Search Results for: "lengvoji atletika"
Gimnastika, lengvoji atletika, kovos menai, visa tai sujungus gauname išskirtinį judėjimo meną – parkūrą, kuris atsirado Prancūzijoje ir išplito po visą pasaulį. Vilniuje taip pat turime šio judėjimo meno pasekėjų, kurie renkasi į treniruotės, dalyvauja festivaliuose ir kitaip smagiai leidžia laiką. Apie parkūrą kalbiname, šiuo metu vienos aktyviausiai veikiančios komandos „MAMGROW“ narį Matą.
Gimnastika, lengvoji atletika, kovos menai, visa tai sujungus gauname išskirtinį judėjimo meną – parkūrą, kuris atsirado Prancūzijoje ir išplito. Jau senokai atkeliavęs į Lietuvą tampa jaunų žmonių gyvenimo būdu. Apie laisvę ir judėjimo menus kalbamės su patyrusiu parkūrininku Tomu Gudėnu.
Niekam ne paslaptis, jog lengvoji atletika Lietuvoje – ne pati populiariausia sporto šaka, dažniausiai tūnanti krepšinio ir futbolo šešėlyje. Vis dėlto, džiugu, kad ši tendencija neatbaido jaunų žmonių nuo lengvaatlečių kelio. Šiandien su mumis mintimis sutiko pasidalyti šių metų Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionato ketvirtosios vietos 4×100 metrų dalyvis, sprinteris Matas Galdikas.
Būsimasis Kinijos sporto elitas ugdomas gana žiauriomis priemonėmis – vaikai grūdinami būti nugalėtojais nuo pat ankstyvos vaikystės, sulaukus vos keturių metukų. Tokiose elitinėse sporto mokyklose bei stovyklose vaikai nuo pat mažens grūdinami prie didelių fizinių apkrovų, kiekvieną dieną jie valandų valandas treniruojasi. Vis tik, tai nėra vienintelis jų užsiėmimas, kaip ir paprasti vaikai, prieš ar po treniruočių jie lanko įprastas pamokas.
Nors dabar prisimename kone tik krepšinį, tačiau 3-ame dešimtmetyje sporto karaliumi Lietuvoje tituluotas futbolas. Žaidė jį dauguma lietuvių, tačiau visiems jiems trūko sėkmės ir pergalių tarptautinėse ir tarpvalstybinėse varžybose. Tautiečiai taip pat žaidė stalo ir lauko tenisą, sportavo lengvąją atletiką.
Po Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje porto nebuvo. Reikėjo mokytojų, kurie užaugintų naują šalies sportininkų kartą. Reikėjo ir mecenatų, valstybės paramos. Nebuvo nei stadionų, nei baseinų, nei kitų sporto propagavimui tinkamų vietų.
Prieš 6 metus teisę rengti 30-ąsias vasaros olimpines žaidynes Londonas jau pasiruošęs. 36,36 milijardo litų (9,3 mlrd. Didžiosios Britanijos svarų) investicija leido Londonui atlikti visus namų darbus likus lygiai metams iki žaidynių pradžios.