Search Results for: "kelionės po kosmosą"
Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Sally Ride. Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?
Kaip nuostabu, kad menas gali mus versti mąstyti ne tik apie jį patį savaime. Atrasti pačias įvairiausias iki tol nesuvoktas sąsajas, ir, kas svarbiausia, viso ko centre stovintį žmogų.
Mokslui taip sparčiai progresuojant, žmonių gyvenimas keičiasi kasmet. Sunku net pagalvoti, kaip pasaulis pasikeis po 100 metų? Siūlome keletą profesionalių futurologų išrinktų idėjų.
Nuo tada tą nežemišką jausmą patirti veržėsi įvairiausi klausytojai, kuriuos „AVaspo“ pamažu brandino ir nuteikinėjo pokyčiams. Nors grupės muzika ir taip buvo nenuspėjama, ir visada pilna staigmenų, praeitą gruodį jie viešai pareiškė apie radikalius pokyčius. Iš 8 matomų ir nematomų grupės narių liko 2.5 – Gabrielė, Vladas ir kartais vaizdus rodantis Simas.
„Robonautas 2“ taps pirmuoju robotu-pagalbininku, dalyvausiančiu vasario 24 d. prasidėsiančioje 39-ojoje kosminio erdvėlaivio „Discovery“ misijoje STS-133 į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).
11 dienų vyksianti Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) misija bus paskutinė šiam – vienam iš trijų JAV „Space Shuttle“ programoje naudotų erdvėlaivių.
Pirmadienį Kenedžio kosminių skrydžių centre (Florida, JAV) kelionei pradėtas ruošti erdvėlaivis „Discovery“ dar pernai metų lapkritį turėjo vykti į paskutinę misiją, tačiau planus sužlugdė nesandarus kuro bakas ir dujų nuotėkis, skelbia „Daily Mail“.
Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rose Grymes į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.
Kelionė, kuri gali atverti naujų perspektyvų duris. Šansas, kurį gauna toli gražu ne kiekvienas. Taip arba panašiai galima apibūdinti Lietuvos studentams atsivėrusią galimybę įžengti į prestižines Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) laboratorijas. Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskelbė, jog šiais metais galimybę stažuotis NASA Ames tyrimų centre laimėjo šeši lietuviai. Net keturi konkurso nugalėtojai studijuoja Kauno technologijos universitete (KTU) ir nekantrauja leistis į vieną svarbiausių gyvenimo nuotykių.
JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.
Kaip ir kasmet rugsėjo pabaigoje Vilniuje prasidės tarptautinis teatro festivalis „Sirenos”. Antrajį dešimtmetį skaičiuojantis festivalis jau skelbia programą ir kviečia pažinti įdomų ir aktualų Europos teatrą. Rengėjai pirmiesiems bilietams į šių metų užsienio spektaklių programą siūlo 25% nuolaidą visą birželio mėnesį.
Dar 1969-taisiais, 500 milijonų žiūrovų visame pasaulyje – iki tol rekordinė tiesioginės TV transliacijos auditorija – stebėjo pirmuosius Neilo Armstrongo žingsnius mėnulyje. Šiandien, vos vienas kitas kanadiečių astronauto Chriso Hadfieldo mokomųjų klipų apie dantų valymąsi ir sumuštinių gaminimą tarptautinėje kosminėje stotyje viršija 500 tūkstančių „Youtube’o“ peržiūrų. Tad ar gali būti taip, kad misija į Marsą be bilieto atgal 2023-iaisiais vėl prikaustys prie ekranų visą planetą, tapdama didžiausiu realybės šou žmonijos istorijoje?