Search Results for: "klausos negalia"
„Graikai gali tau paaiškinti bet ką, net nenaudodami kalbos, o tik gestikuliuodami“, – šypsodamasis sako Lukas Gužauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto antrakursis. Praėjusį semestrą Lukas praleido saulėtoje Graikijoje, Tesalijos technologijų ir mokslo institute.
Studentų atstovai pastebi: neįgaliųjų studentų skaičius aukštajame moksle nuo 2010 mokslo metų pradėjo mažėti. Šią situaciją pastebėjo Lietuvos studentų sąjunga tyrime „Neįgalieji aukštajame moksle 2011”.
Tyrimui iš 45 Lietuvoje veikiančių privačių ir valstybinių aukštųjų mokyklų duomenis pateikė 35, iš kurių 33-jose studijuoja neįgalūs studentai.
Naujausio tyrimo rezultatai parodė, kad šiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja 944 neįgalūs studentai. Nuo 2010-ųjų mokslo metų sumažėjo 82-jais neįgaliais studentais.
„Jau praėjusiais metais buvo pastebėtas vangus neįgaliųjų studentų augimas aukštosiose mokyklose. Šie metai parodė, kad augimas ne tik sustojo, bet ir pradėjo smukti. Tokia tendencija priverčia susimastyti, kodėl Lietuvos aukštasis mokslas yra mažiau patrauklus neįgaliesiems.
Taip pat kyla daug abejonių, kaip aukštosios mokyklos pasiruošia neįgaliųjų bendrajam priėmimui, kokios perspektyvos, galimybės bei garantijos suteikiamos pilnavertiškai studijuoti negalią turintiems jaunuoliams”,- tyrimo rezultatus komentuoja Lietuvos studentų sąjungos projektų vadovas ir socialinės integracijos koordinatorius Vytautas Valentinavičius.
Pasak V.Valentinavičiaus, atsižvelgiant į suteikiamas Europos sąjungos struktūrinių fondų galimybes, šią sritį aukštosios mokyklos galėtų išplėtoti kur kas rezultatyviau: pradedant fizinės studijų aplinkos pritaikymu ir baigiant paties studijų proceso pokyčiais
Tyrimo „Neįgalieji aukštajame moksle 2011” rezultatai bus išsamiai pristatyti Švietimo ir mokslo ministerijoje kovo 7-ąją dieną.
Neįgaliųjų studentų skaičiai aukštosiose mokyklose
Pasak Vytauto Valentinavičiaus, ryškiausias neįgaliųjų studentų skaičiaus augimas įvyko 2007-2008 metais, kai neįgaliųjų studentų skaičius išaugo 43 proc. Remiantis ankstesniais tyrimais, 2005-2006 akademiniais mokslo metais studijavo 530, 2006-2007 metais – 640, 2007-2008 metais- 915 ir 2008-2009 metais- 980, 2009-2010 metais – 1026, o jau 2010-2011- 944 neįgalūs studentai.
Daugiausiai studentų su negalia studijuoja Vytauto Didžiojo Universitete (127), Vilniaus universitete (112), Kauno Technologijos universitete (70), Vilniaus kolegijoje (66), Šiaulių universitete (65), Tarptautinėje Teisės ir Verslo aukštojoje mokykloje (60), Vilniaus pedagoginiame universitete (46).
Dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų neįgaliesiems pritaikytos tik iš dalies
Lietuvos studentų sąjungos tyrimai atskleidė, jog daugiau nei pusę (58 proc.) Lietuvos aukštųjų mokyklų yra tik iš dalies pritaikytos arba nepritaikytos judėjimo negalią turintiems studentams. Visiškai pritaikytų aukštųjų mokyklų tėra vos penktadalis (27 proc.).
Pasak V. Valentinavičiaus, neįgaliųjų sąvoka aukštosiose mokyklose vis dar perdėm siaurai apibrėžta – iš dalies atsižvelgiama tik į asmens judėjimo negalią, o visiškai pamirštama apie regėjimo ir klausos ar kitokią negalią turinčius.
„Dažnai kalbant apie neįgaliųjų studijų prieinamumą, apsiribojama tik tokiais siūlymais, kaip liftai, pirmojo pastato aukšto prieinamumas ar pakeliamųjų stalų įrengimu auditorijose”, – pastebi Lietuvos studentų sąjungos projektų vadovas ir socialinės integracijos koordinatorius V. Valentinavičius.
Tyrimo rezultatais pastebėta, jog šalies aukštosiose mokyklose studijuoja įvairią negalią turintys studentai: daugiau nei 50 proc. studentų turi vidinių sutrikimų (kaip diabetas, raudonoji vilkligė, epilepsija), 20 proc. – judėjimo ir per 15 proc. – regos negalią.
Lietuvos studentų sąjungos tyrimo rezultatai parodė, jog daugiau nei pusę (59 proc.) negalią turinčių studentų savarankiškai padengia visą arba iš dalies studijų kainą. Likusios dalies neįgaliųjų studijų kainą padengiamos valstybės lėšomis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta apklausa parodė, kad nemažai žmonių nesavanoriauja arba to niekada nėra darę.
Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvoje savanorystė sunkiai skinasi kelią – žmonėms trūksta informacijos, kur ir kaip galima savanoriauti, kur reikėtų kreiptis, kai kurie iš viso nežino, kas yra savanorystė ir kokia jos misija.
Lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 40,5 proc. respondentų nesavanoriauja ir to niekada nedarė, 16,5 proc. anksčiau šia veikla užsiėmė, bet dabar jau nebe. 25 proc. tvirtino nuolat savanoriaujantys, o retkarčiais arba trumpose akcijose – 18 proc. respondentų.