Search Results for: "lytiškai plintančios ligos"
Pastarųjų metų statistika rodo, kad moterų, sergančių lytiniu keliu plintančiomis ligomis, amžius jaunėja. Medikų teigimu, tai gali būti susiję su jaunėjančia lytinio gyvenimo pradžia ir atsakomybės, o kartu ir informacijos apie šias ligas stoka.
Giedrė Macaitienė, visuomenės sveikatos specialistė
Lytiškai plintančios infekcijos pavojingos, nes dažniausiai nejaučiami jokie simptomai arba jie pasireiškia ne iškart. Lytiškai plintančių infekcijų nesunku išvengti, tereikia rūpintis savo lytine sveikata.
Visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Macaitienė įspėja, kad kiekvienam savo sveikata besirūpinančiam žmogui būtina saugotis lytiškai plintančių ligų. Šios ligos dar vadinamos LPI (lytiškai plintančiomis infekcijomis), nes jas žmonės vieni kitiems perduoda lytinių kontaktų metu. Lytiniai kontaktai tai ne vien lytiniai santykiai, bet ir bučiniai, oraliniai, analiniai santykiai bei sekso reikmenų naudojimas. Kai kurios LPI perduodamos kontakto su oda metu arba iš motinos kūdikiui gimdymo ar žindymo krūtimi metu.
5 lytiškai plintančios infekcijos, kurių geriau išvengti:
1. Chlamidiozė
Tai labai dažnai pasitaikanti infekcija, kurią sukelia bakterija. Dažnai nėra jokių simptomų. Jei jie pasireiškia, dažniausiai jaučiamas nemalonus pojūtis, skausmas pilvo srityje, deginantis pojūtis šlapinantis. Negydoma liga gali sukelti šlapimtakių, gimdos kaklelio, išeinamos angos gleivinių, akių junginės uždegimus, nevaisingumą, pažeisti sąnarius.
2. Sifilis
Tai rimta, tačiau pirminiuose ligos vystymosi etapuose antibiotikais pagydoma liga. Liga pasireiškia bėrimais lyties organuose, plaukuotoje galvos dalyje, burnos gleivinėje. Negydoma infekcija sukelia skausmus sąnariuose, plaukų slinkimą bei kepenų uždegimą. Vėliau sifilis paveikia nervų sistemą, širdį bei kaulus, paskutinėje ligos stadijoje žmogus suserga psichine liga arba paralyžiumi. Šia liga gali būti užkrečiamas infekuotos motinos vaisius.
3. Gonorėja
Gonorėją sukelia bakterija, gyvenanti lyties organų, akių, gerklės, išeinamosios angos gleivinėje. Simptomai pasireiškia praėjus 3–5 dienoms po infekcijos patekimo į organizmą. Dažniausiai atsiranda pūlingos išskyros ir skausmas šlapinantis, kartais nepastebimi jokie ligos simptomai. Laiku nediagnozuota ir negydoma liga progresuoja ir gali sukelti nevaisingumą.
4. ŽPV (žmogaus papilomos virusas)
ŽPV sukelia genitalijų karpas. Jos atsiranda lytinių organų srityje ir labai lengvai perduodamos lytinių santykių metu. Karpos lengvai pastebimos, jei jų yra kūno išorėje, tačiau sudėtinga jas aptikti, jei jos yra makšties viduje ar ant gimdos kaklelio. Kiekvienai karpai šalinti taikomi skirtingi metodai. Nustatyta, kad maždaug 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų praeina savaime per porą metų. Tačiau kartais ŽPV infekcija organizme sukelia uždegimą arba kitų sveikatos problemų. Kai kurių tipų ŽPV gali sukelti audinių supiktybėjimą ir onkologinius susirgimus. Nuo kai kurių, ypač pavojingų, ŽPV tipų yra galimybė pasiskiepyti.
5. Genitalijų herpis
Šią infekciją sukelia virusas (Herpes genitalis), kuris įsitvirtina nervų šaknelių galuose ir išlieka visą žmogaus gyvenimą. Infekcijos vietoje (ant lūpų, veido, burnoje ar ant lytinių organų) atsiranda nedidelės pūslelės. Pūslelės plyšta po 2–4 dienų ir pamažu sugyja. Ligos požymiai gali pasireikšti 3–4 kartus per metus, tačiau pamažu jos intensyvumas mažėja. Gydoma simptomiškai antivirusiniais preparatais.
LPI požymiai
Dažnai LPI užsikrėtę asmenys nejaučia jokių simptomų. Pasitaiko, kad užsikrėtęs asmuo pastebi simptomus, kurie greitai pranyksta, arba LPI požymiai pasireiškia po keleto savaičių, mėnesių ar metų. Pasireiškiantys požymiai: niežėjimas ar bėrimas, paraudimas, skausmas lytinių organų srityje; skausmas šlapinantis, neskaidrus, stipraus kvapo šlapimas; žaizdelės ar pūslelės ar ant aplink lytinius organus, prie išangės ar burnoje; spazmai, maudimas pilvo srityje; genitalijų karpos; kraujo pasirodymas po lytinių santykių; išskyros iš šlapimo-lytinių organų.
Kaip išvengti LPI?
100% veiksmingas būdas apsisaugoti nuo LPI yra visiškas susilaikymas nuo lytinių santykių. Ištikimybe pagrįsti santykiai su vienu partneriu taip pat laikomi saugiais. Kitas būdas apsisaugoti nu LPI yra prezervatyvų naudojimas. Verta reguliariai apsilankyti pas bendrosios praktikos gydytoją, dermatologą, venerologą, ginekologą ar urologą, atlikti laboratorinius tyrimus.
Bakterijų sukeliamas LPI galima išgydyti vaistais (antibiotikais ir kitais antimikrobiniais preparatais). Nenustatytos ir laiku negydomos LPI gali sukelti nevaisingumą, persileidimą arba infekcijos gali būti perduodamos vaikui.
Aistringi vasaros romanai dažniausiai greitai atvėsta, o baimė dėl lytiškai plintančios infekcijos (LPI) ilgai neduoda ramiai miegoti. Kodėl dabar Venera savo „dovanas“ dalija žymiai pavojingiau ir gausiau nei rodo oficiali statistika?
Lietuvoje, priešingai negu daugumoje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas vėlesnėse ligos stadijose. Kasmet nuo jo miršta iki 300 moterų. Specialistai vieningai tvirtina, kad šis skaičius galėtų būti žymiai mažesnis, jeigu pirmieji ligos simptomai būtų pastebėti pačioje jų pradžioje.
Reikia keisti klaidingą nuostatą
Šnipiškių medicinos centro gydytoja ginekologė medicinos mokslų daktarė Rūta Kurtinaitienė tikina, kad moterims vis dar trūksta informacijos apie gimdos kaklelio vėžį. „Dažnai tenka išgirsti, kad gimdos kaklelio tyrimus turėtų atlikti tik vyresnio amžiaus, vaikų susilaukusios moterys. Tačiau tokia nuostata yra klaidinga. Nedideli pakitimai gimdos kaklelio srityje gali labai greitai progresuoti ir pereiti į vėžį. Todėl labai svarbu laiku juos pastebėti ir kuo greičiau taikyti efektyvų gydymą“, – tikina gydytoja.
Gydytoją liūdina pernelyg atsainus moterų dėmesys savo sveikatai: pacientės duris dažniausiai praveria, kai turi nusiskundimų. „Tai problema, kurią reikia pradėti spręsti šeimoje. Mergaitė apie būtinybę reguliariai lankytis pas ginekologą pirmiausia turėtų sužinoti iš savo mamos, rodančios jai tinkamą pavyzdį. Gaila, tačiau dauguma moterų vis dar ignoruoja raginimus pas gydytoją ginekologą tiesiog profilaktiniam patikrinimui apsilankyti bent 1–2 kartus per metus“, – teigia gydytoja. Anot jos, reguliarūs apsilankymai yra būtini, norint pastebėti pirmuosius dar ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir nedelsiant pradėti gydymą.
Išskiriami pagrindiniai rizikos veiksniai
Gimdos kaklelio vėžys visame pasaulyje yra viena pagrindinių moters mirties priežasčių: „Siekiant išsiaiškinti gimdos kaklelio vėžį sukeliančias priežastis, yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų. Pagrindinės iš jų – ankstyvas lytinis gyvenimas, didelis lytinių partnerių skaičius, dažna jų kaita, intymios higienos nesilaikymas, ilgas (daugiau negu 10 m.) kontraceptinių priemonių vartojimas. Rizika sirgti gimdos kaklelio vėžiu auga, jeigu moteris yra turėjusi daugiau negu 5 nėštumus ir gimdymus“, – pagrindinius rizikos veiksnius vardina gydytoja, kuri taip pat priduria, kad rūkymas bei kitos lytiškai plintančios infekcijos taip pat gerokai padidina gimdos kaklelio vėžio riziką.
Ką turėtų daryti moterys, kad ši rizika sumažėtų? „Remiantis moksliniais tyrimais, pirminė ir antrinė gimdos kaklelio vėžio profilaktika padeda sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo jo“, – tikina R. Kurtinaitienė. Anot jos, gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio piktybinių ligų, kurią nesunku diagnozuoti dar ankstyvojoje ikivėžinių pokyčių stadijoje. Po laiku paskirto gydymo pasveiksta 95–100% moterų.
Pirminei profilaktikai yra priskiriamas galimų gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių žinojimas, jų vengimas, įtakos mažinimas. „Pirmiausia tai susiję su moterų žiniomis apie žmogaus papilomos virusą (ŽPV) ir efektyvų šios infekcijos paplitimo mažinimą, t.y. vengimą užsikrėsti, profilaktiką skiepais. Kol kas mokslininkai dar nesurado efektyvaus gydymo nuo ŽPV metodo. Todėl intensyvus visuomenės švietimas apie lytiniu keliu plintančias ligas turėtų tapti pirmine priemone įgyvendinant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą“, – tikina R. Kurtinaitienė. Antrinei profilaktikai priskiriama ikivėžinės patologijos ir ankstyvųjų gimdos kaklelio vėžio stadijų diagnostika. Ji atliekama taikant citologinių gimdos kaklelio tyrimų metodus, tokius kaip Papanicolaou (Pap tepinėlio), kuris visame pasaulyje naudojamas jau daugiau negu 50 metų.
Per praėjusius metus išgelbėta 400 moterų
Jau 7 metus Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Per 2004–2010 m. patikrinta beveik 730 tūkst. 25–60 m. amžiaus moterų. „Ši programa suteikia galimybę apdraustoms privalomuoju sveikatos draudimu moterims kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, t.y. nemokamai atlikti PAP tepinėlio testą“, – teigia R. Kurtinaitienė. Per praėjusius 2010-sius metus „Patologijos diagnostika“ laboratorijoje buvo atlikta daugiau nei 16 tūkst. onkocitologinių PAP tepinėlių. Didžioji jų dalis, t.y. virš 10 tūkst., buvo finansuojami valstybės. Tyrimai atskleidė 400 ikivėžinių gimdos kaklelio susirgimų, kai moteriai dar buvo galima paskirti gydymą ir išgelbėti gyvybę.
„Lietuvoje moterims dar trūksta informacijos apie gimdos kaklelio vėžio grėsmę ir galimybes nemokamai pasitikrinti savo sveikatą“, – teigia „Patologijos diagnostika“ medicinos mokslų daktarė, gydytoja patologė Jolita Rimienė. „Žinoma, kaltas ne tik nežinojimas, bet ir laiko stoka. Galbūt ir galimos rizikos savo sveikatai neįvertinimas. Visuomet galvojame, kad mūsų tai nepalies, kad liga egzistuoja kažkur aplinkui, bet tik ne mano šeimoje“, – teigia gydytoja patologė.
Anot J. Rimienės, Vakarų valstybėse gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa vykdoma daugiau nei 50 metų. Informaciją apie būtinybę pasitikrinti moteris gauna tiesiai į namus. Jei moteris neatvyksta, tuomet kvietimą tikrintis gauna ir moters darbdavys, kuris privalo moterį nukreipti pas reikiamą specialistą. „Tuo tarpu Lietuvoje valstybės finansuojama programa dar labai „jauna“. Todėl su moterimis reikia labai daug bendrauti apie galimybes nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio ir taip išsaugoti savo gyvybę. Kuo daugiau moterų žinos apie ankstyvos diagnostikos svarbą, tuo sveikesnės jos bus“, – teigia gydytoja patologė J. Rimienė.
Gydytoja ginekologė primena, kad moterys dėl citologinio gimdos kaklelio tyrimo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į poliklinikos, kurioje yra užsiregistravusi, gydytoją ginekologą. Tyrimas trunka vos keletą minučių, jis nėra skausmingas. Kiekviena lytinį gyvenimą gyvenanti moteris PAP tepinėlio testą, leidžiantį pamatyti ir įvertinti priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus, turėtų atlikti kas 3 metus.