.
Grupė Sveikatos apsaugos agentūros ekspertų išanalizavo visus svarbius tyrimus dėl žemo dažnio radijo bangų poveikio.
Pranešimo išvadose teigiama, kad žmonės, įskaitant ir jautrius radijo bangoms, kurie būna aplinkoje, kurioje nėra viršijamas sveikatos ekspertų nustatytas radijo bangų lygis, nepatiria jokių simptomų.
Be kita ko, pranešime teigiama, kad nėra įrodymų, jog elektromagnetinė spinduliuotė sukelia smegenų auglį bei kitas vėžio formas ar kenkia vaisingumui bei širdies ir kraujagyslių darbui.
Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad mažai žinoma apie poveikį praėjus penkeriems ir daugiau metų, nes mobilieji telefonai iki 1990-ųjų pabaigos dar nebuvo labai populiarūs.
Naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant gali būti toks pat pavojingas, kaip ir vairavimas kraujyje esant 0,8 promilėms alkoholio, t. y. dvigubai daugiau nei leistina norma vairuotojams Lietuvoje. Mobiliaisiais telefonais besinaudojantys vairuotojai į situacijas, kuriose būtina staigiai stabdyti, reaguoja 9 proc. lėčiau.
Mobilieji telefonai gali neigiamai paveikti eismo saugumą keliuose, tad naudotis jais vairuojant reikėtų kiek įmanoma mažiau. Kalbėjimas telefonu mažina koncentraciją ir sulėtina reakciją. „Kalbantis telefonu vairuotojas, galima sakyti, yra aklas. Jis žiūri į kelią, tačiau nesutelkia dėmesio į vairavimą, todėl nemato visų pavojų arba pastebi juos per vėlai. Jo regėjimo laukas tampa siauresnis, o automobilis ima judėti nelygia trajektorija“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius.
Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog kalbėjimas naudojantis laisvų rankų įranga gebėjimą vairuoti veikia neigiamai, kaip ir bendravimas telefoną laikant rankoje. Mobiliuoju telefonu automobilyje besinaudojantys vairuotojai, lyginant su tais, kurie to nedaro, vidutiniškai 24 proc. dažniau keičia atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir 19 proc. lėčiau įsibėgėja iki pastovaus važiavimo greičio po stabdymo*.
Pavojų kelyje kelia ne tik pats kalbėjimas mobiliuoju telefonu. Telefono numerio rinkimas trunka apie 12 sekundžių, vadinasi, tiek laiko vairuotojo dėmesys būna skiriamas ne vairavimui. Tuo tarpu atsiliepimas į skambutį iš kelio atima 5 sekundes dėmesio**.
Visiškai nenaudoti mobiliojo telefono vairuojant tikriausiai neįmanoma, tačiau yra keletas taisyklių, kurių laikytis naudinga visiems. „Niekada nereikėtų naudotis telefonu, kai situacija kelyje reikalauja daugiau dėmesio, kaip antai važiuojant per sankryžas ar šalia pėsčiųjų perėjų. Mažiau svarbius pokalbius tokiose situacijose reiktų atidėti, o mobilųjį naudoti tik esant absoliučiai būtinybei. Geriausia – apskritai susilaikyti nuo kalbėjimo telefonu, kol sustosite saugioje vietoje“, – pataria vairavimo instruktoriai.
Vairuojant rašyti trumpąsias žinutes griežtai draudžiama. „Tai – labai pavojingas elgesys, kadangi vairuotojui tenka patraukti vieną ranką nuo vairo ir kurį laiką nežiūrėti į kelią,“ – teigia vairavimo instruktoriai. Kiekvienos šešios sekundės, skirtos žinutės rašymui, iš vairuotojo atima 4,6 sekundės žiūrėjimo į kelią. Tai reiškia, jog važiuojant 90 km/h greičiu, 115 metrų įveikiama nežiūrint į kelią. Žinutės rašymas vairuojant eismo įvykio tikimybę padidina 23 kartus***.
Pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą, naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant Lietuvoje užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų.
* Šaltinis: University of Utah, USA
** Šaltinis: Driving Safety Forward. Renault and Safety
*** Šaltinis: Virginia Tech Transportation Institute
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė gali sukelti vėžį.
Dažnas naudojimasis mobiliaisiais telefonais gali padidinti smegenų auglių riziką, parodė naujas studija, kurios rezultatai paskelbti antradienį. Kartu ekspertai pripažįsta, jog būtini papildomi tyrimai, kad tai būtų galutinai įrodyta.
PSO paragino vartotojus kiek įmanoma vengti galbūt kenksmingos mobiliųjų telefonų spinduliuotės. Anksčiau organizacijos ekspertai teigė, kad nėra įrodymų ar egzistuoja ryšys tarp mobiliųjų telefonų ir vėžio.
Šio tyrimo rezultatų nekantriai laukė mobiliojo ryšio koncernai. Šiuo metu pasaulyje mobiliaisiais telefonais naudojasi 5 mlrd. žmonių.
Informacinių technologijų korporacija IBM paskelbė kasmetinį penkių technologijų, pakeisiančių žmonių gyvenimą per artimiausius penkerius metus, sąrašą. Kaip ir kasmet, IBM „Next Five In Five“ sąrašas sudarytas pagal naujausias visuomenės raidos ir rinkos tendencijas bei atsižvelgiant į šiandieninius pasaulio mokslininkų pasiekimus.
1. Su artimaisiais bendrausime trimatėmis hologramomis
Pasak IBM ekspertų, per ateinančius keletą metų stipriai ištobulės trimatį vaizdą generuojančios technologijos, todėl su artimaisiais ar kolegomis galėsime bendrauti matydami trimatį jų atvaizdą realiu laiku. Mokslininkų teigimu, jau dabar 3D technologijos vis labiau įsitvirtina kine ir televizijoje, o per artimiausius metus trimačio vaizdo kameros bus taip išvystytos, kad jas bus įmanoma sutalpinti į mobiliojo ryšio telefoną.
Trimačio vaizdo technologijos remiasi panašiu principu, kaip žmogaus akis projektuoja visos jį supančios aplinkos vaizdą. Šiuo metu mokslininkų daromi išradimai naudoja išskaidytus šviesos spindulius trimačiam objekto vaizdui atkurti. Taigi, 3D hologramos gali sukelti perversmą ne tik vaizdo konferencijų ar mobilaus ryšio srityse, bet ir iš esmės pakeisti duomenų atvaizdavimą. IBM mokslininkai siekia sukurti naujus, patikimus duomenų atkūrimo būdus, kurie leistų visiškai išvengti bet kokių netikslumų ar iškraipymų. Naudojant tokias technologijas būtų galima sudaryti žymiai tikslesnius trimačius pastatų bei programinės įrangos projektavimo brėžinius ar pavojingų ligų plitimo pasaulyje žemėlapius.
2. Naudosime oru įkraunamas baterijas
Šiandieniniai pasiekimai įkraunamų baterijų bei tranzistorių srityje jau leidžia prognozuoti, kad per artimiausius penkerius metus elektroniniais prietaisais vienu baterijos įkrovimu galėsime naudotis dešimt kartų ilgiau nei dabar, o mažesnių prietaisų galbūt nereikės įkrauti iš viso.
Mokslininkai siekia pakeisti šiuo metu plačiausiai naudojamas ličio baterijas naujomis, kurios energijai išskirti naudotų orą. Tokios baterijos būtų daug lengvesnės ir galingesnės, o jomis galėtų būti varomi net ir elektromobiliai.
IBM laboratorijose intensyviai dirbama ir prie naujos kartos tranzistorių, kuriems užtektų mažiau nei pusės volto energijos. Jei mokslininkams pavyks sukurti tiek mažai energijos reikalaujančius tranzistorius, tuomet kai kuriuose elektroniniuose prietaisuose, pavyzdžiui, mobiliuosiuose telefonuose, baterijų būtų galima apskritai atsisakyti. Tokie prietaisai reikiamą energijos kiekį galėtų gauti iš judesio ar vibracijos. Pavyzdžiui, pakaktų vos papurtyti mobilųjį telefoną, kad juo būtų galima visapusiškai naudotis.
3. Prie mokslinių tyrimų ir planetos išsaugojimo prisidės kiekvienas
Ekspertų įsitikinimu, prie svarbių mokslinių tyrimų ir duomenų kaupimo netolimoje ateityje galės prisidėti kiekvienas žmogus. Tai padaryti jis galės nekeisdamas savo kasdieninės veiklos ar laisvalaikio. Patikimų duomenų realiu laiku mokslininkai galės gauti iš sensorių, įdiegtų žmonių mobiliuosiuose telefonuose, automobiliuose ar net piniginėse. Ekspertai prognozuoja, kad greitai susikurs ištisos piliečių-mokslininkų klasės, kurios kaups duomenų masyvus tyrimams.
Per ateinančius penkerius metus net ir paprasčiausias nešiojamas kompiuteris galės pasitarnauti, kaip seisminio aktyvumo detektorius. Mokslininkų teigimu, sujungtas į tinklą su kitais kompiuteriais ir tinkamai panaudojamas toks įrenginys gali padėti daug greičiau reaguoti į žemės drebėjimus, įvertinti jų žalą ir tikslingiau paskirstyti gelbėjimo pajėgas.
IBM siekia tobulinti ir kitus būdus gyvenamosios aplinkos gerinimui. Neseniai kompanija sukūrė programą mobiliesiems telefonams, leidžiančią operatyviai įvertinti pirminę vandens telkinio užterštumo būklę. Gauti duomenys automatiškai nusiunčiami vietos vandens telkinių priežiūros institucijai, kur atliekama išsamesnė analizė. Panašios paprastų žmonių naudojamos programos galėtų ekspertams suteikti vertingos informacijos ir apie oro užterštumą ar ekosistemų būklę.
4. Transporto analizavimo sistemos sumažins spūstis
Per ateinančius penkerius metus pažangios kompiuterinių analitikų technologijos leis žymiai efektyviau naudotis transportu miestuose. IBM mokslininkų teigimu, sumanios kompiuterinės sistemos įsimins kiekvieno keleivio asmeninius keliavimo įpročius ir nuolat pateiks jam rekomendacijas apie trumpiausius maršrutus, transporto spūstis ar kelio remonto darbus.
IBM ekspertų komanda dirba prie sistemų, leisiančių kompiuteriui įvertinti skirtingų maršrutų pasirinkimo pasekmes atsižvelgiant į eismo sąlygas ir keleivių srautą. Nauji matematiniai modeliai padės ne tik įvertinti esamą padėtį miestų gatvėse, bet ir prognozuoti eismo transporto srautus po keleto valandų. Be to, sistema gebės vartotojui pateikti informaciją apie laisvų stovėjimo vietų kiekį pageidaujamoje vietoje ar optimaliausius alternatyvius kelionės būdus bei maršrutus.
5. Kompiuteriai tieks energiją miestams
Mokslininkai vis labiau artėja prie kompiuterių išskiriamos šiluminės energijos panaudojimo pastatų šildymui ar vėsinimui. Net 50 proc. visos šiuolaikinių duomenų centrų sunaudojamos energijos yra skirta kompiuterių aušinimui, todėl nuolat yra švaistomi dideli šilumos kiekiai, o taip pat eikvojama energija saugant kompiuterius nuo perkaitimo.
Naujos kompiuterių aušinimo technologijos leis šiluminę kompiuterių klasterių energiją paversti karštu vandeniu, kuriuo bus šildomi pastatai. Tikimasi, kad tokios technologijos iki 85 proc. sumažins kompiuterių per metus į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį.
Tokios aušinimo sistemos veikia mikroskopinių kapiliarų, pritvirtintų prie kiekvienos mikroschemos, pagrindu. Šie kapiliarai leidžia mikroskopiniams vandens lašeliams surinkti šilumą iš kiekvienos mikroschemos atskirai, todėl kompiuteris aušinamas efektyviau. Įkaitęs iki 60 laipsnių vanduo keliauja per prietaisą, nukreipiantį šiluminę energiją tolimesniam jos panaudojimui.
Mėgstate dalintis daiktais? Taip, tai draugiškumo ženklas, bet ar tikrai tai nėra rizikinga? Juk žmonės nešioja daugybę virusų, kuriuos lengvai gali perduoti kitiems.
Arizonos universiteto mikrobiologai atliko tyrimą, kurio metu išrinko 8 labiausiai bakterijomis ir virusais užkrėstus daiktus.
Netgi, atrodytų, nekalčiausias parkerio pasiskolinimas iš draugo gali baigtis rimtomis bakterinėmis ligomis ar virusais.
Pirkinių vežimėliai
Tik pagalvokite, jūs ką tik padėjote kopūstą toje pačioje vietoje, kurią prieš kelias minutes trypė į pirkinių vežimėlį įkeltas vaikas. Ir, mamos, negi norite savo vaiką sodinti ten, kur ką tik buvo padėtas žalias viščiukas?
MSN.com teigimu, pirkinių vežimėliai yra tarsi bakterijų rifai. Amerikoje net 80 proc. vežimėlių yra užkrėsti E. coli bakterijomis, gripu, peršalimais.
Norėdami išvengti bakterijų, prieš ir po apsipirkimo, švariai nusiplaukite rankas.
Bankomatai
Pasirodo, bankomatai ir jų liečiamieji ekranai turi bene daugiausiai įvairiausių bakterijų ir virusų. Vienas pavojingiausių „radinių“ – MRSA bakteriją, kuri yra atspari daugeliui antibiotikų, dirgina odą ir netgi gali baigtis mirtimi. Patys pavojingiausi bankomatai – esantys viduje, didžiausią dienos dalį praleidžiantys šešėlyje ir panašiai. Šiek tiek švaresni – esantys saulės kaitroje. Norėdami išvengti pavojingų užkratų – prieš naudodami bankomatą, nuvalykite jį drėgna servetėle ir, žinoma, po naudojimo nusiplaukite rankas.
Dantų šepetėliai
Ar esate kada nors naudoję kito žmogaus dantų šepetėlį? O galbūt paskolinote savąjį draugui? Daugiau tokios klaidos nedarykite – netgi artimiausio žmogaus dantų šepetėlis gali būti tikras bakterijų lizdas.
Valydami dantis žmonės nulupa dalelę burnos odos. Nuo dantų šepetėlio galite „pasigauti“ B ir C hepatitą, ŽIV. Šiomis ligomis praktiškai neįmanoma užsikrėsti bučiuojantis. Tad, jeigu pamiršote savo dantų šepetėlį, geriau visai nesivalykite dantų negu naudokite svetimą šepetėlį.
Šukos
Šukuojantis kartu su plaukais pasilieka dalelė odos (ypatingai – šepečiuose). Galvos odoje taip pat gali būti daug bakterijų, tad negi lankydamiesi kirpykloje, įsitikinkite, kad kirpėjas prieš naudojimą dezinfekuotų šukas.
Parkeriai ir pieštukai
Taip, į juodąjį „nesidalinimo“ sąrašą patenka ir parkeriai ir pieštukai. Atrodo, kas čia tokio iš kolegos pasiskolinti parkerį? Netiesa, ant parkerio arba pieštuko gali būti itin daug bakterijų, ne tik todėl, kad dauguma žmonių reguliariai nesiplauna rankų, bet ir mėgsta graužti parkerio galiuką. Jums tai gali baigtis gripu, peršalimu ar net rimta burnos infekcija. Stenkitės visuomet naudoti savo parkerį ir nešiokitės drėgną servetėlę, kuria galėtumėte pasinaudoti, jeigu staiga prireiktų svetimo.
Mobilieji telefonai
Pasirodo, moterų telefonai yra kur kas nešvaresni negu vyrų. Tai gali būti dėl makiažo priemonių arba tiesiog todėl, kad statistiškai moterys peršalimu serga dažniau negu vyrai. Jeigu tenka pasinaudoti svetimu telefonu – po to švariai nusiplaukite rankas.
Makiažo priemonės
Stenkitės nenaudoti svetimų makiažo priemonių ir, ypatingai venkite kosmetikos parduotuvėse esabčių pavyzdžių. Pasak MSN.com, po du metus trukusio tyrimo, buvo nustatyta, kad daugiausiai bakterijų yra lūpų ir akių makiažo priemonėse.
Nuotolinio valdymo pulteliai
Jeigu tenka naudotis svetimu nuotolinio valdymo pulteliu (tarkime, viešbutyje), būtinai prieš tai jį nuvalykite servetėle, o po naudojimo, nusiplaukite rankas. Pasirodo, pultelis yra vienas nešvariausių objektų, naudojamų buityje, nes žmonės tiesiog tingi nusiplauti rankas po tualeto arba po darbų lauke.
Laikas.lt
Parengta pagal MSN.com
Prognozuojama, kad 2012 m. nanotechnologijos ypač išpopuliarės. Barselonoje vykusiame „Mobile World Congress“ naujiena, sulaukusi daugiausiai dėmesio – nanotechnologijomis nuo vandens apsaugoti mobilieji telefonai.
Geriau pažinti savo kūno anatominę sandarą ir pažvelgti, kas slypi po žmogaus oda, kviečia pirmą kartą į Lietuvą atkeliavusi paroda „Žmogaus kūnas” („The Human Body Exhibition”).
Kruopščiai ir šiuolaikiškai parengta, milijonus lankytojų pritraukianti paroda atidaroma vasario 17 dieną sostinės prekybos centre „Panorama” ir veiks tris mėnesius.
Kelis šimtus eksponatų ir svarbiausias anatomines žmogaus kūno sistemas pristatanti paroda trimačiu žvilgsniu leidžia pažvelgti į žmogaus kūną ir į tą sudėtingą pasaulį, kurį dengia mūsų oda.
Pasak šiuolaikiškai parengtos parodos organizatorių, ekspozicija yra skirta mokyti pažinti savo kūno sandarą ir skatinti žmones rinktis tinkamą gyvenseną, kad mūsų kūnas kuo ilgiau išliktų sveikas ir funkcionalus.
Paroda siekta kuo tiksliau parodyti žmonėms visas pagrindines kūno sistemas ir jų funkcijas, skatinti rūpintis sveikata, atskleisti tikrąjį žmogaus kūno stebuklą. Teigiama, kad paroda gali būti įdomi ne tiek anatomiją ir žmogaus fiziologiją studijuojantiems, bet kaip tik nieko bendra su medicina neturintiems žmonėms, jaunimui, moksleiviams.
Atskirose patalpose pristatomos devynios eksponatų grupės, papildomos interaktyviomis priemonėmis. Ekspozicijoje galima pamatyti ne tik specialiai preparuotus mirusių žmonių kūnus, skeletus ir organus, bet ir nuotraukas bei vaizdo siužetus monitoriuose apie tai, kaip funkcionuoja mūsų organizmas ir atskiros jo dalys.
Paroda suskirstyta pagal žmogaus kūno sistemas: kaulų, raumenų, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, reprodukcijos, vaisiaus vystymosi ir kt. Kiekvienas eksponuojamas žmogaus kūno pavyzdys paruoštas sudėtingu procesu, vadinamu „plastinacija”, kuris visam kūnui paruošti eksponuoti trunka apie metus. Plastinavimo proceso metu kūnas laboratorijose būna išsausinamas vis didėjančios koncentracijos etilo spiritu, maišomas su acetonu ir vakuume sutvirtinamas acetone tirpstančiu silikonu. Toks preparuotas kūnas išsilaiko apie dešimt metų, o vėliau yra kremuojamas.
Lankytojai galės palyginti sveikus plaučius su plaučiais, kuriuos pažeidė rūkymas ar užteršta miesto aplinka, pamatyti sunkių ligų pažeistus organus, susipažinti su vyro ir moters skeleto skirtumais, iš arti apžiūrėti žmogaus širdį, smegenis, stuburą, o žmogaus stuburo slankstelį palyginti su milžinišku banginio stuburo slanksteliu.
Spausdintoje vaizdinėje medžiagoje pateikiama ir daugiau įdomybių, pavyzdžiui, kad suaugęs žmogus turi 206 kaulus, bene sudėtingiausios – plaštakas ir pėdas sudarančios kaulų, nervų ir raumenų sistemos. Nedaug kas žino, kad žmogaus galvos smegenys, sudarančios tik labai nedidelę kūno dalį, sunaudoja net penktadalį viso gaunamo deguonies, be to, jas esą sunkiausia paruošti eksponavimui. Tikras stebuklas yra žmogaus širdis – yra apskaičiuota, kad per visą gyvenimą pro širdį prateka per 133 mln. litrų kraujo ir šio kiekio pakaktų užpildyti tris supertanklaivius. Be to, žmogaus širdis per gyvenimą susitraukia 2,6 mlrd. kartų.
Parodos išvadose pateikiami svarbiausi sveikos gyvensenos principai, vienas iš jų – žmogui gyvybiškai būtinas juokas, kuris mažina kraujospūdį ir stiprina imuninę sistemą. „Elkitės kaip šešiamečiai vaikai – jie juokiasi vidutiniškai 300 kartų per dieną, o suaugusieji juokiasi tik 17 kartų per dieną”, – apskaičiavo parodos rengėjai. Taip pat jie siūlo nevengti fizinio aktyvumo ir išmokti atsipalaiduoti, mat stresas sukelia arba komplikuoja apie 90 proc. visų ligų.
Parodos organizatoriai pasirūpino, kad ekspozicijoje būtų laikomasi pagarbos žmogaus kūnui – nebūtų fotografuojama, neskambėtų mobilieji telefonai, nebūtų liečiami eksponatai.
Paroda „Žmogaus kūnas” Vilniuje veiks iki gegužės 17 dienos.
Nors pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie mobiliųjų telefonų žalą žmogaus sveikatai, tačiau retas kuris įsivaizduoja savo kasdienybę be šio aparato. 2010 m. pasaulyje buvo naudojama maždaug 5 milijardai mobiliųjų telefonų, o pokalbių laikas kasmet vis ilgėja. Įsisukus į elektromagnetinių bangų lauką, reikėtų apžvelgti neribotos komunikacijos pasekmes.
Elektromagnetinė spinduliuotė sukelia vėžį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino pavojų dėl bevielio ryšio spinduliuotės. Buvo paskelbti duomenys apie intensyvaus naudojimosi mobiliuoju telefonu keliamą grėsmę susirgti onkologinėmis ligomis.
PSO pavaldžios Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros ekspertų teigimu, mobilieji telefonai yra tokie pat pavojingi kancerogenai kaip švinas, automobilių išmetamosios dujos ar chloroformas. Mobiliojo telefono žalą sveikatai tyrė ekspertai iš 14 valstybių.
Tyrimo metu nustatyta, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos padidina smegenų vėžio (gliomos) riziką. Ypač tuomet, kai mobilieji telefonai naudojami intensyviai ir bent 10-15 metų. Glioma yra viena iš agresyviausių smegenų vėžio formų.
Gegužės mėnesį Prancūzijoje vykusioje konferencijoje Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARC) paskelbė epidemiologinių studijų rezultatus, kurie rodo, jog didžiausia smegenų vėžio rizika kyla intensyviausiai naudojantiems telefonus. Tyrimo metu buvo stebėti asmenys, kurie pastaruosius dešimt metų mobiliaisiais telefonais naudodavosi vidutiniškai 30 minučių per parą.
Tiesa, mokslininkams tirti telefonų spinduliuotės žalą sveikatai labai sunku. Mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos, kitaip negu rentgeno spinduliai, nesukelia didelio pavojaus iš karto, bet veikia lyg labai mažos galios mikrobangų krosnelės. Todėl poveikį galime pajusti tik po 15, 20 ar net 30 metų. Mobilaus telefono laikymas prie ausies didina ne tik vėžinius susirgimus, bet ir gali sukelti pažintinės atminties praradimą, kadangi pokalbių metu telefonai dažniausiai priglaudžiami prie smegenų dalies atsakingos už laikinąją atmintį.
Vaikai ir jaunimas – itin jautri grupė
Švedų profesoriaus Lennart‘as Hardell‘as pasakoja, kad mobilieji telefonai ypač pavojingi jauniems žmonėms: „Pradėjusieji naudoti mobilųjį telefoną jaunesni nei 20 metų, turi 5 kartus didesnę tikimybę susirgti smegenų vėžiu“.
Mobilieji telefonai vaikams yra ypač pavojingi, kadangi jų kaukolė yra plonesnė ir smegenys vystosi labai intensyviai. Skleidžiamos elektromagnetinės bangos lengviau prasiskverbia pro plonesnius kaukolės kaulus ir neigiamai veikia smegenų vystymąsi. Nesusiformavęs organizmas labai jautriai reaguoja į elektromagnetines bangas.
Be to, vaikų ir paauglių svoris yra mažesnis, todėl spinduliuotė daro didesnę žalą reprodukciniams organams. Vaikams naudotis mobiliuoju telefonu patariama tik esant būtinybei. O kalbant būtų geriausia naudoti laisvų rankų įrangą (kaip ir suaugusiesiems), nes jau 10 cm. nuo ausies esantis telefonas stipriai sumažina elektromagnetinio lauko poveikį.
Nors PSO pripažino mobiliųjų telefonų sukeliama žalą, tačiau Lietuvoje dar nėra jokių oficialių draudimų naudotis mobiliaisias telefonais ugdymo įstaigose. LR Sveikatos apsaugos ministerija mokykloms pateikė rekomendacijas, kad būtų papildytos vidaus tvarkos taisyklės, kuriose būtų nurodyta, kad mobiliaisiais telefonais pamokų metu naudotis draudžiama.
„Eurobarometro” duomenimis, Europos Sąjungoje 70 proc. vaikų nuo 12-13 metų ir 23 proc. vaikų nuo 8-9 metų gyvenimo be mobiliojo telefono jau neįsivaizduoja.
Paraginti vaikus kuo mažiau naudotis mobiliaisiais telefonais turėtų ne tik ugdymo institucijos, bet ir patys tėvai.
Rekomendacijos kaip naudoti mobilųjį telefoną
Žinoma, geriausias variantas būtų visiškai atsisakyti mobilaus telefono, tačiau puikiai suprantame, kad šiandieniniame, skubančiame pasaulyje tai padaryta yra labai sunku. Todėl siūlome keletą priemonių, kurios padės šiek tiek apsisaugoti:
Nedėkite telefono prie ausies kol kitas žmogus neatsiliepia, nes radiacija yra žymiai didesnė sujungimo procese.
Nekalbėkite telefonu ilgiau nei 4 min. Darykite 15 min. pertraukas tarp pokalbių.
Pokalbiui įsijunkite mikrofoną ir laikykite telefoną kuo toliau nuo kūno.
Kuo telefone daugiau įrangos, tuo jis daugiau skleidžia elektromagnetinių bangų.
Išjunkite mobilųjį telefoną nakčiai ir ar bent jau nelaikykite arti lovos. Elektromagnetinės bangos trikdo smegenų bangas ir taip neleidžia tinkamai miegoti ir pailsėti.
Nenešiokite mobiliojo telefono kišenėje prie krūtinės ir juosmens, geriau įsidėkite į rankinę.
Kalbėkite lauke. Uždarose erdvėse signalas ir skleidžiama radiacija tampa labiau koncentruota.
Jeigu yra galimybė, geriau naudokite laidinį telefoną.
Negalima mobiliaisiais telefonais naudotis tiems, kurie turi dirbtinius klausos aparatus, širdies vožtuvus.