Search Results for: "kelionės į Sardiniją"
Sena istorija, įspūdinga gamta, skanus maistas ir itin turtinga kultūra – taip galėtų skambėti Italijos populiarumo receptas. Jis nesudėtingas, sutinkamas ir kitose šalyse, bet niekur kitur nerasite būtent tokios klasikinės, neblėstančio žavesio dermės. Be to, kiekvienas Italijos regionas pasiūlys savą šio recepto interpretaciją. Šįkart dėmesio centre – antra pagal dydį Viduržemio jūros sala Sardinija.
Norite gyventi iki šimto metų? Tuomet jau šį rudenį keliaukite į Sardiniją ir pasidomėkite saloje valgomu maistu bei virtuve apskritai. Šimtamečių skaičiumi Sardinijos gyventojai nusileidžia tik Okinavos salai Japonijoje, taigi sardai – antra ilgiausiai gyvenanti tauta. „Mokslininkai teigia, jog dėl ilgaamžiškumo „kalti“ ne genai, o lėtas, ramus gyvenimo būdas ir teisinga mityba: valgomas paprastas, natūralus ir iki pat mūsų dienų pagal tradicinius būdus gaminamas maistas“, – sakė Sardinijoje ne kartą viešėjusi Alvyda Eigminienė.
Dažnas medaus mėnesio vyksta pirmą ir, linkėtina, paskutinį kartą. Tad nenuostabu, jog tokių išskirtinių atostogų planavimo patirties – ne fontanai. Rezultatas – pasitaiko gana komiškų situacijų, kai vietoje romantiško pikniko smėlėtame saulėlydžio nutviekstame paplūdimyje jauniesiems tenka kramsnoti sumuštinius greito maisto užkandinėje arba nutinka dar blogiau – atvykę į oro uostą jie taip ir neišskrenda į išsvajotąją kelionę dėl netvarkingų dokumentų. Todėl planuojant medaus mėnesį neverta kliautis vien sava nuojauta ir Holivudo filmais, o rekomenduojama patarimų klausti specialisto.
Jau rašėme apie Amazonės džiunglėse savo likimą sutikusią Laikas.lt skaitytoją Živilę. Šį kartą siūlome paskaityti Lauros pasakojimą apie spalvotą ir pilną besišypsančių žmonių Tailandą.
Viza per 30 minučių
Su draugu pasirinkome Tailandą, nes norėjosi ištrūkti už Europos ribų. Nebuvome labai pavargę, kad visas atostogas praleistume paplūdimį. Tad Tailandas puikiai tiko ne itin aktyviam, ir ne itin pasyviam poilsiui. Nusprendėme aplankyti miestą Phuket ir salą Phi Phi.
Po 14 valandų skrydžio, išlipus persėsti į kitą lėktuvą Bankoke, paaiškėjo, kad man reikia vizos. Eilė prie migracjos skyriaus buvo nusidriekusi kokius 300 metrų. Joje buvau vienintelė baltaodė. Oro uosto darbuotojai atsižvelgė į tai ir man pirmajai sutvarkė vizą. Jei būtume stovėję eilėje, tikrai būtume pavėlavę į lėktuvą.
Phuket – pigios ir kokybiškos paslaugos
Pirmas 3 dienas praleidome mieste Phuket. Išlipus iš lėktuvo mus pasitiko oro drėgmė, karštis ir taksi vairuotojas. Jau lėktuve skaitėme žurnalą, kur buvo rašoma, kad Tailande turistams kainos pateikiamos penkis kartus didesnės nei vietiniams. Tad kelionės taksi kainą pavyko nusiderėti nuo 1 100 batų iki 500 (apie 45 litus).
Phuket mane nustebino didžiuliu žmonių šurmuliu, vietinių vargingumu ir turistų maišalyne. Į šį miestą didelė dalis turistų plūsta suvilioti pigaus sekso turizmo, gražių jaunų tailandiečių…
Per čia praleistą laiką pamatėme beveik visas lankytinas vietas. Tai padarėme išsinuomoję motorolerį. Nuomos kaina tikrai stulbinanti – 24 val. tik 300 batų (apie 25 litai), o benzinas, kurio užtenka visai dienai – 120 batų (apie 10 litų).
Turizmas Phuket išvystytas pasakiškai. Gali gauti visko, ko paprašysi. Ir labai greitai bei kokybiškai. Pavyzdžiui, mažame paplūdimio restoranėlyje gali rasti milžinišką pasirinkimą maisto ir gėrimų. Jų kainos taip pat nesikandžioja.
Sala Phi Phi – šiukšlės ir egzotiški kraštovaizdžiai
Nustebino kelto Phuket–Phi Phi darbuotojų paslaugumas. Jie pasiruošę padėti kiekvieną akimirką, tampo lagaminus ir pan., tačiau už tai neprašo jokio atlygio. Kitose šalyse įprasta, kad už menkiausią paslaugėlę žmonės laukia arbatpinigių.
Išlipus saloje reikia susimokėti 20 batų (apie 1,5 lito) už tvarkos saloje palaikymą. Tačiau negaliu pasakyti, kad čia paplūdimiai tvarkingi. Aišku, nereikia pamiršti, kad Phi Phi sala 2004 metais buvo nušluota Cunamio bangos. Joje iki šiol vykstą restauravimo ir tvarkymo darbai,
Nardydami jūroje ant jos dugno pastebėjome daug įvairiausių šiukšlių. Didžiausi šiukšlintojai – australai studentai, atvykstantys čia pramogauti. Jiems pasiekti Tailandą tas pats kaip mums Kaliningradą.
Apsistojome namelyje ant pastolių, vietinių vadinamu bungalow. Jis buvo ant aukščiausios salos kalvos, tad galėjome džiaugtis nuostabiais vaizdais, atsiveriančiais iš vienos pusės į jūrą, o iš kitos į salą.
Visiems kada nors planuojantiems vykti į salą Phi Phi patariu išsinuomoti kanoją ir su ja paplaukioti salos pakrantėmis. Įspūdis nerealus!
Nelaimė tailandiečiui ne priežastis liautis šypsotis
Keliaudami sutikome labai daug mielų draugiškų vietinių žmonių. Paklausti apie Cunamio katastrofą, jie baisiausius nutikimus pasakojo su šypsenomis. Apskritai Tailande žmonės labai daug šypsosi. Pamenu viena moteris su plačia šypsena pasakojo, kaip po potvynio ji prarado sesę ir broli. Vaikinas, kuris plukdė mus aplink salą laiveliu, pasidalijo prisiminimais, kaip atslinkus Cunamio bangai jis kaip tik buvo pajūryje ir tris valandas praleido apsikabinęs palmę. Potvyniui nurimus, jis pamatė, kad Phi Phi sala visiškai sunaikinta. Žinoma, visą tai jis papasakojo nuotaikingai, o ne verkšlendamas.
Masažai – už juokingą kainą dozė malonumo
Prisiklausėme labai daug apie tailandietiškus masažus, atliekamus vietinių specialisčių. Tad negalėjome nepabandyti. Po to pabandymo eidavome kiekvieną dieną masažuosit – rankų, kojų, pėdų, veido, kaklo, viso kūno. Neįtikėtina, bet kai kur moterys dirba nuo 10 ryto iki 22 vakaro. Tai itin varginantis darbas, reikalaujantis daug fizinės jėgos. Už masažą mokėdavome dvigubai daugiau nei prašydavo, nes man gėda būdavo palikti už viso kūno masažą tik 30 litų.
10 dienų Tailande – lašas jūroje
Negalime sakyti, kad per 10 dienų pamatėme labai daug, nes Tailandas toks didelis ir įvairus… Labai įstrigo šalia Phi Phi esanti sala Maya Bay sala. Ji garsi ne tik savo grožiu, spalvomis, žaluma, bet ir tuo, kad čia buvo filmuojamas savo vaizdais užbūręs filmas su Leonardo di Caprio – „Paplūdimys“ (the „Beach“).
Tailandas ir visos kitos tolimos šalys tikrai savo gyvenimu skiriasi nuo Europos. Tačiau, manau, kad gamtos gražumu mes, europiečiai, joms nei kiek nenusileidžiame. Ypač mano dievinama Sardinija. Kartais net nereikia 14 valandų skrydžio, kad turėtume nuostabias atostogas.
Gerų ateinančių atostogų !
Laura