Search Results for: "kelionės į kosmosą"
Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Sally Ride. Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?
„Robonautas 2“ taps pirmuoju robotu-pagalbininku, dalyvausiančiu vasario 24 d. prasidėsiančioje 39-ojoje kosminio erdvėlaivio „Discovery“ misijoje STS-133 į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).
11 dienų vyksianti Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) misija bus paskutinė šiam – vienam iš trijų JAV „Space Shuttle“ programoje naudotų erdvėlaivių.
Pirmadienį Kenedžio kosminių skrydžių centre (Florida, JAV) kelionei pradėtas ruošti erdvėlaivis „Discovery“ dar pernai metų lapkritį turėjo vykti į paskutinę misiją, tačiau planus sužlugdė nesandarus kuro bakas ir dujų nuotėkis, skelbia „Daily Mail“.
Mokslui taip sparčiai progresuojant, žmonių gyvenimas keičiasi kasmet. Sunku net pagalvoti, kaip pasaulis pasikeis po 100 metų? Siūlome keletą profesionalių futurologų išrinktų idėjų.
Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rose Grymes į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.
Kelionė, kuri gali atverti naujų perspektyvų duris. Šansas, kurį gauna toli gražu ne kiekvienas. Taip arba panašiai galima apibūdinti Lietuvos studentams atsivėrusią galimybę įžengti į prestižines Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) laboratorijas. Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskelbė, jog šiais metais galimybę stažuotis NASA Ames tyrimų centre laimėjo šeši lietuviai. Net keturi konkurso nugalėtojai studijuoja Kauno technologijos universitete (KTU) ir nekantrauja leistis į vieną svarbiausių gyvenimo nuotykių.
JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.
Kaip ir kasmet rugsėjo pabaigoje Vilniuje prasidės tarptautinis teatro festivalis „Sirenos”. Antrajį dešimtmetį skaičiuojantis festivalis jau skelbia programą ir kviečia pažinti įdomų ir aktualų Europos teatrą. Rengėjai pirmiesiems bilietams į šių metų užsienio spektaklių programą siūlo 25% nuolaidą visą birželio mėnesį.
Dar 1969-taisiais, 500 milijonų žiūrovų visame pasaulyje – iki tol rekordinė tiesioginės TV transliacijos auditorija – stebėjo pirmuosius Neilo Armstrongo žingsnius mėnulyje. Šiandien, vos vienas kitas kanadiečių astronauto Chriso Hadfieldo mokomųjų klipų apie dantų valymąsi ir sumuštinių gaminimą tarptautinėje kosminėje stotyje viršija 500 tūkstančių „Youtube’o“ peržiūrų. Tad ar gali būti taip, kad misija į Marsą be bilieto atgal 2023-iaisiais vėl prikaustys prie ekranų visą planetą, tapdama didžiausiu realybės šou žmonijos istorijoje?
Penktadienio vakaras Vilniaus muzikos klube „Tamsta“ prasidėjo itin punktualiai, vėlavusių žiūrovų nenaudai. Kaip ir dera po darbo savaitės, čia susirinko kaimynai, „braliukai“ latviai ir lietuviai, padūmoti prie tauraus gėrimo stiklinaitės ir pasimėgauti gera muzika. „Labas vakaras“ beveik be jokio akcento tą vakarą nuo scenos tarė elektroninės indie-pop muzikos grupė „Instrumenti“, kurių dėmesiu lietuviai negali skųstis. Ne pirmą ir ne antrą kartą Lietuvoje koncertuojantys kaimynai, šiuo metu retai pasirodantys ant scenos ir didžiąją dalį laiko praleidžiantys įrašų studijoje (šį pavasarį turėtų pasirodyti naujas jų albumas), šiais metais pirmąjį savo koncertą nusprendė surengti būtent Vilniuje.
Kažkas (niekas nepamena, kas) yra teisingai pastebėjęs: nekilnojamojo turto rinkoje svarbūs tik trys dalykai – vietovė, vietovė ir dar kartą vietovė. Panašu, kad taip. Ankštas kaip kišenė kambarėlis, pilnas šmirinėjančių tarakonų, per mėnesį atsieina 36 tūkst. JAV dolerių, nes jis – Manhatano Vest Viladže, Niujorko širdyje. Tiesa, dar ankštesnis mažutis nusileidimo aparatas su pripučiamais kambariais Marse kainuotų apytikriai 200 mln. „žalių“. O kur dar transportavimo išlaidos. Ir, savaime suprantama, maistas.