Search Results for: "logistika"
Jei kas dieną nedirbate su keliomis logistikos kompanijomis, greičiausiai šių faktų tikrai nežinosite. O vertėtų. Juk logistikos rinka Lietuvoje yra išvystyta itin aukštu lygiu. Esame žinomi visoje Europoje dėl savo puikios geografinės padėties ir kvalifikuotų vežėjų. Dėl šių priežasčių turėtume daugiau domėtis krovinių pervežimu.
Viešojoje erdvėje netrūksta postringavimų apie jaunąją kartą, kuri netrukus pasibels į darbo rinką. Dauguma pasisakymų – nevienareikšmiški: jaunoji karta giriama už drąsą ir kūrybiškumą, kartu peikiama už savo nepastovumą bei asmeninio gyvenimo prioritetizavimą prieš darbą. Tiesa, visos minėtosios klišės negalioja Aleksandro Stulginskio universiteto Logistikos ir prekybos programos studentei Laurai Jefimovaitei, kuri siekia puikių mokymosi rezultatų, o laisvalaikiu gelbėja žmonių nuskriaustus gyvūnus.
Du iš penkių sunkiomis sąlygomis gyvenančių vaikų, artėjant didžiosioms metų šventėms, dovanų svajoja gauti žieminių rūbų ir avalynės bei žaislų. Tokias ilgametes tendencijas atskleidžia socialinio projekto „Vaikų svajonės“, skaičiuojančio jau šeštus metus, organizatoriai. Projekto metu kasmet išpildoma apie 90 proc. vaikų svajonių, o siekiant padidinti šį skaičių, šiemet geros valios žmonės dovanas vaikams galės siųsti nemokamai.
Festivalio „Karklė 2015 Live Music Beach“ organizatoriai pateikia vis daugiau ir vis svaresnių argumentų, kodėl šios vasaros Žolinių savaitgalį, rugpjūčio 14-16 d., reikėtų atidėti kitus planus ir trims dienoms būtinai ištrūkti ten, kur jūra, kopos, vasaros pramogos po atviru dangumi ir, žinoma, meilė bei muzika.
Kovo 27-28 dienomis Šiuolaikinio meno centre nuaidėjo jau septynioliktoji „Mados infekcija”. Dvi dienas vykusio didžiausio šalies mados festivalio metu nuo ankstyvo ryto iki pat vakaro, kai buvo pristatomos dizainerių kolekcijos, darbavosi didžiulė užkulisių meistrų ir modelių komanda. Per trumpą laiką reikėjo pasirūpinti 16-ikos skirtingų kolekcijų modelių įvaizdžiu – meistrai turėjo sukurti makiažą ir šukuosenas daugiau nei 300 modelių.
Tai viena iš tų istorijų, kuriose sunku suprasti – ar čia pokštas, ar iš tiesų ambicingi tikslai, kuriais tiki jo kūrėjas. O istorija yra apie lietuviams skirtą ir jo kūrėjo nuomone, „ypač funkcionalų socialinį tinklą“ Tvistas.lt.
Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje atsodinta per 3000 kv. m dėl škvalo nukentėjusio miško. Tai – viena iš ekologinės-aplinkosauginės akcijos „Saugokime gamtą kartu!“ baigiamojo etapo dalių. Nuo pat akcijos pradžios visoje Lietuvoje jau surinkta daugiau nei 90 t įvairių elektros įrangos atliekų, už kurias akcijos iniciatorė – viena didžiausių Lietuvoje pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovių „Žalvaris“ – pasodino per 1000 pušų ir eglių sodinukų. Elektronines atliekas bendrovė iki balandžio pabaigos nemokamai renka iš gyventojų namų, įmonių bei įstaigų biurų aštuoniuose Lietuvos miestuose. Tokiu būdu „Žalvaris“ prisideda ir prie Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos idėjos – šie metai paskelbti Tarptautiniais miškų metais.
„Nors akcija „Saugokime gamtą kartu!“ dar nesibaigė, medelius turėjome pasodinti paskutinėmis balandžio savaitėmis, kol neprasidėjo medžių vegetacija,“ – sako UAB „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas. Jo teigimu, remiantis ankstesnių akcijų duomenimis, buvo tikėtasi surinkti apie 70 t atliekų ir už jas pasodinti 700 medelių. Tačiau šių metų iniciatyva pranoko visus lūkesčius – vien per pirmąją akcijos savaitę buvo surinkta per 20 t senos elektros įrangos. Tikimasi, jog iki akcijos pabaigos bus surinkta daugiau nei 100 t elektroninių atliekų.
Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija yra viena labiausiai nuo škvalo nukentėjusių Lietuvoje. Jos urėdas Kęstutis Šakūnas prognozuoja, kad visus nuniokotus miško plotus pavyks atsodinti tik per 2,5 metų. „Dabar atsodiname tik nedidelę miško dalį, visi pagrindiniai darbai vyks rudenį, – sako K. Šakūnas. – Todėl mums labai reikalingos visos iniciatyvos, padedančios atsodinti mišką, skatinančios gyventojus bei įmones suprasti šio darbo svarbą ir aktyviai prisidėti prie labai reikalingos pagalbos miškui.“
S. Ašmono teigimu, Lietuvai reikia vieningos ir gerai apgalvotos elektroninių atliekų surinkimo sistemos, apimančios ne tik didmiesčius, bet ir mažesnius mūsų šalies miestus. „Surenkant seną elektros įrangą itin svarbi efektyvi ir optimaliomis kaštų sąnaudomis pagrįsta logistika, prieinamumas bei visuomenės informavimas, – sako jis. – Tik taip galima paskatinti įmones ir gyventojus teisingai tvarkyti elektronines atliekas bei atiduoti jas surenkančioms bendrovėms.“
Pagal ES direktyvų reikalavimus Lietuva per metus privalo surinkti ir perdirbti daugiau kaip 40 proc. elektroninių atliekų nuo į vidaus rinką išleistos produkcijos svorio. Europos Parlamentas siūlo įpareigoti ES nares, kad 2016 m. kiekvienoje šalyje būtų surenkama net 65 proc. susikaupusių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, iš jų 50-75 proc. (priklausomai nuo kategorijos) – perdirbama, o 5 proc. – panaudojama iš naujo.
Gyventojai bei įmonės ir toliau kviečiami registruotis nemokamu telefonu 8 800 00653, trumpuoju numeriu 118 arba internetu, akcijos svetainėje www.elektronikosakcija.lt. Akcijos metu elektros ir elektroninės įrangos atliekos nemokamai renkamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje ir Utenoje.
UAB „Žalvaris“ yra viena didžiausių pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonių Lietuvoje, veikianti nuo 1965 m. Bendrovė renka, rūšiuoja, perdirba ir eksportuoja pavojingas atliekas, antrines žaliavas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, spalvotųjų ir juodųjų metalų bei jų lydinių laužą, teikia įmonėms kompleksinę aplinkosaugos dokumentų tvarkymo paslaugą, išduoda pažymas apie apmokestinamųjų gaminių, pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įvykdymą.
Reaguodama į stichinę nelaimę Japonijoje, visuomeninė organizacija (VO) „Gelbėkit vaikus” pradeda lėšų rinkimo kampaniją, skirtą vaikams,nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotame krašte.
Nuo šio trečiadienio, kovo 16 d., aukoti nelaimę patyrusiems Japonijos vaikams galima skambinant arba siunčiant trumpąsias žinutes telefono numeriais: 1416 (2 Lt) ir 1417 (5 Lt). Paaukoti lėšų trumpaisiais numeriais bus galima iki balandžio 14 d. imtinai.
Galimybę naudotis trumpaisiais paramos numeriais skyrė šalies telekomunikacijų bendrovės „Omnitel”, „Bitė Lietuva” ir „TELE2″. Integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėja TEO LT prisijungs artimiausiu metu. Visos telekomunikacijų bendrovės bei skambučius administruojanti UAB „Mediafon” atsisakė administracinio mokesčio.
Tarptautinė organizacija Save the Children, skubiai reaguojanti į stichines nelaimes visame pasaulyje, nukentėjusiesiems jau skyrė 5 mln. JAV dolerių. Šiuo metu, kartu su Lietuva, apsisprendimą vykdyti nacionalines lėšų rinkimo kampanijas bei teikti pagalbą Japonijos vaikams, yra pareiškusios 15-a Save
the Children šalių narių. Nacionalinė organizacija Save the Children Japan, organizuodama ir teikdama pagalbą mažiesiems Japonijos gyventojamslabiausiai nukentėjusiose prefektūrose, bendradarbiauja su Japonijos Raudonojo Kryžiaus bei kitomis šalies nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Praėjusiais metais, įvykus Haičio tragedijai, įrodėme, kad nelaimės atveju esame pasiryžę kuo galime padėti ne tik Lietuvos, bet ir toli nuo mūsų šalies kenčiantiems vaikams. Įvykus tragedijai Japonijoje, šiandien sakau, kad mes nuolat turime mokytis padėti kitiems. Tikrai tikiu, kad lietuvis, kuris padės mažajam japoniukui šiandien, nenusigręš ir nuo lietuvio vaiko, kai šiam reikės pagalbos. Tiesdami geranoriškumo ranką, tampame supratingesni, tolerantiškesni ir labiau pasitikintys vieni kitais, o tai
ypač svarbu kritinėmis situacijomis. Aš tikiu Lietuva, kuri nori ir gali padėti Japonijai”, – sako VO „Gelbėkit vaikus” generalinė sekretorė Rasa Dičpetrienė.
Paskutiniais Save the Children duomenimis, 16-oje labiausiai nuo stichijos nukentėjusių Japonijos prefektūrų žuvo daugiau nei 1,6 tūkst. žmonių, o daugiau nei 10 tūkst. yra paskelbti kaip dingę be žinios. Tarp visų nukentėjusiųjų – daugiau nei 100 tūkst. vaikų.
Svarbiausiais Save the Children pagalbos uždaviniais tampa paramos nukentėjusiems vaikams logistika, vaikams draugiškų erdvių įkūrimas Mijagio, Fukušimos, Ivatės ir Ibarakio prefektūrose, darbas su vietos bendruomenėmis, mokant ir konsultuojant savanorius dėl psichologinės pagalbos vaikams suteikimo, streso valdymo ir artimųjų netekties skausmo, taip pat bendradarbiavimas su paramos agentūromis, siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą.
Taip, paprašytas prisiminti 1991-ųjų sausį, išsitarė Liutauras Vasiliauskas, vienas iš tų mūsų kolegų, kuriems likimas lėmė būti pačiame anų sausio įvykių įkarštyje – ginant Seimą vadovauti milicijos pajėgų štabui. Tad jį, taip pat Vaclovą Zabarauską, anuomet – vidaus reikalų ministro pavaduotoją, ir Edmundą Kisielių, buvusį Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Patrulinės tarnybos komisarą, paprašėme dar kartą sugrįžti į ano sausio įvykius.
Būsimosios Europos futbolo žvaigždės 2013 metais rungtyniaus Lietuvoje – mūsų šaliai pirmą kartą suteikta teisė surengti Europos jaunimo U-19 vaikinų čempionato finalinį etapą. Tai paaiškėjo pirmadienį Baltarusijos sostinėje Minske vykusio Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) Vykdomojo komiteto posėdžio metu.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) paraiška rengti 2013 m. pirmenybes UEFA administracijos buvo atrinkta iš aštuonių kartu su Vokietija, Vengrija ir Slovėnija, o UEFA Jaunimo ir mėgėjų futbolo komiteto rekomendacija pateikta UEFA Vykdomajam komitetui. Šis vienbalsiai patvirtino Lietuvos kandidatūrą.
„Tokio rango futbolo čempionatas Lietuvoje vyks pirmą kartą. Tokiai šaliai kaip mūsų tai svarbus laimėjimas, nemaža atsakomybė ir geras administracinių sugebėjimų išbandymas“, – po patvirtinimo sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius, kuris UEFA VK posėdyje dalyvavo ir kaip jo narys.
LFF vadovo teigimu, UEFA atsižvelgė į LFF darbą organizuojant mažuosius turnyrus, o taip pat į Lietuvos futbolo progresą įvairiose srityse, tarp jų ir infrastruktūros darbus.
Daugiausiai dėmesio UEFA skiria stadionų ir treniruočių aikščių būklei, komandų ir aptarnaujančio personalo apgyvendinimui, logistikai.
Pagal reikalavimus visos komandos turi gyventi viename arba dvejuose keturių žvaigždučių viešbučiuose. Čia kiekviena komanda turi turėti atskiras susirinkimams skirtas patalpas, video peržiūrai skirtą techniką, poilsio zonas.
Treniruočių aikštės privalo būti ne toliau kaip 15-20 min. kelio nuo viešbučio ir kiekvienoje treniruočių aikštėje gali treniruotis tik dvi komandos. Čia privalo būti persirengimo kambariai, dušai, rūbinės.
Iki varžybų stadionų komandos turi važiuoti ne ilgiau kaip vieną valandą. Tiek treniruotės, tiek varžybos vyks ant natūralios dangos.
Tad į pirminę Lietuvos paraišką dėl U-19 čempionato surengimo įtraukti stadionai tuose miestuose, kurie šiuo metu geriausiai atitinka UEFA reikalavimus – Kaune, Marijampolėje ir Alytuje. Planuojama, jog visos komandos gyvens Kaune.
„Tikimės, kad valdžia atkreips dėmesį į tai, ir dar prisidės prie infrastruktūros pagerinimo. Stadionų sąrašas – tik preliminarus. Jei pasitemps kiti miestai, jie taip pat turi galimybių. Būtų gražu, jei rungtynes būtų galima surengti ir sostinėje“, – sakė LFF vadovas.
UEFA U-19 čempionate rungtyniaus aštuonios komandos – šeimininkės Lietuvos rinktinė ir septynios atranką įveikusios ekipos.
„Šiam čempionatui skirsime didelį dėmesį, rengsime trijų metų programą ir ruošime komandą, kuri galėtų tinkamai atstovauti šaliai. Turime planų dabartiniam rinktinės pagrindui, kuris ruošiamas Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune, sudaryti konkurenciją“, – kalbėjo L.Varanavičius.