Search Results for: "knarkimas"
Apie knarkimo problemas knarkiantieji dažniausiai sužino iš aplinkinių, išgirdus jų nusiskundimus dėl sukelto triukšmo miego metu. Nerizikuoti savo ir artimųjų poilsiu, šiandien padėti gali nosies kriauklių ir pertvaros plastika. Pasak gydytojo otorinolaringologo Giedriaus Strazdo, procedūros efektyvumas priklauso ne tik nuo operacijos, bet ir paties paciento požiūrio į ligą. Reikėtų žinoti, kad knarkimą sąlygoja ne vien pasunkėjęs kvėpavimas, bet ir netinkamas gyvenimo būdas.
Kadaise knarkimas buvo laikomas stiprios sveikatos ženklu, o šiais laikais knarkiantiems žmonės patariama apsilankyti pas gydytojus, mat knarkimas ne tik erzina aplinkinius, bet ir gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus.
Dieną mes stengiamės kontroliuoti garsus, leidžiamus iš įvairiausių savo kūno ertmių. Tačiau naktimis mes tampame bejėgiais – garsai, kuriuos skleidžia miegantis žmogus: kaulų treškėjimas, čepsėjimas ir murmėjimas, šūksniai, dujinis crescendo ir knarkimas atskleidžia ne tik mūsų slapčiausias svajones, bet ir elgesio, higienos ar mitybos įpročius. Kai kurie Vakarų kompozitoriai naktinius žmogaus garsus yra panaudoję net ir savo kūriniuose. Kitiems, ne tokie kūrybingiems, šalia miegančiojo leidžiami garsai tampa tikra kankyne, griaunančia visą vakare sukurtą romantiką…
Didelę dalį žmonių kankinantis knarkimas ne tik kelia nemalonius pojūčius aplinkiniams, tačiau gali būti ir labai pavojingas kiekvienam, turinčiam šį sutrikimą.
Pasak „Estetinės chirurgijos centro“ gydytojo otorinolaringologo dr. Tomo Balsevičiaus, knarkimas tik iš šalies atrodo nekenksmingas žmogui, tačiau tai gali būti ir rimtos ligos – obstrukcinės miego apnėjos – simptomas.
Knarkimo metu sutrinka, kartais net trumpam sustoja kvėpavimas. Organizmas gauna mažiau deguonies, sulėtėja širdies ritmas. Tai trukdo žmogui miegoti, jis nepailsi, tampa irzlus, dirbant jam sunku susikaupti. Dėl mieguistumo gali kilti nelaimingų atsitikimų vairuojant ar darbo vietoje.
„Miegas kiekvienam žmogui yra labai svarbus, tad nuo jo kokybės priklauso ir tai, kaip jausimės dieną. Knarkimo problemas būtina spręsti, kol jos neperaugo į didesnes komplikacijas“, – pataria dr. Tomas Balsevičius.
Pasak statistikos, knarkia vidutiniškai 40 proc. suaugusių žmonių, todėl tai pakankamai didelio masto problema. Įžvelgus šios problemos rimtumą, „Estetinės chirurgijos centre“ pradėtos teikti knarkimo gydymo paslaugos.
„Knarkimo garsas atsiranda miego metu susiaurėjus ryklės audiniams, pro kuriuos praeinantis oras virpina minkštąjį gomurį ar liežuvio šaknį. Jei suglebę ryklės audiniai pilnai uždaro kvėpavimo takus, atsiranda kvėpavimo sustojimai miegant, vadinami apnėjomis. Obstrukcinės miego apnėjos sindromu sergantys pacientai pabunda pavargę, dažnai juos vargina rytiniai galvos skausmai“, – aiškina gydytojas.
Šias problemas galima išspręsti chirurginiu būdu. Pažengusios ligos atveju atliekamos minkštojo gomurio plastikos (uvulopalatofaringoplastikos, uvulopalatoplastikos) operacijos arba taikomas gydymas nenutrūkstama oro srauto ventiliacija, kurios metu pro nosies kaukę didesniu slėgiu tiekiamas oras, kuris palaiko atvirus kvėpavimo takus miegant.
Lengvam obstrukcinės miego apnėjos sindromui gydyti atliekamos paprastesnės operacijos, kurių metu naudojamas adatinis elektrodas, per kurį minkštasis gomurys bei liežuvio šaknis yra veikiami radiodažnumine termoenergija.
„Operuotos vietos vėliau standėja, todėl pranyksta knarkimas ir kvėpavimo pauzės miegant. Po šių operacijų ryklės skausmas yra nežymus, kadangi operacijos metu neatliekamas gleivinės pjūvis bei nepažeidžiamas audinių vientisumas“, – aiškina dr. Tomas Balsevičius.
Pastaruoju metu, atšilus orams, man darosi vis sunkiau užmigti, o ir ryte atsikeliu nepailsėjusi. Ar tai gali būti kokios ligos priežastis. Ar dėl kelių nemigos dienų jau verta kreiptis į gydytojus? Diana
„Miegas skirtas ištižėliams“, – kažkada pasakė garsioji „geležinė ledi“ Margaret Thatcher, kuri gyrėsi, kad jai pakanka viso labo 4 valandų miego per naktį. Daugelis greičiausiai jai paprieštarautumėte: didelis gyvenimo tempas šiais laikais ypač vargina, tad miegas nuo to tampa dar saldesnis. Tačiau ką daryti tiems, kurie nesudeda bluosto net po labai varginančios dienos?
Egzistuoja tam tikri elgesio stereotipai, kurių vyras neatsižadės niekada. O moteriai verta žinoti, kokie stipriosios žmonijos pusės įpročiai yra tiesiog nepakeičiami ir kuriais atvejais nėra prasmės nertis iš kailio stengiantis jį perauklėti.
Prastu miegu skundžiasi apie 40 procentų žmonių. Kasmet jų skaičius vis didėja. Po nakties jie būna nepailsėję, mieguisti, sutrinka dėmesys bei atmintis. Pasak Miego sutrikimų diagnostikos laboratorijos gydytojos Ramintos Masaitienės, suaugusiam žmogui būtina miegoti 7-8 valandas per parą.
Pasak VUL SK neurologės dr. Rūtos Mameniškienės miegodamas žmogus praleidžia iki 1/3 savo gyvenimo. „Miegas yra vienas iš esminių geros sveikatos faktorių. Jo pagrindinė funkcija – sureguliuoti, atgaivinti smegenų veiklą.
Mūsų žiniomis, kas 7-as asmuo turi miego-būdravimo sutrikimų, apie 30 proc. bendros populiacijos patiria bent vieną nemigos epizodą per metus. Neišsimiegojęs žmogus būna mieguistas dienos metu, o visuomenė padidintą mieguistumą linkusi vertinti kaip tinginystę”,- pasakoja R. Mameniškienė. Miego sutrikimo rūšių yra labai daug – aprašoma apie 84. Neurologė išskiria 5 pagrindinius miego sutrikimus: nemiga; neramių kojų sindromas; periodinių kojų judesių sutrikimas; narkolepsija; miego apnėjos.
Pasak VUL SK neurologės dr. Rūtos Mameniškienės miegodamas žmogus praleidžia iki 1/3 savo gyvenimo. „Miegas yra vienas iš esminių geros sveikatos faktorių. Jo pagrindinė funkcija – sureguliuoti, atgaivinti smegenų veiklą. Mūsų žiniomis, kas 7-as asmuo turi miego-būdravimo sutrikimų, apie 30 proc. bendros populiacijos patiria bent vieną nemigos epizodą per metus. Neišsimiegojęs žmogus būna mieguistas dienos metu, o visuomenė padidintą mieguistumą linkusi vertinti kaip tinginystę”,- pasakoja R. Mameniškienė. Miego sutrikimo rūšių yra labai daug – aprašoma apie 84. Neurologė išskiria 5 pagrindinius miego sutrikimus: nemiga; neramių kojų sindromas; periodinių kojų judesių sutrikimas; narkolepsija; miego apnėjos.
Nemiga diagnozuojama, kai neužmiegama 30 min. nuo atsigulimo, kai prabundama naktį ir vėl sunku užmigti, kai prabundama anksti ryte, o bendra miego trukmė būna mažiau nei 6 valandos. Nemigos gali trukti keletą dienų (atsitiktinė), nuo kelių dienų iki 3 savaičių (trumpalaikė) arba trunkanti ilgiau nei 3 savaites (ilgalaikė)
Neramių kojų sindromas tai toks sutrikimas, kuriam būdingas intensyvus ir nenumaldomas poreikis judinti galūnes dėl nemalonių ir skausmingų jutimų ramybėje bei užmiegant.
Periodiniai kojų judesiai gali būti kaip neramių kojų sindromo tąsa arba kaip savarankiškas vienetas. Kaip teigia medikė R.Mameniškienė, simptomai sutrikdo miegą, sukelia poilsio stoką, mažina darbingumą, didina nerimo, depresijos sutrikimų ir somatinių ligų riziką, blogina gyvenimo kokybę, fizinę ir psichinę sveikatą.
Seniausiai aprašytas miego sutrikimas (1880 m.) yra narkolepsija. Ji gali pasireikšti 1 iš 2000, dažniausiai paauglystėje, nors gali būti bet kuriame amžiuje (net nuo 2 m.). Būdingiausi narkolepsijos simptomai yra mieguistumas dieną, katapleksija (staigus kūno raumenų tonuso išnykimas patiriant netikėtas emocijas), miego paralyžiai ir užmigimo bei prabudimo haliucinacijos.
Dar vienas, dažniausiai pasitaikantis miego sutrikimas yra miego apnėjos sindromas. Jam būdingi daugkartiniai kvėpavimo sustojimai (10-200 kartų per valandą) miego metu. Smegenys į šiuos epizodus atsako prabudimais. Obstrukcinės miego apnėjos dažniau gali pasireikšti žmonėms turintiems nutukimą, storą kaklą, siaurus kvėpavimo takus, siaurą ir aukštą gomurį, didelį liežuvį. Dažniausi miego apnėjos simptomai yra šie: triukšmingas knarkimas, lydimas sutrikusio kvėpavimo, neramaus miego, naktinio dusulio nakties metu, taip pat padidėjęs mieguistumas ar net mieguistumo priepuoliai dieną, kurį lydi rytiniai galvos skausmai, sutrikusi dėmesio koncentracija ir atmintis, gali būti pastebimi intelekto pakitimai ar sumažėjęs lytinis potraukis. Laikui bėgant, vystosi depresija ir kitos ligos komplikacijos – širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, širdies ir smegenų infarktai, plautinė ir arterinė hipertenzija.