Search Results for: "lietuviškas muzika"
Šį penktadienį, gegužės 23-ąją, šalies kino teatruose pradedama rodyti subtili erotinė drama „Mona“, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka lietuvis aktorius Saulius Balandis. Kino juosta, kurią kūrė bendra latvių ir islandų kinematografų komanda, giriama už puikų pripažintos latvių dokumentikos režisierės Inaros Kolmane debiutą vaidybiniame kine, įspūdingą operatoriaus Uldžio Jancis darbą ir nuolat skambančią nuostabią islandų kompozitoriaus Hilmaro Örn Hilmarssono muziką. Jau dabar „Mona“ vadinama vienu gražiausių pastarojo meto kino darbų.
Pirmąją Naujųjų Metų dieną, LRT eteryje karaliaus Andrius Mamontovas ir buvę legendinės grupės „Foje“ muzikantai. Šis, labiausiai lauktas sugrįžimas lietuviškoje scenoje įvyko 2013-ųjų metų spalio mėnesį, kada visi atlikėjo gerbėjai buvo pakviesti į jubiliejinius muzikinės veiklos trišdešimtmečio koncertus, pavadintus „AM+FOJE=30“.
Dėka sveikos migracijos programos tiek Australija, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos yra tokios sėkmingos šalys. Žmonės į jas vyko dėl daugelio dalykų, lietuviai tokiai kelionei dažniausiai pasiryždavo dėl itin rimtų ir sudėtingų priežasčių – kad išgyventų.
Trečiadienį Rygoje vykusio muzikos ir pramogų festivalio „Galapagai“ pristatymo metu Latvijos atlikėjai negailėjo gerų atsiliepimų Lietuvos festivaliui. Žiniasklaidos atstovai stebėjosi festivalio atvirumu įvairiaspalvei publikai ir lankytojų aprangos laisve.
Įprasta, kad rytas prasideda su visada žvalaus radijo vedėjo palinkėjimu „geros dienos“, energinga muzika ir naujienomis, tačiau radijo bangos yra „gyvos“ ir klausomos 24 valandas per parą. Labiausiai prie to prisideda „Zip FM“ radijo stoties naktinių laidų serija „Zip Clubbing“, prasidedanti kiekvieną dieną, nuo 22 valandos vakaro.
Šiaurės šalių muzikos ciklas „Norden Wave“ jau visai tuoj, šį penktadienį Lofte. Pirmojo vakaro svečiai – „Rangleklods“ iš Danijos, „Silverarken“ iš Švedijos, „Golden Parazyth“ iš Lietuvos. Visą reikalą organizuoja pavydėtinai didelę muzikinių įvykių organizavimo patirtį sukaupę Rolandas Jarušauskas („Woo“, „Havana Social Club“, „Gorky“…) ir Domininkas Kunčinas-Direktorius (ORE.lt, „Dr. Green“…). Užduodu jiems esminius klausimus apie „Norden Wave“ ir gaunu skirtingo išsamumo atsakymus:
Romas Zabarauskas metai po premjeros išplatino „Porno melodramą“ internete ir palinkėjo nepilnamečiams gėjams drąsos
Šiandien, praėjus lygiai metams nuo pirmojo lietuviško filmo apie gėjus premjeros „Kino pavasario“ festivalyje, „Porno Melodrama“ nemokamai paviešinta internete. „Tikiuosi, kad filmas pagaliau suras savo žiūrovus – visų pirma gėjus ir autorinio kino gerbėjus“, teigia 21‘erių metų filmo režisierius Romas Zabarauskas, šiuo metu tęsiantis kino studijas Niujorke. „Apie mano filmą Lietuvoje nuomonę turi daug kas, bet matė jį palyginus retas. Pagaliau bus proga pasižiūrėti. Jeigu nors daliai žiūrovų filmas sukels emocijų, privers susimąstyti apie homofobiją Lietuvoje – mano tikslas bus pasiektas.“
Tačiau toks „Porno melodramos“ platinimas kertasi su 2010-ų metų kovą įsigaliojusia nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisa. Pagal naujausią pataisos versiją nepilnamečiams turėtų būti ribojama informacija, kuria „skatinama kitokia nei Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo bei šeimos kūrimo samprata“. Tuo tarpu internete filmas bus prieinamas visiems. „Taip, mano filmas labai aiškiai parodo ir teigiamai nušviečia gėjų poros bendrą gyvenimą, o ne Konstitucijoje įtvirtintą heteroseksualią santuoką.“ – neslepia režisierius R. Zabarauskas. „Ir jų gyvenimą griauna ne homoseksualumas, o būtent homofobija.“.
Romas Zabarauskas pradėjo vystyti „Porno melodramos“ idėją pats būdamas nepilnametis, todėl nemano, kad platinimas internete galėtų kam nors pakenkti. „Esu prisiregistravęs Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainėje Gayline.lt, kur sulaukiu privačių žinučių iš įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenančių gėjų, norinčių pamatyti mano filmą. Tarp jų yra ir nepilnamečių. Visų pirma jiems ir skiriu šią progą pamatyti „Porno melodramą“. Puikiai žinau kaip sunku priimti save tokį, kokiu esi, kai visi aplink tau prieštarauja. Todėl linkiu visiems nepilnamečiams gėjams drąsos.“
Prieš metus „Kino pavasario“ festivalio metu rodytas filmas sulaukė plačios visuomenės reakcijos ne tik dėl drąsios temos, bet ir dėl jaunojo režisieriaus aštraus pasisakymo homofobijos tema. Prieš filmo premjerą R. Zabarauskas neslėpė savo homoseksualumo ir teigė, kad „turi keistis ne gėjai, o Lietuva“.
„Porno melodrama“ grįžta į Lietuvą apkeliavusi daugiau nei dešimt tarptautinių kino festivalių; tarp jų – Berlyno kino festivalio Panoramos programą, geriausių NVS ir Baltijos šalių filmų festivalį „Kinošokas“, Torino, Meksikos, Kopenhagos LGBT filmų festivalius. Trumpo metražo filmas pasakoja apie dramatišką jaunų žmonių meilės trikampį. Jonas, po ilgos draugystės su savo vaikinu Matu, nusprendžia kartu su juo emigruoti iš neapykanta gėjams garsėjančios Lietuvos. Jiems reikia pinigų, todėl Jonas sutinka vaidinti pornografiniame filme kartu su savo buvusia mokyklos laikų mergina Akvile. Bet ar ji pamiršo savo meilę Jonui ir susitaikė, jog jis – gėjus?
Jaunų žmonių pasirinkimus ir santykius įtaigiai kuria Marius Repšys („10 priežasčių“, „Savižudis“, „Bergenas“), atlikęs Jono vaidmenį, Kurčio slapyvardžiu prisistatantis aktorius-mėgėjas, filme vaidinęs Matą, ir Vilma Kutavičiūtė, Maskvos teatro akademijos GITIS studentė, „Porno melodramoje“ įkūnijusi Akvilę. „Porno melodramoje“ taip pat išvysime aktorius Irmantą Bačelį ir Neringą Bulotaitę, kurie sukūrė epizodinius Jono brolio ir motinos vaidmenis.
„Porno melodramą“ montavo Gintarė Sokelytė, muziką sukūrė elektroninės muzikos kūrėjas SoulSonic, operatorius – Paryžiuje kuriantis suomis Ville Piippo. Filmą prodiusuoja Všį „Rain Studio“ prodiuserė Ksenija Koženkova ir pats režisierius Romas Zabarauskas.
Lietuvos populiariosios muzikos scenos jaunumas yra didžiausias jos pliusas. Tai reiškia, kad apstu erdvės sceną praturtinti. Tuo neabejoja „Rasabasa“ nariai, puikiai pažįstantys muzikinę situaciją tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Norvegijoje, tačiau savo karjerą susieję su Vilniumi ir šiuo metu esantys viena solidžiausių grupių šalyje.
Šių metų rudenį Lietuvoje susikūrė naujas judėjimas „Made in LIETUVA“. Jo tikslas suburti lietuvius, iš naujo pažvelgti į tradicijas ir skatinti tautinį pasididžiavimą Lietuvos kultūra.
„Made in LIETUVA“ judėjimo dalyviai propaguoja ir kviečia remti šiuolaikiško lietuviškumo iniciatyvas bei projektus, siekdami atgaivinti ir naujai pateikti tradicines lietuvių vertybes, simbolius bei papročius jaunimui patrauklia forma. Judėjimo nariai tiki, kad naujoviškas tradicijų interpretavimas užtikrina jų išlikimą ir skatina tautinio išskirtinumo suvokimą.
Iniciatyvos narių vizijai materializuoti buvo pradėta apklausa, skirta išskirtinumo ir savitumo paieškoms, klausiant pačių lietuvių, kas jiems yra lietuviška ir „kieta“. Išsikeltas ambicingas tikslas – apklausti net milijoną lietuvių. Vaizdo įrašuose jau įamžinti ir gerai Lietuvoje žinomų žmonių akordeonisto M. Levickio, virtuvės šefo L. Samėno, šokėjo D. Meškausko ir muzikantų V. Stakėno ir L. Šarkino pasisakymai.
„Skamp“ narys V. Diawara vaizdo įraše teigia, kad didžiuojasi mažos šalies sugebėjimu neprarasti savo kalbos ir kultūros, net kai tai atrodo neįmanoma: „Labai didžiuojuosi, kad per visą laikotarpį lietuviai sugebėjo išlaikyt savo lietuviškumą, cepelinus, šaltibarščius, tautinius drabužius, dainas ir tikiuosi dar taip ilgai bus“. Kol kas daugelis nusifilmavusiųjų, kaip ir V. Diawara pabrėžė gražių tradicijų ir lietuviškumo palaikymo svarbą.
„Made in LIETUVA“ skatina tapti apklausos bendraautoriais – pakanka nufilmuoti interviu ir paskelbti savo vaizdo įrašą judėjimo Facebook puslapyje (facebook.com/MadeinLietuva). Ten kiekvienas gali nemokamai peržiūrėti, įvertinti apklausos įrašus bei pats prisidėti prie judėjimo. Puslapio tikslas – suburti bendraminčius, priminti kuo verta didžiuotis Lietuvoje ir išryškinti lietuvių unikalumą. Jame ne tik dalinamasi naujausiais interviu, bet ir įvairiomis pozityviomis naujienomis, susijusiomis su Lietuva, lietuviška kultūra.
Gruodžio 4 dieną Vokietijoje, lietuviškoje Renhofo pilyje vyks antrasis Europos lietuvių trumpametražių filmų festivalis „laiKINAS‘10“. Festivalio metu vyks paskaitos ir diskusijos lietuvių kalba, bendra festivalyje dalyvaujančių filmų peržiūra, aptarimas bei publikai labiausiai patikusio filmo rinkimai. Festivalį organizuoja Vokietijoje veikiantis Europos lietuvių kultūros centras (ELKC).