Search Results for: "maisto mada"
Norėdami paragauti gurmaniškų patiekalų, ne visi skuba vykti į egzotines šalis ar išlaidauti lankytojų pamėgtuose restoranuose. Konditerijos ir kulinarijos produktais prekiaujančios elektroninės parduotuvės „Gardu Gardu“ plėtros vadovė Giedrė Petkevičiūtė atkreipia dėmesį į Lietuvoje atsirandančias naujas kulinarines pramogas, kurioms tautiečiai drąsiai ryžtasi. „Neįprastas idėjas mėgstantys lietuviai jau kelis metus iš eilės kulinarinius sugebėjimus demonstruoja į svečius kviesdami visiškai nepažįstamus žmones – tokią galimybę jiems siūlo projektų „Running Dinner“ (liet. „Vakarienė bėgte“) ir „Plate Culture“ (liet. „Kultūra lėkštėje“) organizatoriai, kurių dėka restoranais tampa ir nuosavų namų svetainės, ir bendrabučių kambariai.
Dėl sparčiai besivystančių naujų technologijų, mūsų pasaulis keičiasi dideliu tempu. Ne išimtis yra ir darbo rinka, kurios nuolatinių inovacijų keliami pokyčiai taip pat neaplenkia. Jei ne jūs, tai labai tikėtina, kad jūsų vaikas bus išmaniųjų namų inžinierius ar administratorius, o galbūt gamins 3D maisto spausdintuvus.
Lietuvoje, kurios nacionalinė virtuvė pasižymi riebiais bulvių ir mėsos patiekalais, vis dažniau išgirstame apie žaliavalgystę – mitybos būdą, kuomet valgomas tik termiškai neapdorotas maistas. Žinią apie žaliąjį maistą viena pirmųjų ėmė skleisti Olga Dzindzeleta. Prieš ketverius metus įkūrusi pirmąjį žaliavalgių restoraną mūsų šayje „Raw Raw“, šiomis dienomis ji sukasi „Samsung“ projekto #Fresh sode ant stogo, kur vilniečiams ir miesto svečiams siūlo pasimatuoti sveiką gyvenseną.
2014 metais restoranų verslas, anot maisto pramonės specialistų ir tendencijų prognozuotojų, turėtų pasipildyti holografiniais virėjais, išmaniaisiais peiliais ir vabzdžių batonėliais. Pasak UAB „Amber Food” maisto kokybės vadovo Algirdo Furmanavičiaus, kitais metais nieko nenustebinsi pasiūlęs špinatinių kopūstų ledų ar gerai paruoštos tikros žemės sriubos.
Gruodžio 10 diena. Nacionalinė dailės galerija. „Injekcija“. 16 drabužių kolekcijų. Tiek pat jaunųjų dizainerių bei jų duetų. Matyt, ir ne mažiau vilčių nuskinti laurus bei prasibrauti ant „Mados infekcijos“ podiumo. Šiandien kalbiname tris konkurso, šiemet klausiančio, ar mada lygu religija, finalistes ir kiekvienos prašome užbaigti 10 sakinių.
Mada egzistuoja visur, net ir restoranų ir maisto gaminimo namuose pasaulyje, kuriame per paskutinį dešimtmetį įvyko išties daug pokyčių. Ir ne visi pasikeitimai greitai ateis į mūsų šalies gyventojų širdis bei skrandžius, nes bent jau mes, lietuvaičiai, vis dar esame pakankamai konservatyvūs. Tačiau visgi, kodėl neįsileidus burokėlių, grikių ir netradicinių sprendimų tiek restorano, tiek savo virtuvėje?
Ką reiškia virtuvės skaidrumas, kokie yra naujosios prabangos atributai, kuo šiandien paremtas statusas, kaip pasikeitė vaišių etiketas, su kokiais iššūkiais susidurs ateities virtuvė ir t.t.? Į visus šiuo klausimus antradienio vakarą „Kulinarijos studijos“ virtuvėje kartu su “Electrolux atstovais atsakė šefai Darius Dabrovolskas ir Donatas Dabrovolskas.
Valgyk tai, kas auga aplink
Kaip paaiškėjo po “Electrolux” apklausos, kurios metu apklausti 285 garsiausi pasaulio virtuvės šefai bei kulinarijos kritikai, svarbiausia tendencija restoranų pasaulyje yra lokališkumas. Anne-Sophie Pic, šių metų geriausios pasaulio šefės (moters) apdovanojimo laimėtoja, teigia, kad reikia priartėti prie gamtos ir netransformuoti produktų skonio ar nesistengti jo pakeisti.
Taip pat pamažu pradeda vyrauti požiūris, kad naujoji prabanga – pagaminti patiekalą ne iš kuo brangesnių, bet iš kuo paprastesnių produktų. Kaip teigia restoranų žinovai – naujoji prabanga yra šviežumas ir natūralumas. Tad jei pietums užsisakysite burokėlių desertą su sūriu – tikrai būsite suprastas teisingai, nes šie produktai randami Lietuvoje ir tikrai nėra tik kaimiečių vartojami. Taip, taip, burokėliai pamažu grįžta į madą, nes tai išties skani ir įvairiuose patiekaluose vartojama daržovė.
Darius Dabrovolskas ir Donatas Dabrovolskas dar kartą pabrėžė, kad pats laikas iš naujo atrasti kai kuriuos produktus. “Lietuviškas kuskusas – sorų kruopos, o grikiai, išties kokybiškas maistas, kodėl jis vis dar asocijuosi su mokyklos valgyklomis. Jau nekalbant apie valgomuosius runkelius…”, – retoriškai pasakojo virėjai.
Etiketas
Pamažu keičiasi ir pats valgymo ir maisto gaminimo etiketas. Jei seniau pakviestas į svečius jau rasdavai ant stalo garuojančius patiekalus, tai dabar laikai keičiasi: visiški normalu, kad atėjus vakarienė dar bus neparuošta ir ją teks gaminti kartu. O jei prieš pradedant gaminti nežinomas receptas – nereiktų vakaro šeimininkų kaltinti užmaršumu, nes receptą galima sukurti bendromis jėgomis, taip skatinant tarpusavio bendravimą. Nes beveik 60 proc. Europiečių maisto gaminimas – socialinis procesas, tad kitą kartą prieš eidami vakarienės nepamirškite paklausti, ar nereikia atsinešti papildomo peilio.
Praktiškumas prieš grožį
Dar vienas labai svarbus maisto gaminimo aspektas – aplinka ir įrankiai. Jei seniau, pripažinkime, mums buvo svarbiausia turėti gražią virtuvę, dabar pamažu atsigręžiama į praktiškumą: aštrūs ir tik labai aštrūs peiliai, funkcionalus virtuvės baldų išdėstymas, gera viryklė ir šaldytuvas.
Maistas atvirai
Kita labai svarbi tendencija – atviros erdvės, t.y., restoranuose virtuvės atviros, klientai gali matyti, kaip gaminami patiekalai. Kai kada net atsiranda prašymų staliuką rezervuoti ne prie lango, o prie virtuvės. Lietuvoje galima rasti keletą tokio tipo restoranų, neskaitant rytietiškų virtuvių, kuriose atviras maisto gaminimas yra norma ir tradicija.
Tiek trumpai apie naujausias maisto gaminimo tendencijas. Skanaus vakaro.
Visi vyrai kiaulės, o moterys niekada neturi ką apsirengti… Kaip dažnai šis stereotipas pasiteisina? Šiandien turime dvi geriausiai išplėtotas pramonės šakas: drabužių ir maisto. Juk žmonėms visada reikės gerai pavalgyti ir tinkamai apsirengti. Tokia jau ta mūsų vartotojiška visuomenė. Pažvelkime į drabužių industrijos užkulisius. Kas yra tie, o tiksliau tos, kurios diktuoja madą?
Šnekėti daugiau negu dviem kalbomis, naudoti maistui tai, kas būdinga skirtingų kraštų virtuvėms, tapo įprasta. Globalizacija lėmė ir naujų prieskonių madų įsigalėjimą Lietuvoje.
Ar teisinga teigti, kad kažkurios šalies gyventojai yra patys šauniausi pasaulyje? Ar apskritai įmanomi tokie rinkimai, juk kiekviena šalis kažkuo unikali? CNN sako, kad taip, ir pateikia „kiečiausių“ tautų sąrašą.
12 vieta – turkai
Tauta, kuri niekad nepraleidžia progos pasididžiuoti Stambulo gražumu. Reikėtų nepamiršti ir to, kad turkai išsidėstę dviejuose žemynuose. Tad visai nenuostabu, kad jų taip mėgiami ūsai dažnokai užriečia nosis į viršų.
11 vieta – belgai
Perskaitėte teisingai – tai belgai, gyvenantys mažoje, drėgnoje, niūrokoje Europos Sąjungos dalyje, tačiau smarkiai prisidėję prie alaus ir šokolado evoliucijos. Po politinės šalies krizės likę be vyriausybės, belgai nepradėjo anarchiško maišto ar piratavimo jūroje, o tiesiog tvarkingai ir ramiai su šia situacija susitvarkė.
10 vieta – australai
Paplūdimiai, iškylos gamtoje, bikiniai ir šaltas alus – australus apibūdinantys žodžiai. Dar sportas, į kurį įsitraukia kas antras gyventojas. Žinoma, reikia paminėti visą jų florą ir fauną bei serialą „Lost“.
9 vieta – kinai
Nors kinams sąvoka – privatumas – nėra žinoma, jie vis tiek šauni tauta, sugebanti pasižymėti savo „Made in China“gaminiais visame pasaulyje
8 vieta – Bostvanos gyventojai
Čia atsipalaidavę gyvena ne tik gyvūnai, bet ir žmonės kartu su jais, neatsitveriantys nuo jų net tvora, nors šalis garsėja dramblių populiacija.
Šioje šalyje itin didelis sergančių ŽIV/AIDS skaičius, tačiau jų tradiciniai šokiai ir muzika su džiazo ir hiphopo elementais žavi kiekvieną.
7 vieta – japonai
Gal ir juokina japonai savo karaokės sugebėjimais, tačiau visai kas kita jų mados ir technologijų įtaka pasauliui. Jau vien ko verti japonų paaugliai, kurie išmano daugiau už bet kurį brandaus amžiaus europietį.
6 vieta – ispanai
Jūra, saulė, smėlis, siesta, sangrija – ispano kasdienybė. Jis vakarėlį pradeda tada, kai kitos tautos jau miega. Nepamirškime, žinoma, ir futbolo.
5 vieta – korėjiečiai
Ši tauta garsėja savo sojų viskiu ir neribotomis galimybėmis jį gerti. Netgi sakoma, kad korėjietis pats geriausias sugerovas. 20 stikliukų jam tik vakarėlio pradžia.
4 vieta – amerikiečiai
Dauguma jų pasaulyje nemėgsta dėl karo grėsmės, politinių niuansų, greito maisto restoranų ir t. t. Tačiau jei ne jie, dabar gal nebūtų rokenrolo, banglenčių, mėlynų džinsų, holivudinių filmų…
3 vieta – mongolai
Mistiška tauta, kuriems iki šiol erelis – naminis gyvūnas. Jakų mėsą ar pieną jie naudoja kiekvieną kartą gamindami, o jų visi drabužiai, įskaitant net apatinius, išsiuvinėti įvairiausiais raštais ir mušti kailiu.
2 vieta – jamaikiečiai
Jamaika garsėja dideliu nužudimų skaičiumi ir narkomanija, tačiau, nepaisant to, jamaikiečiai pasauliui davė regio muziką, egzotišką Rastafarų kultūrą, dredų madą. Be to, šios šalies gyventojų anglų kalbos akcento sumaišyti neįmanomą su jokiu kitu.
1 vieta – brazilai
Ši tauta nusipelnė pirmos vietos, nes garsėja savo liberaliomis pažiūromis ir geros nuotaikos skleidimu pasauliui – Rio de Žaneiro karnavalai, samba, skani kava, įdegę kūnai ir daug gražių spalvų…
Verčiant iš prancūzų kalbos, etiketas (pranc. etiquette) nusako visuotinai priimtas gero elgesio taisykles, kurios galioja net ir kalbant apie alų. Alaus etiketas – gana naujas terminas lietuvių kalboje, kuris prigijo kartu su augančia alaus kultūra. Pasak aludario ir kvalifikuoto someljė Ričardo Barakūno, išvirti alų – dar ne viskas, didele dalimi gėrimo kokybę nulemia jo patiekimas.