Search Results for: "lietuviškas kinas"
Šiuo metu vykstančio didžiausio Europoje trumpametražių filmų festivalio Clermont-Ferrand (Prancūzija) mugėje pristatomas lietuviškas kinas. Su mūsų šalies trumpo metro filmais kino profesionalai iš viso pasaulio susipažįsta nacionaliniame stende. Anot Rimantės Daugėlaitės, trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ direktorės, dvi pirmos mugės dienos buvo itin intensyvios – vyko susitikimai, specialus lietuvių filmų seansas, mugės lankytojų priėmimas nacionaliniame stende.
Šį penktadienį, gegužės 23-ąją, šalies kino teatruose pradedama rodyti subtili erotinė drama „Mona“, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka lietuvis aktorius Saulius Balandis. Kino juosta, kurią kūrė bendra latvių ir islandų kinematografų komanda, giriama už puikų pripažintos latvių dokumentikos režisierės Inaros Kolmane debiutą vaidybiniame kine, įspūdingą operatoriaus Uldžio Jancis darbą ir nuolat skambančią nuostabią islandų kompozitoriaus Hilmaro Örn Hilmarssono muziką. Jau dabar „Mona“ vadinama vienu gražiausių pastarojo meto kino darbų.
UAB „Lietuvos kinas“ nuo 2013 m. gruodžio 13 d. Ozo kino salėje pradeda rodyti naują lietuvišką dokumentinį filmą „Lituanica paslaptis“.
„Tai ką atsinešėme į Nepriklausomą Lietuvą, gyva iki šiol – nepasitikėjimas nei savimi, nei kitais“, „Sistemos padaryti nuostoliai akivaizdūs ir dabar“, „Daugiau atleidusiųjų už padarytas skriaudas nei už tai atsiprašiusiųjų“ – ir panašios frazės po išankstinės filmo „Vardas tamsoje“ peržiūros skambėjo jo komandos lūpose.
Festivaliui kruopščiai atrinkti tik tie siaubo filmai, kuriuose dominuoja roko ir/ar metalo muzika.
Spalio 20–30 d. Vilniuje, o lapkritį – kituose Lietuvos miestuose įvyks penktasis lietuviškas dokumentinių filmų festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“. Per šį laikotarpį bus parodyta beveik pusšimtis kino filmų, o žiūrovai be nemokamų kino peržiūrų – pakviesti ir į edukacinius užsiėmimus ir atviras diskusijas.
Gruodžio 4 dieną Vokietijoje, lietuviškoje Renhofo pilyje vyks antrasis Europos lietuvių trumpametražių filmų festivalis „laiKINAS‘10“. Festivalio metu vyks paskaitos ir diskusijos lietuvių kalba, bendra festivalyje dalyvaujančių filmų peržiūra, aptarimas bei publikai labiausiai patikusio filmo rinkimai. Festivalį organizuoja Vokietijoje veikiantis Europos lietuvių kultūros centras (ELKC).
Vieni skeptikai teigia, jog lietuviškas kinas merdėja. Kiti piktinasi naujų idėjų stoka, finansavimo trūkumu ar tik patiems kūrėjams įdomiomis filmų temomis. Panašu, kad jauna režisierė Kristina Buožytė spjovė į lietuvišką kiną apraizgiusius mitus ir stereotipus bei ėmėsi veikti pagal principą –„mažiau kalbų, daugiau darbų“.
Lietuviškas kinas visada vilioja, ypač naujienos, ypač jaunų režisierių. Galioja tai ir trumpo metro filmams.
Lietingą trečiadienio vakarą istorinio filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai žiniasklaidos atstovus sukvietė į susitikimą, kurio metu režisierius Donatas Ulvydas ir prodiuseris Žilvinas Naujokas paskelbė oficialią filmo premjeros datą ir parodė trumpą penkių minučių filmo kadrų rinkinį. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Rugsėjo 23 diena. Būtent šią dieną penkiuose miestuose bus parodyta filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera. Tačiau iškarto turime nuliūdinti mažesnių miestelių žiūrovus, kad filmas, dėl finansinių galimybių, nebus perkeltas į 35 mm kino juostas, ir bus rodomas tik kino salėse su skaitmeniniais kino projektoriais, per kuriuos šiuo metu kino teatruose rodomos naujausios trimačių filmų premjeros. Tad moksleiviai, kurie norės pamatyti šią lietuvišką patriotizmą propaguojančią kino juostą, turės keliauti į vieną iš penkių miestų arba laukti… filmo nutekėjimo internete.
Užsienis. Kaip teigė „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris D.Ulvydas, užsienio rinkoms lietuviškas kinas nėra labai įdomus, tačiau kadangi jis (be asmeninių pagyrų ir gyvenimo detalių filmo prodiuseris susitikime neapsėjo) jau daug metų dirba su užsienio filmų produkcija, bandys išgabenti Blindą į plačiąsias rinkas. „Kadangi kitose šalyse niekas nežino, kas tas Tadas Blinda yra, bandysime filmą pristatyti kaip romantinį/nuotykinį ir sudominti žiūrovus“.
Pinigai. Jau tapo tradicija, kad per daugumos lietuviškų filmų pristatymus jų autoriai skundžiasi finansavimo trūkumu ir atsainiu Lietuvos valdžios požiūriu į kiną. Nesigilinsime, kiek kas negavo pinigų, tačiau beveik visiems filmo komandos nariams nesumokėtas pilnas atlygis ir kūrybinė grupė dirbo, prodiuserio žodžiais, „nusimovusi kelnes“- pusdykiai.
Tadas Blinda – didvyris ar ne? Susitikimo metu kilo diskusija, ar tikrai filmo kūrėjai parodė istoriškai teisingą Blindos portretą. Kaip teigė menotyrininkė Laima Kreivytė, pagal oficialius istorinius dokumentus, Tadas Blinda buvo nulinčiuotas pačių lietuvių, tad jis nebuvo toks Robinas Hudas, kaip kad stengiamasi sukurti jo legendą. Tačiau režisierius ir prodiuseris teigė, kad jie interpretavo Tado Blindos legendą, tačiau nuo fone esančių istorinių faktų nenuklydo. Tad jei norėsite šį filmą rodyti per istorijos pamokas – nebent tuo atveju, jei domina XIX amžiaus Lietuvos aplinka, kostiumai etc. Tačiau pačia istorija tikėti tikrai nereikia. Ir net būtina netraktuoti jos kaip realios.
Žiūrovai. Filmo kūrėjai tikisi pritraukti apie 150 tūkst. lankytojų. Skaičius skamba išties nerealiai, tačiau Ž.Naujokas užtikrino, kad skaičiai yra įmanomi: „Visose šalyse nacionalinis kinas sutraukia labai daug žiūrovų. Sutrauks ir pas mus, nes vykdysime aktyvią reklamos kampanija, kuri prasidės šiandien“. Beje, iki šiol populiariausias lietuviškas filmas „Zero II“ surinko perpus mažiau žiūrovų.
Atlikėjas. Filmo kūrėjai neslėpė, kad nori, jog šis filmas atsipirktų. Todėl pasirinktas filmo herojus – Tadas Blinda ir jį vaidinantis garsus dainininkas Mantas Jankavičius yra tarsi garantas, kad filmas pritrauks daug žiūrovų. „Tai normali praktika – pasikviesti žinomą vardą, kuris reklamuoja filmą“, – teigė prodiuseris. Paklausus, ar Mantas nenuvylė režisieriaus, D.Ulvydas sakė, kad tikrai ne. Pasak jo, Mantas yra ne dainininkas, ne aktorius, o atlikėjas, t.y. žmogus, galintis bet ką gerai atlikti.
Lietuviškumas. Kaip pabrėžė filmo kūrėjai, tai bus labai lietuviškas filmas ir skirtas pirmiausia Lietuvai. Tačiau pažadėta, kad lietuviškumas nebus pernelyg „perspaustas“. „Neprisiėmėme misijos auklėti tautą, o labiau skleisti meilę gimtai šaliai“, – sakė filmo režisierius D.Ulvydas.
Įspūdis po trumpos peržiūros. Nors iš penkių minučių anonso sunku spręsti apie patį filmą, tačiau matosi, kad kūrėjai padirbėjo prie gero garso, muzikos, tad žiūrint gerame kino teatre įspūdis liks. Dar neaišku, ar greitas ir holivudinius filmus primenantis ištraukų ritmas „nesipjaus“ su pačiu filmu. Nes mažai į kino teatrus vaikščiojančius lietuvius geru garsu gal dar nustebinsi, tačiau labiau išprusę žiūrovai ieško ir vertina gerą turinį. Jau nekalbant apie kitas šalis, kuriose kino industrija tikrai gerai išvystyta ir nacionalinis kitų šalių kinas vertinamas už jų autentiškumą.
Tad belieka laukti premjeros, kuri atsakys į visus iškilusius klausimus.
„Tadas Blinda. Pradžia”. Įdomūs faktai:
Filmo biudžetas – daugiau nei 3 milijonai litų.
Kūrybinė grupė filmavimo aikštelėje iš viso praleido daugiau nei 400 valandų.
Juostoje nusifilmavo daugiau nei 100 savanorių.
Iš viso buvo nufilmuota daugiau nei 3000 dublių, operatoriai fiksavo vaizdinius ir iš paukščio skrydžio, ir po vandeniu – žiemą ir vasarą.
Juostoje žiūrovai išvys Nemenčinės pelkes, Aukštadvario, Lentvario ir Dubingių apylinkes, Rumšiškių etnografinį miestelį bei unikalų savo dvasią išlaikiusį Renavo dvarą (Mažeikių raj.).
Aktoriai filmavimo aikštelėje vilkėjo apie penkis šimtus XIX a. kostiumų, kurie buvo specialiai atrinkti iš Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos saugyklų.