Search Results for: "kaip išmokti anglų kalbą"
Imigrantai, kurie atvyko į Didžiąją Britaniją gyventi ir atsisako mokytis anglų kalbos bei integruotis į šalies visuomenę, ardo bendruomenes, pareiškė šalies ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron), kuriuo remiasi Britanijos žiniasklaida.
Paklausius aplinkinių nuomonės apie užsienio kalbų mokėjimą atrodo, kad anglų kalba Lietuvoje yra reikalingiausia. Tačiau dažniausiai angliškai kalba tik jaunimas, kurio anglų kalbos žinios ne visada pačios geriausios. Bendrojo lavinimo mokyklos neretai skiria daugiau dėmesio teorinėms kalbos žinioms, o praktiniai gebėjimai, t.y. kalbėjimo ar rašymo įgūdžiai, lieka antraeilai. Aukštosios mokyklos anglų kalbos tobulinimui skiria nedaug laiko – vienerius arba pusantrų metų, o ir žmonių skaičius, baigiančių aukštąsias mokyklas, kasmet mažėja. Anglų kalbos poreikis ypač didėja Lietuvos darbo rinkoje. Nors vis dar įmanoma susirasti darbą nemokant užsienio kalbos, dažnai darbo skelbimuose darbdaviai reikalauja puikių anglų kalbos žinių, ypač aukštos kvalifikacijos arba paslaugų srities darbuose. Todėl, norintys geriau išmokti bendrauti angliškai, ieško būdų kaip išmokti ar patobulinti savo anglų kalbą.
Anglų kalbos mokykloje „Intellectus“ pamokos skirtos vaikams, paaugliams, suaugusiesiems ir verslo atstovams. Besimokantieji dirba su kvalifikuotais, tarptautinę patirtį turinčiais specialistais, kurie dėsto ne tik aiškiai, bet ir įdomiai. Suaugusiųjų kursuose sustiprintai lavinama šnekamoji anglų kalba, reguliariai tikrinama pažanga, o žinios įtvirtinamos mokymosi sistemoje online. Paaugliams ir abiturientams skirtose programose anglų kalba lavinama ne vien teoriškai, bet ir praktiškai, stiprinant kalbos vartojimo įgūdžius.
Globalėjant pasauliui didėja poreikis mokytis užsienio kalbų. Kalbėti angliškai šiandien – savaime suprantamas dalykas. O kaip lietuvių kalba? Kalbėdami gimtąja kalba net nesusimąstome, ar sunku ją išmokti užsieniečiui? Ar įmanoma išmokti kalbėti viena seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų per vienerius metus?
„Kelis žodžius angliškai mokėjau ir anksčiau, bet kai kažkas kalbėdavo, negalėdavau atsakyti – jaučiausi kvailai, nes nesupratau. Šveicarijos kalbų mokymosi metodas iš pradžių atrodė keistas, bet po dviejų savaičių aš jau galėjau angliškai pasakyti viską, ką norėjau. Idealu!“ – pasakoja Robertas Jonovas (57 m.). Perskaityk interviu su Robertu ir sužinok, kaip gali greitai išmokti anglų kalbos per 14 dienų!
Kuomet laisvai galime skraidyti po visą pasaulį, naudojamės internetu, galime planuoti, kur gyvensime, be abejo iškyla ir svetimų kalbų klausimas. Kokių užsienio kalbų ir kaip jų mokytis? Kalbamės su poliglotu, keliautoju, Vilniaus universiteto dėstytoju, filosofijos mokslų daktaru Gediminu Degėsiu.
Mokėti vieną ar kelias užsienio kalbas (o ypač anglų!) šiais laikais tiesiog būtina. Todėl savo mažylius jų mokyti pradedame nuo pat mažens. Paprasčiausia kalbą išmokti tuomet, kai atrodo, jog ne mokaisi, bet žaidi. Leidykla „Nieko rimto“ į pagalbą kviečiasi Mumių slėnio gyventojus ir pristato „Iliustruotąjį anglų-lietuvių Mumių žodynėlį“.
Ar galima jums visiškai naują užsienio kalbą išmokti mokantis SAVARANKIŠKAI? – Žinoma, kad TAIP. Jei neturite galimybės lankyti kursus ar samdyti mokytoją, jums tereikia tik tinkamos literatūros ir pasiryžimo mokytis nuosekliai ir sistemingai.
Baisiausia būna tada, kai susikaupi, pasiruoši mokytis naujos kalbos ir … bac! – per sunku ją įveikti. Kągi, tada tau telieka mokymąsi atidėti vėlesniam laikui ir taip visą gyvenimą. Noriu tave nudžiuginti, kadangi turiu daug patarimų, kurie padėtų lengviau išmokti daugiau kalbų.
Iš pradžių norėčiau pakalbėti apie tai, kodėl pažinoti daugiau nei vieną kalbą yra ne tik svarbu, o ir būtina. Šiais laikais yra neišvengiama mokėti kelias kalbas, kad gyvenime pasiektum geresnių rezultatų. Tarkim, išvažiavai verslo reikalais į kitą šalį, turinčią kitą kultūrą, papročius ir kalbą. Kad įvyktų sklandesnės derybos, privalai mokėti bent jų kalbą. Visai kitaip į tave žiūrės, kai pasisveikinsi jų gimtąja kalba. Jau visai kiti santykiai atsiranda. Kitas pavyzdys, kodėl, kai mėgiamas atlikėjas pasisveikina su publika mūsų gimtąja kalba, visi iš džiaugsmo klykia? Dabar matai, kaip lengva paveikti žmones tuo, kas jiems artima.
Bene kiekvienas turi savo metodą. Vieni skaito knygas, kiti mokosi gramatikos. Goethe Instituto Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja mokėsi skaitydama detektyvus. Kadangi šio žanro knygos Nijoliai labiausiai patinka, todėl greitai įveikdavo knygas įsimindama naujus žodžius. Nusprendžiau paimti interviu, nes manau, kad Nijolia tikrai turės ką tau patarti.
Mokytojai pataria skaityti knygas užsienio kalba, bet ką daryti, kai kitos pusės sakinio visiškai nesupranti?
Kai skaitai knygą, svarbu ieškoti ne žodžių, kurių nesupranti, o tokius, kuriuos supranti. Netgi yra toks metodas, kai mokytojas rodo tekstą ir liepia pabraukti visus žodžius, kuriuos moki. Mokyklose labai dažnai liepiama pabraukti žodžius, kurių nesupranti ir todėl mokiniai iš karto neigiamai nusiteikia visam šitam procesui. Todėl, kai ieškai suprantamų žodžių, pirmiausia, tas skaitymas yra lengvesnis, tu skaitai greičiau ir didesnis yra malonumas. Ir dar vienas dalykas, tuos žodžius, kuriuos moki, tu pasikartoji daug kartų ir todėl ta struktūra, žodžiai lieka galvoje, kas yra šimtą kartų geriau, negu tada, kai mokysies kiekvieno žodžio atskirai.
Nuo ko pradėti, kai nori išmokti naujos kalbos?
Reikia pradėti nuo motyvacijos, kodėl pradedi mokytis šios kalbos. Jeigu ji tau patinka ir planuoji mokytis savarankiškai, tai tikriausiai ji patinka dėl kažko: galbūt dainos sužavėjo, ar dar kas nors. Jeigu muzika – bandyk versti tas dainas tuo metu, kai dainuoji. Ir tarimas tada lavinasi ir struktūros užsifiksuoja atmintyje. Aš pati pakankamai skieptiškai žiūriu į žodyno ir gramatikos mokymasi. Tobulas variantas yra pagyventi toje šalyje, kurios kalba tave sužavėjo. Bet jeigu tokios galimybės nėra, reikia tą šalį susikūrti savo namuose: įrašais, dainomis, knygomis, filmais…
Ar įmanoma mokytis daugiau nei vieną kalbą vienu metu?
Vaikai sugeba, o suaugęs žmogus galbūt, nes kalbos jam jau šiek tiek maišosi. Poliglotai, kurie moka apie dešimt kalbų, įstengtų ir tris kalbas mokytis vienu metu. Bet tas, kuris moka ne daugiau nei tris kalbas, ketvirtą reikėtų mokytis tvarkingiau ir tik vieną. Viskas priklauso dar ir nuo tikslų. Galbūt užtektų išmokti tik mandagumo frazių.
Dešimtos klasės mokinių laukia svarbus apsisprendimas – kokią kalbą pasirinkti valstybiniam egzaminui laikyti. Kuri kalba, jūsų manymu, yra prestižesnė?
Geriausia rinktis pagal save, poreikius, pagal tai, kas teikia daugiau džiaugsmo. Stojant į aukštąją mokyklą didelio skirtumo nėra, kokią užsienio kalbą pasirinksi. Prestižas neturi užimti svarbiausios vietos pasirenkant kalbas. Geriau pasirinkti tą kalbą, kuri tau labiausiai patinka, o ne tą, kuri, tavo manymu, prestižesnė, bet išmokti jos nepavyksta.
Kaip keista, kad įvedus į naršyklės paieškos lauką “kaip lengviau išmokti naujos kalbos” matome tik reklamas su siūlomais kursais. Taip, kai kurie kursai yra iš tiesų geri. Kelis galiu parekomenduoti iš savo patirties. Tai būtų: www.kalba.lt ; www.gimnazita.lt ; www.elc.lt . Bet dažnai būna, jog žmogaus kišenė tiesiog neleidžia juose lankytis. Todėl labai gaila, kad turime mažai internetinių svetainių, kurios nemokamai leistų naudotis jų siūlomais kalbų kursais virtualiame gyvenime. Na o dabar parašysiu man žinomus metodus, kaip įsiminti daugiau žodžių, frazių, o ir gramatikos.
Dažnai būna sunku įsiminti sunkesnius, ar tiesiog paprastus, bet neįsimintinus žodžius. Yra toks įdomus metodas: sugalvoti kiekvienam žodžiui kokią nors trumpą pasaką. Kad būtų aiškiau, pavyzdžius rašysiu anglų kalba. Tarkim, žodis torment (kančia). Iš pradžių pakartok šitą žodį kelis kartus. Vėliau padalyk jį į dvi dalis: tor ir ment. ‘Tor’ bus tarkim – tortūros, o ‘ment’ – mentas (policininkas). Dabar telieka sugalvoti trumpą, nors ir banalią pasaką, kurią lengviau įsimintum. Aš sugalvojau tokią: Po didelių tortūrų mentas pavargo. Nieko baisaus, jeigu kokie nors žodžiai jums asocijuojasi su vulgarizmu, erotika. Juk niekam nepasakosite savo pasakų, o tokios pasakos daug lengviau užsiliks atmintyje.
Kitas būdas, kurį norėčiau parekomenduoti, pavadinau jį Kortelių magija. Paėmi A4 formato lapą, padalini jį į mažus lapelius. Iš vienos pusės užrašai nesuprantamus žodžius ta kalba, kurios mokaisi, iš kitos – savo gimtąja kalba žodžių reikšmes. Sumaišai ir mokaisi. Kuriuos žodžius jau įsiminei, atidėk į šalį.
Yra žmonių, kurie mokosi imituodami. Tai irgi geras būdas lengviau įsiminti naujus sakinius, kuriuos ateityje galima panaudoti bendravime ir ne tik. Šie sakiniai jau bus sudėliuoti taisyklingai. Taip, kaip gimtakalbiai kalba.
Todėl nenuvertink save. Griebk norą mokytis už ragų ir pirmyn! Laisvą laiką praleisk prasmingai – mokamasis naujos kalbos. Pamatysi, ateityje ji tikrai pravers. „Imkit mane ir skaitykit. Ir tatai skaitydami permanykit.“ – M. Mažvydas.
Justyna Vansovič
Kelionės – nuostabus dalykas, tačiau ne vienam apsilankymo svečioje šalyje džiaugsmą aptemdo užsienio kalbos nemokėjimas. Tai sukelia nemažai sunkumų ir nepatogumų, trukdo geriau pažinti šalį, žmones ir kultūrą. Kad iš atostogų netektų grįžti nusivylus savimi, kalbų naudinga mokytis iš anksto ir tai galima daryti įdomiai bei nemokamai.
Kalbų galima mokytis kursuose arba savarankiškai namuose prieš tai nusipirkus reikiamą literatūrą ir kitas priemones. Dabar gausu įvairių mokomųjų programų bei kalbų pamokų internete. Tačiau mokydamiesi patys arba naudodamiesi kompiuterinėmis programomis ir internetu jūs vargiai išmoksite kalbėti, kas yra labai svarbu, kai reikia ne tik suprasti, bet ir paklausti, atsakyti bei susišnekėti. Mokantis kalbėti jums gali padėti Lietuvoje tik pradėjusios steigtis ir dar mažai kam žinomos kalbų kavinės, klubai bei užsienyje populiarūs kalbų mainai.
Kalbų kavinės
Kalbų kavinė – tai vieta, kur žmonės susirenka pabendrauti pasirinkta užsienio kalba taip siekdami gerinti kalbėjimo įgūdžius. Dažniausiai kalbų kavinės įsikuria tikrose kavinėse, bet gali rinktis ir bibliotekose, knygynuose ar net pasirinktu laiku bendrauti virtualiai internete. Įvairiose Europos šalyse veikiančios kalbų kavinės atveria naujas ir neįprastas kalbų mokymosi galimybes, čia sutiksite bendraminčių, su kuriais galėsite tobulinti kalbėjimo užsienio kalbomis įgūdžius, domėtis kultūra, dalintis pomėgiais ar tiesiog bendrauti.
Vilniuje anglų kalbos kavinės kiekvieną ketvirtadienį 18.30 val. kavinėje „Aula“ (Pilies g. 11). Vokiečių kalbos kavinė veikia kartą per mėnesį. Tikslią informaciją apie susitikimą rasite www.deutschklubvilnius.blogspot.com.
Romanų kalbų kavinė renkasi penktadieniais 19 val. kavinėje „Aula” (Pilies g. 11).
Kalbų klubai
Panašūs į kalbų kavines yra ir kalbų klubai, kurių keli jau daug metų veikia Vilniuje. Vilniaus mokytojų namuose (Vilniaus g. 39/6) veikia vokiečių kalbos klubas „Lotte”, daugiausia jungiantis vyresnio amžiaus žmones, kurių gyvenime ši kalba suvaidino vienokį ar kitokį vaidmenį. Susibūrimuose prisimenami vokiečių kultūros veikėjai ir skaitomos literatūros ištraukos.
Vilnelės kultūros centre (Algirdo g. 2-36) renkasi ispanų kalbos klubas. Susitikimų metu diskutuojama, skaitomi straipsniai ir kalbama ispaniškai. Dalyvavimas klubuose yra nemokamas.
Kalbų mainai
Užsienyje populiarūs kalbų mainai taip pat yra puiki galimybė nemokamai mokytis kalbų. Jų metu du reguliariai susitinkantys žmonės moko vienas kitą jiems reikalingų kalbų. Tokiu būdu kalbos tobulinimas abiems nieko nekainuoja. Pavyzdžiui, norint tobulinti anglų ar kitos kalbos žinias, galima susirasti savo mieste gyvenantį kitatautį, geriausia atitinkamos kalbos gimtakalbį, kuris norėtų mokytis lietuviškai. Kartą per savaitę susitikus valandai pusę valandos galima skirti kalbėjimui angliškai, o kitą pusę – lietuviškai. Taip pat įmanoma susirasti kitoje šalyje gyvenantį pašnekovą, su kuriuo bendrauti reiktų internetu. Partnerį kalbų mainams lengviausia rasti naudojantis tam skirtomis svetainėmis internete, kurias pagal raktinį žodį language exchange jums išmes bet kuri paieškos sistema.
Mentorystė
Tobulinti savo užsienio kalbą gali būti įdomu ir užsiimant mentoryste, tai yra globojant į mūsų šalį per kurią nors programą atvykusį kitatautį. Jei dar studijuojate, tam puikiai tinka Erasmus programos užsienio studentai, kurie kiekvieną semestrą atvyksta į įvairius Lietuvos universitetus. Jau baigę universitetą gali tapti pagal Europos savanorių tarnybą atvykstančių savanorių mentoriais. Nors ši globa ir draugystė yra savanoriška, mainais už tai tobulinamos kalbos žinios, kurios gali labai praversti keliaujant bei profesinėje veikloje.
Raminta Žalkauskaitė