Search Results for: "krepšinio aprangos"

Stilingas krepšinis: nuo sijonėlių iki „baggy“ šortų

Stilingas krepšinis: nuo sijonėlių iki „baggy“ šortų

Lietuvą vis stipriau glėbyje spaudžianti krepšinio karštinė norom nenorom įtraukia visus. Tačiau pabandykime apie krepšinį kalbėti šiek tiek iš kitos pusės – mados.
Pradžia: sijonai trumpėja
Nors šiandien krepšinis laikomas vyrų „reikalu“, neatskiriama alaus ir draugų kompanijos dalimi, pradžią profesionaliam krepšiniui davė moteriškosios giminės atstovės. Moterų krepšinio pradininke laikoma Senda Berenson Ebot, 1868 m. gimusi Vilniuje, vėliau išvykusi į JAV. Sužinojusi apie koledžo dėstytojo Johno Neismitho sukurtą žaidimą, pati nuvyko į Springfyldą, susipažinti su Johnu, o 1893 m. Northemptono koledže buvo surengtos pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės. Vyrams žiūrėti rungtynių nebuvo leista dėl to, kad žaidėjos segėjo trumpus sijonėlius (sijonų ilgis – šiek tiek žemiau kelių). Po trisdešimties metų, šiek tiek pasikeitusi, ši sporto šaka atkeliavo į Lietuvą.
Kol krepšinis atkeliavo iki Lietuvos, mados pakito kartu besikeičiant kasdieninių drabužių mados tendencijoms. Sportinių sijonėlių ilgis šiek tiek sutrumpėjo, pradėjo dominuoti šviesios spalvos. Žinoma, visada buvo atsižvelgiama į tai, kad krepšininkės galėtų lengvai judėti, kad medžiaga gerai sugertų prakaitą ir būtų patvari.
1922 metais krepšinio kamuolį perėmė vyrai, kurie žaidė pirmąsias oficialias krepšiasvydžio (taip tuo metu buvo vadinamas krepšinis) rungtynes. Taip ir vyrai, ir moterys Lietuvoje buvo pirmą kartą pažymėti krepšinio karštinės ženklu.
Krepšinio aprangos tendencijos
Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) nariai buvo pirmieji oficialaus krepšinio Lietuvoje žaidėjai. Jų sportinė apranga buvo pažymėta LFLS ženklu. Moterų aprangoje pradeda atsirasti šortai, marškinėliai ilgomis rankovėmis, kojinės iki kelių ir bateliai. Pastarieji gana įvairūs, nebūtinai sportiniai. Akivaizdu, kad tada krepšinio aprangos tendencijas diktavo ir galimybės. Iš pradžių krepšinis labiausiai buvo paplitęs tarp studentų, todėl kaina buvo gana svarbus akcentas. Kaip rašė to meto korespondentė ir sportininkė Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, sportinė apranga ir kiti įrengimai buvo nebrangūs, todėl krepšinis taip greitai plito po visą Lietuvą.
Pirmųjų tarpvalstybinių krepšinio rungtynių metu, žaidėjai dėvėdavo minimalistinius marškinėlius su Lietuvos vyčio simboliu, vėliau buvo pridėtas užrašas „Lietuva“ ir numeriai. Kaskart krepšiniui virstant vis reikšmingesne sporto šaka, tai matydavosi ir žaidėjų uniformose: būdavo daugiau investuojama į medžiagas, bendrą estetinį komandos vaizdą. Lietuvoje krepšininkai atrodė panašiai kaip ir kitapus Atlanto vandenyno kolegos: aptempti berankoviai marškinėliai, trumpi šortai, sportiniai bateliai ir kojinės. JAV krepšininkai mūvėdavo ir kelių apsaugas. Aprangai siūti dažniausiai buvo naudojamas trikotažas, elastanas, laikra bei medvilnė.
Šiandien yra išlikę labai mažai žinių apie senąsias krepšinio aprangos madas Lietuvoje. Apie to meto krepšininkų išvaizdą byloja tik senos nespalvotos fotografijos. Vis tik, lietuvių identitetui visada buvo svarbios spalvos, dažniausiai naudojamos pagrindinės: geltona, žalia, raudona. 1938 metų laikraštyje „Lietuvos sportas“ apie krepšinio paplitimą po pasaulį rašoma: „Žali ir geltoni marškinėliai, išsiskirdami ir susiliedami spalvomis, švaistosi šen ir ten, žaidikams mitriai bebėgiojant kietomis sporto salės grindimis“. Dominuojanti žalia spalva lydėjo Lietuvos krepšininkus iki šių dienų.
Moterų krepšininkių sportinė apranga laikui bėgant vis labiau traukėsi, vyrų – išliko panaši. Žaidėjų apranga išryškindavo sportiškas kojas (nuo šlaunų iki blauzdų) bei rankas. Žinoma, su tokiais drabužiai buvo kur kas lengviau judėti, nei XIX a. pabaigos moterims.
Dar aštuntajame bei devintajame dešimtmetyje krepšininkai dėvėjo gana minimalistines aprangas: trumpi šortukai, aptempti berankoviai marškinėliai, kojinės iki kelių ir sportiniai batai. Jie ilgą laiką tiek Lietuvoje, tiek užjūrio šalyse buvo ne kedai, o vadinamieji konversai, Lietuvoje – inkariukai.
Baggy šortai ir nauja mada
Didelį perversmą krepšinio aprangos istorijoje padarė NBA žvaigždė Michaelas Jordanas. 1984 metais pradėjęs savo karjerą NBA jis įvedė laisvesnes krepšinio aprangos tendencijas. Vadinamuosius baggy šortus (lietuviškai vadinamus „beformius“) Jordanas dėvėjo dar prieš patekdamas į NBA. Jis manė, kad būtent šortai jam neša sėkmę, todėl nenorėjo jų atsisakyti. Netrukus M. Jordanas tapo „Nike“ firmos veidu ir baggy šortai bei platūs sportiniai marškinėliai sulaukė pripažinimo visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Ši krepšininkų apranga patogi ne tik sportininkams, bet ir gamintojams, mat jie gali lengviau pritaikyti dydžius, nes nėra smarkiai suvaržytų apimties reikalavimų.
Besikeičiant uniformų madoms, buvo pritaikyta ir geresnė medžiaga, ne tik leidžianti kvėpuoti nuolatos judančiam krepšininko kūnui, bet ir leidžianti prakaitui greičiau išgaruoti.
Suknelės sugrįžo
Moterų krepšiniui atsidūrus antrame plane, jų apranga bei estetinis vaizdas pasikeitė nuo XX a. pradžios. Vyrams pralenkus gražiosios lyties atstoves krepšinio žaidime ir populiarume, jos pradėjo vis dažniau lygiuotis su vyriškojo krepšinio žaidėjais, todėl ir aprangos buvo beveik vienodos. Taip krepšininkės prarado moteriškumą ir suvienodėjo. XXI a. pradžioje pradėta diskutuoti apie moteriškos krepšinio aprangos konservatyvumą, atsirado naujų iniciatyvų keistis ir įvesti patrauklesnes krepšinio aprangos tendencijas moterims. Keičiant uniformas atsigręžiama į moteriškas formas, patrauklumą, išskirtinumą.
2010 metų pasaulio krepšinio čempionate suknelėmis pasipuošusios Baltarusijos krepšininkės parodė, kad moterys ir krepšinio aikštelėje gali būti moteriškos. Apsiginklavusios ne tik sportine galia, bet ir žavesiu, krepšininkės neapleidžia profesionaliojo sporto aikštelių. Lietuvoje krepšininkėms taip pat kuriamos moteriškumą pabrėžiančios uniformos, suknelės bei sijonėliai – grįžtama į tuos laikus, kai krepšininkės segėdavo sijonus krepšinio aikštelėse. Tikriausiai jau praėjo laikas, kai moterims norint prilygti vyriškajai giminei, tekdavo prisitaikyti ir supanašėti su jais. Dabar kiekviena lytis pabrėžia savo išskirtinumus ir privalumus.

Lina Sabaitytė

Pasirodė naujas Laikas.lt žurnalo numeris. Tema - sportas

Pasirodė naujas Laikas.lt žurnalo numeris. Tema – sportas

Pristatome jau keturioliktą Laikas.lt numerį, kurio pagrindinė tema – sportas. Prisipažinsime, kad plaukiame kartu su visais Lietuvos gyventojais krepšinio manijos upe, tačiau ne krepšinis pagrindinė numerio tema. Nusprendėme pažvelgti į sportą ir iš kitos scenos pusės, t. y. mūsų – krepšinio sirgalių – tribūnos, taip pat įdėmiau patyrinėsime sportininkų aprangas, ką jie valgo ir t.t. Nes sportas įdomus visiems, net ir juo nesidomintiems, žiūrint iš kokio kampo į jį žvelgsi.

Krepšininkų prietarai: „R.Kurtinaitis rungtynių dieną neplaudavo mašinos“

Krepšininkų prietarai: „R.Kurtinaitis rungtynių dieną neplaudavo mašinos“

Esame girdėję apie įvairius krepšininkų prietarus. Na kad ir nesiskusti prieš svarbias dvikovas. Jei Lietuva keliaus iki finalo, tuomet tikėtina išvysti Paulių Jankūną su visą Lietuvą sužavėjusiais ūsais.

M. Jankavičius: „Ei

M. Jankavičius: „Ei, mužike, gal turi degtukų?“ (interviu)

Vos prieš kelias dienas į eterį paleista nauja Manto Jankavičiaus (33) daina „Ei, mužike“! – pankroko ekspresas į pirmąją kartu su bičiuliais Kėdainiuose suburtą grupę „Tylos zona“. Grupėje Mantas pradėjo dainuoti trylikos, tad šie metai – neoficialiai jubiliejiniai, menantys 20 grojimo ir dainavimo metų, žinoma, skaičiuojant su pirmaisiais vaikiškais eksperimentais. Išgirsti dainą „Ei, mužike“! gyvai kartu su senomis geromis ir rečiau kur skambančiomis, o gal net niekur neįrašytomis dainomis bus galima lapkritį visoje Lietuvoje vyksiančiuose akustiniuose Manto koncertuose. Į rudeninę sceną jis grįžta išpildęs savo labai senas svajones (apsilankė varžybose „Formulė 1“, vasarą išmoko valdyti burlentę) ir tebepildydamas dabartines…

Pasidaryk pats. Veidrodžių karalystėje (Foto)

Pasidaryk pats. Veidrodžių karalystėje (Foto)

Veidrodėli veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausias?..
Kad ne taip sunku būtų ieškoti grožio pažvelgus į veidrodį, galima į tai žiūrėti šiek tiek linksmiau. Pasigaminkime veidrodėlį linksmai paveizėti. Veidrodis su zuikio ausytėmis atsakys į visus grožio klausimus – juk besišypsantys žmonės patys gražiausi.
Mums reikės:
veidrodėlio su rankena (šiuo atveju tinka ir vaikiškas ar senas aptrintas veidrodis, nes viską paslėpsime)
balto lapo popieriaus ir nedidelio kartono lapo
pieštuko ar kitos rašymo priemonės
žirklių
paltinės medžiagos (neyrančiais kraštais)
šilkinio kaspino (nelabai plataus)
dekoratyvinės juostelės
„Moment“ klijų
labai plono valo siuvinėjimui (permatomo siūlo) ir adatos.
Kūrybinis procesas
Pirmiausia, turimą veidrodėlį apsibrėžkime baltame popieriaus lape, palikdami šiek tiek daugiau vietos į plotį (apie 1cm, kaip parodyta nuotraukoje), pripieškime ausytes (zuikio, meškino, lapės ar kt.).
Pasidarę popierinę iškarpą persipaišykime ją ant medžiagos ir išsikirpkime du vienodus egzempliorius.
Dar vieną iškarpą ausims pasidarykime iš kartoninio popieriaus – ji bus skirta dviem ausų pakietinimams iš kartoninio popieriaus. Nuotraukoje matyti, kur įdedamas kartoninis kietinimas (dedame į abi ausis).
Tada imame adatą su siūlu ir susiuvame abi „aprangos“ dalis. Pirmiausia apsiuvame ausytes, kad visa forma sutvirtėtų ir galėtume lengviau dirbti toliau. Taip pat, kaip darėme iškarpas, išsikirpkime ir norimo dydžio veidrodėlio (be rėmelių) kontūrą. Tada ant vienos iš medžiaginių iškarpų, išvirkštinėje pusėje perbraižykime norimą veidrodėlio apskritimą – tai bus mūsų veidrodėlio „aprangos“ priekinė dalis (veidukas).
Apsiuvę daugiau nei pusę veidrodėlio „aprangos“, likusio apskritimo kraštelių vidinę pusę patepame „Moment“ klijais ir įkišame veidrodėlį į vidų. Šiek tiek paspaudžiame kontūrus, kad geriau priliptų. Baigiame siūti.
Liko dekoravimo dalis. Imame dekoratyvinę juostelę, lenkiame ją per pusę išilgai ir apsiuvame veidrodėlio „aprangos“ kraštus. „Veidrodėlis-zuikis“ įgauna tvirtesnę formą ir kontūrus. Jei norite, galima prisiūti ir karoliukų ar kitokių pagražinimų.
Toliau, naudodami šilkinę juostelę surišame dailų kaspinėlį (dydį ir formą galime rinktis savo nuožiūra). Sutvirtiname kaspinėlį ir prisiuvame „zuikiui“ po kaklu. Siuvame iš blogosios kaspinėlio pusės, kad nesimatytų siūlių.
Štai ir turime linksmą ir gražų savo atvaizdo „atspindėtoją“ – „veidrodėlį-zuikį“.
Malonių įspūdžių!

„Be2gether“ futbolo aikštelėje muzikos žvaigždės nusileido gerbėjams (video)

„Be2gether“ futbolo aikštelėje muzikos žvaigždės nusileido gerbėjams (video)

Visą savaitgalį festivalyje „Be2gether“ besilinksminę muzikos ir meno gerbėjai šeštadienį sugužėjo pažiūrėti lemiamų čia vykusio futbolo mini čempionato rungtynių. Po inirtingų grumtynių muzikos žvaigždžių rinktinė „Puma dream team“ rezultatu 5:3 nusileido komandai iš Baltarusijos.