Search Results for: "mityba"
Sveikas gyvenimo būdas neįsivaizduojamas be tinkamos mitybos. Tačiau dėl to, kas yra sveika mityba, vis dar laužomos ietys ir intensyviai diskutuojama net tarp ekspertų. Žmonės vis dažniau raginami įdėmiau įsižiūrėti į savo lėkščių turinį bei mitybos įpročius, o esant būtinybei – juos koreguoti.
Visi yra bent viena ausimi girdėję, kad maistas vienaip ar kitaip veikia odos būklę. Ir nors dėl šio reiškinio vis dar verda diskusijos, yra ne vienas realus pavyzdys, kaip pakoreguota mityba padėjo atsikratyti odos problemų.
Sportininkui svarbu ne tik treniruotis, bet ir taisyklingai maitintis. Mityba veikia organizmą, o kartu ir padidina sportininko galimybes pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Taigi, ką galima jiems dėti į skrandį, o ko reikėtų vengti?
Krepšininkams derėtų prisiminti, kad jų maisto racionui labai tinkami angliavandeniai. Jų gausu miltiniuose produktuose, makaronuose, kiaušiniuose. Būtinai nepamirškite ir daržovių, vaisių. Tinkamiausią baltymų kiekį rasite kalakutienoje ir vištienoje. Beje, jei norite išvengti papildomų riebalų, geriausiai valgyti žuvį. Geriausias būdas atsigaivinti yra vanduo. Per dieną būtina išgerti bent 4 litrus. Energijos suteikiančių gėrimų reikėtų vengti – ten tik kofeinas ir cukrus. Riebių kepsnių ir druskos geriausia vengti. Tinkamiausias krepšininkams subalansuotos mitybos santykis – 60-65 proc. angliavandenių, 15-20 proc. riebalų ir 10-15 proc. baltymų. Valgyti geriausia 5-7 kartus per dieną ir nedidelėmis porcijomis.
Dviračių sportas reikalauja labai daug ištvermės, o ilgų distancijų įveikimas duoda didžiulį krūvį ne tik raumenims, bet ir širdžiai bei kraujotakos sistemai. Šiems sportininkams svarbiausi angliavandeniai ir pakankamas baltymų kiekis. Taip pat reikėtų rinktis maistą, kurio sudėtyje mažai riebalų. Jei treniruotė trunka ilgiau nei 60 min., vertėtų pasirūpinti papildoma porcija vaisių ar daržovių bei kitais produktais, kuriuose daug angliavandenių. Rekomenduojama po valandos suvalgyti maisto, kurio sudėtyje yra apie 30-40 gramų angliavandenių, o po to tai kartoti kas pusę valandos. Blogiausias dalykas – kartu neturėti skysčių, kitaip jausite didelį troškulį.
Imtynininkams svarbiausias pusryčių metas. Pavalgius juos organizme mažiau kaupiasi riebalų, o sportininkas gali sudeginti daugiau kalorijų. Geriausia, jei maisto energetinė vertė pasiskirsto taip: 50-60 proc. angliavandenių, 20-30 proc. baltymų ir ne daugiau kaip 30 proc. riebalų. Kaip ir daugumai sportininkų, imtynininkams siūloma maitintis bent 6 kartus per dieną , tačiau paskutinį kąsnį reikėtų suvalgyti likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki varžybų. Taip bus užtikrintas geras virškinimas ir maistinių medžiagų įsisavinimas.
Plaukikų mityboje riebalai daug svarbesni. Nors juos ir reikia „skaičiuoti“, tačiau pernelyg mažas jų kiekis organizme gali labai pakenkti. Valgyti patartina kas 2-3 valandas, nuolat gerti skysčius. Šiems sportininkams rekomenduojama kasdien įsisavinti po 3-6 tūkst. kalorijų. Taip pat nuolat rekomenduojama gerti – ir prieš treniruotę, ir jos metu bei po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo.
Futbolininko pusryčiai neįsivaizduojami be mažo riebumo pieno, jogurto, varškės, blynų, bulvių, vaisių, riestainių, sulčių, kiaušinių baltymų ar bananų. Pietums rekomenduotina žuvis, makaronai, grūdiniai produktai, sriuba ir salotos, o vakarienei – vištiena, „kūda“ mėsa, ryžiai ir daržovės. Nors pavalgyti siūloma ne vėliau kaip valandą iki treniruotės, užkandžiauti reiktų ir treniruočių metu.
Amerikietiškame futbole mitybos poreikius diktuoja pats žaidimas. Būtinų kalorijų kiekį lemia žaidėjo pozicija – gynėjas, saugas ar puolėjas. Per dieną rekomenduojama „įveikti“ 3,3-4,6 tūkst. kalorijų. Maisto energetinė vertė turėtų pasiskirstyti taip: 43 proc. angliavandenių, 40 proc. riebalų, ir 17 proc. baltymų. Futbolininko racione turėtų būti jautiena, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, sūris, pienas, jogurtas, riešutų, sojos produktai, ryžiai, makaronai, bulvės ir vaisiai, daržovės.
Visgi kiekvieno sportininko mitybos planą geriausiai gali sudaryti jo treneris, priklausomai nuo treniruočių krūvio, metų laiko ir kitų „paslapčių“.
Parengė Nerijus Drochneris
Sveika mityba yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių bei ligų riziką mažinančių elementų. Visuomenės sveikatos specialistai primena apie sveikos mitybos reikšmę ir pagrindines sveikos mitybos taisykles.
„Norint deginti riebalus, reikia valgyti riebalus“, – laidoje „Pasaulis pagal moteris“ pasakojo olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas. Jį nusprendė pakalbinti laidos vedėja Renata Mikailionytė: „Kol čia visi kalba, kaip nevalgyti, gal mes pakalbam kaip tiesiog normaliai valgyti?“ – iššūkį kitai laidos vedėjai Kristinai metė buvusi manekenė.
Ar žinote, kad lapkričio 1-oji – tai ne tik Visų šventųjų, o kartu ir pasaulinė veganų diena? Jau 22 metus minima sveikos gyvensenos ir gyvūninės kilmės maisto produktų atsisakymo diena, kasmet švenčiama visame pasaulyje, pritraukia milijonus žmonių. O visi tie, kurie kasdien mėgsta suvalgyti po kepsnį, kviečiami bent šią dieną metuose susilaikyti ir išmėgintų kitokį gyvenimo būdą.
Per keletą metų Igno Bakėjaus (30) išpopuliarintos „Insanity“ treniruočių programos pritraukė tiek entuziastingų gerbėjų, kad tapo pradžia „GetFit“ sporto akademijai, šiandien jau buriančiai 7000 narių bendruomenę ir daugiau 10 trenerių, vedančių treniruotes penkiose Vilniaus ir vienoje Kauno vietoje.
Maistas – mūsų gyvybės šaltinis. Tačiau šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje dažniausiai mes jam skiriame labai mažai dėmesio, arba neskiriame visai. Valgome bet kada – kai turime laiko, kai peralkstame arba atvirkščiai, ryjame tiesiog iš nuobodulio. Valgome bet ką – kas papuolė po ranka, greitą maistą, tai, kas siūloma kavinėje dienos pietums, ar ką paskubomis įsidėjome į pirkinių krepšelį prekybos centre. Per daug nesigiliname, ar tai naudinga mūsų kūnui, ar ne.
Prasidėjus egzaminų sesijai mintys apie sveiką mitybą abituriento ir studento galvoje sukasi retai. O be reikalo. Tinkamas mitybos režimas gali padėti pasiekti kur kas geresnių mokymosi rezultatų.
Šiltomis vasaros dienomis, ypač jei prasideda atostogos, daug laiko praleidžiama gamtoje. Atrodo, kad šiuo metų laiku suvalgoma įvairių daržovių ir vaisių, tačiau realybė rodo, kad šiuo metų laiku žmonės (ypač didmiesčiuose) nelinkę namuose gaminti maisto, tad pradeda vyrauti greitas ir nesveikas maistas iš užkandinių – o šis neturi jokios mitybinės reikšmės.