Search Results for: "kukuliai"
Bulves sumalkite. Į dubenį su bulvėmis įmaišykite kiaušinius, krakmolą, truputį druskos. Viską išmaišykite. Vieną svogūną susmulkinkite ir kepkite su sviestu. Į keptuvę taip pat įberkite druskos ir duonos trupinius. Pakepus kelias minutes, atvėsinkite. Iš bulvių masės formuokite kukulius, o įdarui naudokite pakepintos duonos ir svogūnų mišinį. Kukulius virkite apie 15 minučių sūdytame vandenyje. Padažui pakepinkite antrąjį svogūną ir kiaulienos šoninę.
Kukuliams suminkome visus produktus iki vientisos masės. Suformuojame pailgus kukulius ir sudedame į pasūdytą verdantį vandenį. Įmaišome buljonetę. Verdame 10 min. Tuomet sudedame žirnelius ir griežinėliais supjaustytą porą, morką. Baigiant virti į dubenėlį įpilame karšto sultinio ir jame ištirpiname lydytą sūrelį. Šia masę supilame į sriubą. Paskaniname prieskoniais ir paverdame 3 min.
Bulves nuskuskite ir išvirkite pasūdytame vandenyje. Tuomet sugrūskite. Iš aliejaus išgriebkite pomidorus, nuvarvinkite, nusausinkite, supjaustykite juostelėmis ir sumaišykite su grūstomis bulvėmis. Įmuškite kiaušinius, pasūdykite ir vėl viską išmaišykite.
Jums reikės: Kukuliams: 600 – 700 g kalakutienos filė ir kalakutienos faršo (sumaišytų lygiomis dalimis) 3 skiltelės česnakų 1 kiaušinių…
Jautienos ir kiaulienos faršą sumaišykite. Į faršą taip pat įmaišykite prieskonius ir džiūvėsėlius.
Suformuokite maždaug graikinio riešuto dydžio rutuliukus.
Pomidorus nulupkite ir sutrinkite.
Svogūnus sukapokite.
Įkaitinkite puode 2-2,5 litro vandens ir suberkite ryžius. Kai ryžiai pradeda virti, dėkite po vieną mėsos kukulį. Sudėtus mėsos kukulius virkite 5 minutes.
Po to sudėkite pomidorų tyrę, svogūnus (kepintus ar ne), įspauskite česnako, įmaišykite prieskonių pagal skonį. Virkite apie 25 minutes.
Į išvirusią sriubą pridėkite smulkintų žalumynų (krapų, petražolių ir pan.).
Baltymai, kitaip dar vadinami proteinais, sudaro maždaug 20 proc. kūno svorio, be to, trečdalis dienos kalorijų normos turi būti gaunama iš baltymų Nors proteinų nauda dažniausiai asocijuojasi su sportininkais, ši maiste ir papilduose esanti medžiaga būtina įvairiems organizmo atstatymo procesams. Vis dėlto, pasak mitybos specialistų, per didelis proteinų kiekis gali padaryti žalą kepenims, tad sportuojantiems ar besilaikantiems dietos derėtų nepamiršti, kad radikali mityba, kurioje dominuoja vienos rūšies maisto medžiagos nerekomenduojama.
Atėjus pavasariui imame galvoti apie liesesnį maistą, nes rūpinamės savo savijauta ir figūra. Tačiau nepulkite maitintis tik salotomis ar žaliavalgiškais kokteiliais. Mėgstamus patiekalus, neretai gaminamus iš riebios ir sočios mėsos, gaminti galima ir kitaip – parinkti jiems liesesnius ingredientus, pavyzdžiui liesesnę mėsą.
Vis dar traukia didelės bibliotekos. Gal primena vaikystę, senelių namus, dailius senus baldus.
Buvo tie namai magiški ir baugūs. Gal dėl istorijos, kad nukrito kartą persisvėręs per turėklą vienas iš vaikų.
Ji niekada nesidrovėjo ir neslėpė savo kūno. Visgi panašu, jog po to, kai priaugo apie 14 kilogramų, ekscentriškoji Lady Gaga šiek tiek pertvarkė savo spintą…
Nors lapkričio mėnuo dar net neįpusėjo, danai jau gyvena pakiliomis nuotaikomis ir pradeda ruoštis Šv. Kalėdoms. Pasižiūrėkime iš arčiau į skandinavų tradicijas belaukiant didžiųjų metų švenčių.
Valgymas kartais tampa įdomiausia kelionės dalimi. Paragauti patiekalai dažnai visai net neprimena jūsų šalyje gaminamų jų pakaitalų. Tad jei norite sužinoti, koks tikrasis kebabo skonis, teks skristi į Turkiją, o makaronų – į Italiją. Keliautojų biblija „Lonely Planet“ paruošė turistams rekomenduojamų paragauti nacionalinių patiekalų dešimtuką.
Tapas – Barselona, Ispanija
Ispaniškas užkandis tapas – mūsų šalyje labiau žinomas, kaip vieno kąsnio sumuštinukas. Jie daromi iš įvairiausių produktų. Populiariausi – bulvės su aštriu pomidorų padažu,kepti kalmarai, ančiuviai, kumpio kroketai), kiaulienos dešra, skrudinti pipirai, mėsos kukuliai, sūriu apkepti baklažanai ir t. t.
Žodis Tapa, išvertus iš ispanų kalbos reiškia – dangtis. Taip pavadintas užkandis, nes tradiciškai ispanai jį deda ant vyno taurių, kad į jas nepatektų vabzdžių ar nešvarumų.
Lankantis Barselonoje tikrai paragausite tapų, nes tai įprastas kasdienis patiekalas. Jų valgymo metas – nusileidus saulei ir atidarius dar vieną butelį vyno…
Doner kebabas – Stambulas, Turkija
Tikras turkiškas kebabas, žinomas Doner vardu. Tradiciškai, nuo seniausių laikų jis gaminamas iš keptos avienos. Patiekiant lėkštėje greta jo visada esti ryžiai su sviestu. Tokį Doner kebabą dar tikrai įmanoma užsisakyti kai kuriuose, iš senų laikų išlikusiuose Stambulo restoranuose.
Dabar turkiškas kebabas laikomas nebe patiekalu, o greito maisto pusbroliu. Gaminamas jis daugiausia iš marinuotos mėsos, pjaustant ją nuo besisukančio iešmo, ir įsukant į pitą duonelę kartu su salotomis ir specialiu jogurtiniu padažu. Jį turkai, žinoma, irgi moka išskirtinai paruošti. Tad, kai būsite Stambule, nusipirkite iš vietinių turkų kebabą ir nesivaržydami tęskite ekskursiją po miestą su varvančiu per smakrą padažu.
Makaronai – Neapolis, Italija
Maisto istorija teigia, kad XVIII amžiuje neapoliečiai miltus su vandeniu sumaišė taip, kad tas mišinys tapo populiarus visame pasaulyje. Jie taip pat pirmieji supažindino makaronus ir pomidorų padažu. O tada jau prasidėjo rimtieji virtuvės bandymai. Taigi vaikščiodami Neapolio istorinėmis gatvėmis, būtinai užsukite į itališką tratoriją ir užsisakykite dubens makaronų „Pasta Napolitana“.
Virti koldūnai – Šanchajus, Kinija
Kiniški koldūnai atrodo visai nieko neišsiskiriantis tol, kol jų neparagauji. Tik darykite tai atsargiai, nes galite nusideginti. Prieš valgant koldūną iš pradžių jį lengvai prakąskite, kad iš jo išbėgtų skystis. Jis ir yra šių pyragėlių su malta kiauliena, krabų mėsa, daržovėmis ir aštriu sultiniu paslaptis. Į koldūnų įdarą dedamas kietas želatinas, kuris suskystėja kai koldūnas verdamas.
Feijoada – Rio de Žaneiras, Brazilija
Tai iššūkis Brazilijos turistams. Paskanavus šio kiaulienos ir juodųjų pupelių troškinio labiau patariame prigulti ant sofutes, o neiti maudytis į taip viliojantį žydrą vandenį. Šis patiekalas itin populiarus žymiojo Rio de Žaneiro karnavalo metu. Tikriausiai, dar verta paminėti, jog dažniausiai šį troškinį brazilai gamina iš kiaulių kojų, kartais – ausų, liežuvių ar uodegėlių.
Gumbo – Naujasis Orleanas, JAV
Gumbo – tai tiršta sriuba su jūros gėrybėmis ir rūkyta mėsa. Patiekiama ji su ryžiais. Naujojo Orleano virtuvė garsėja ne tik šiuo patiekalu, bet ir jo rūšių įvairove. Gumbo valgymas Naujajame Orleane yra toks pat svarbus kaip ir džiazo klausymasis.
Kuskusas – Kasablanka, Marokas
Atvykę į Kasablanką, nusipelnėte minutės poilsio. O praleisti ją patariama vietinėje kavinukė užsisakius puodelį mėtų arbatos ir lėkštę kuskuso. Marokietiškas kuskusas gaminamas iš garintų kuskuso kruopų, pasirinktinai – su vištiena, aviena ar žuvimi. Patiekamas su daržovėmis. Tikėtina, kad kitą dieną vėl valgysite tą patį patiekalą. O gal net šiandien…
Nasi Goreng – Penang sala, Malaizija
Tai tradiciniai šios šalies kepinti ryžiai. Jie apkepinami su vištiena, daržovėmis, kiaušiniais ir saldoku sojos padažu. Kartais į ryžius įdedama čili. Tad nemėgstantiems aštraus maisto, prieš užsisakant Nasi Goreng, patariama pasiklausti – jis su čili ar be.
Karis – Bombėjus, Indija
Kario patiekalai – tai Azijos fenomenas, juos gamina nuo Pundžabio iki Japonijos. Tačiau kario tikroji gimtinė yra Indijos miestas – Bombėjus. Tipiškas jo karis gaminamas iš jūros gėrybių, kokoso su masala (prieskonių mišiniu). Tradicinį prieskonių mišinį sudaro ciberžolė, kalendra, imbieras ir raudonasis čili.
Dešrainis – Niujorkas, JAV
Nors Niujorke laukia didžiulė pasiūla įvairiausių pasaulio virtuvių, tačiau būtinas ritualas čia atvykus yra susirasti metalinę apšiurusią prekyvietę su skėčiu ir užsisakyti dešrainį su kečupu, garstyčiomis, svogūnais bei įvairiais padažais. O jei norite iššūkio – liepos 4 d. nuvykite į Coney salą ir sudalyvaukite garsiose dešrainių valgymo varžybose. Jų rekordas – 53.5 dešrainiai per 12 minučių.
Skanių įspūdžių!